- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-1885-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22208-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Kelmės rajono apylinkės teismui
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniau miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinio pareikšto atsakovams Lietuvos Respublikai bei Kelmės rajono apylinkės teismui dėl konstitucinės teisės į bausmės skyrimą ar taikymą tik remiantis įstatymu pažeidimo, atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo teismo atkurti iki teisės pažeidimo – 2013 m. birželio 20 d. atsakovo Kelmės rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo, toje dalyje, kuria teisiamajam posėdžiui buvo perduota baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje – buvusią padėtį, pripažįstant, kad šia nutarties dalimi buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 ir 109 straipsniuose įtvirtintos ieškovo teisės: teisė, kad ieškovo kaltumas būtų įrodinėjamas įstatymų nustatyta tvarka, bausmė skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu ir teisėjas nagrinėdamas bylas turi klausyti tik įstatymo. Reikalui esant, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, tikslu išaiškinti, ar BK 230 straipsnio 3 dalies nuostatos toje apimtyje, kuria nenumatytas išsamus, baigtinis sąrašas asmenų, prilyginamų valstybės tarnautojams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatoms, kad „ (...) asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka (...) bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu (...)“, 109 straipsnio nuostatai, kad „(...) teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (...)“ bei konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principams (b.l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-03 nutartimi (b.l. 6) ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis susijusiomis su Baudžiamojo įstatymo taikymu ir reikalavimo patenkinimas turėtų įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimui, todėl teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ieškovo A. K. ieškinį pareikštą atsakovams Lietuvos Respublikai bei Kelmės rajono apylinkės teismui dėl konstitucinės teisės į bausmės skyrimą ar taikymą tik remiantis įstatymu pažeidimo, atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. atskiruoju skundu (b.l. 8-9) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės. Nurodė, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė LR Konstitucijos 6 straipsnio nuostatas, pagal kurias Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas turi teisę savo teises ginti, remdamasis Konstitucija. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo teises, kreipdamasis į teismą, remdamasis LR Konstitucijos straipsnių pažeidimu. Konstitucijos 6 straipsnis nenumato jokių išimčių, tiesiogiai taikant Konstituciją. Šiame straipsnyje nėra nuorodos, kad ši konstitucinė nuostata gali būti ribojama įstatymais, ar teismui suteikiama teisė, atskirais atvejais, šių nuostatų nepaisyti. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas, pagal kurias kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Nurodo, kad teismo išvada, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su baudžiamojo įstatymo taikymu ir reikalavimo patenkinimas turėtų įtakos baudžiamos bylos nagrinėjimui, prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio imperatyviai nuostatai, kad negalioja joks teisės aktas priešingas Konstitucijai. Teismas iškėlė baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatą aukščiau Konstitucijos, tuo pažeisdamas Konstitucijos viršenybę prieš įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju, apeliantas civilinėje byloje pareikštu ieškiniu iš esmės skundžia 2013-06-20 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį, nurodydamas, kad šia nutartimi buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 ir 109 str. įtvirtintos jo teisės. Taip pat prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, tikslu išaiškinti ar BK 230 straipsnio 3 dalies nuostatos toje apimtyje, kuria nenumatytas išsamus, baigtinis sąrašas asmenų, prilyginamų valstybės tarnautojams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatoms, kad „(...) asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka (...) bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu (...)“, 109 straipsnio nuostatai, kad „(...) teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (...)“ bei konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principams.
Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti galimai pažeistų materialiųjų subjektinių teisių įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 str.). Dar daugiau, įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Gindami galimai pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo vykdyti vienintelį reikalavimą – elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 str.). Asmuo, pasirinkęs galimai pažeistos subjektinės teisės teisminį gynimo būdą, privalo laikytis proceso įstatyme nustatytų reikalavimų.
Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Net ir ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys (pareiškimas) neturi formos ir turinio trūkumų, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 str. 1 d.). Tai gi, apeliantui kvestionuojant baudžiamojo įstatymo nuostatas, bei reiškiant reikalavimą atkurti iki teisės pažeidimo - 2013 m. birželio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje priėmimo, iš esmės yra Baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, dėl ko vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 1 p. toks ginčas nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nei teisiškai nei faktiškai nepagrįsti, todėl nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniau miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.