Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-10-18 · Administracinė byla Nr. I-7737-525/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-18
Bylos Nr.
I-7737-525/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Pareiškėjas
UAB “Vedautos autotransportas”
Advokatai
Nerijus Katilius
Administracinė byla Nr. I-7737-07/2007
Administracinio sprendimo kategorija 9.3, 9.6, 61(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2007 m. spalio 18 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L. Alechnavičiaus, teisėjų R. Miliuvienės, A. Bakavecko, sekretoriaujant A. Klimovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Raimondui Budnikui, Romaldui Mikėnui, advokatui Nerijui Katiliui, atsakovo Valstybinė mokesčių inspekcijos atstovei Agnei Pimpytei, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams Marytei Šimbarienei, Mariui Neverauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Vedautos autotransportas” skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 2006 06 22 sprendimu Nr.S-278(7-268/2006) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2006 05 11 sprendimą Nr.69-305, kuriuo nurodyta pareiškėjui sumokėti į biudžetą 97411 Lt PVM, 5514,91 Lt PVM delspinigių ir 9741 Lt PVM baudą (I tomas, b.l. 119-123).

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti teismo išlaidas – žyminį mokestį bei atstovavimo išlaidas 47200 Lt.

Pareiškėjas patikslintu skundu prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2006 06 22 sprendimą Nr.S-278(7-268/2006) (b.l. I tomas, b.l. 4-10). Paaiškino, kad 2000 09 26 pareiškėjas su Austrijos firma FF Franfinance leasing Austria GmbH sudarė lizingo sutartį, pagal kurią iš šios kompanijos išsimokėtinai įsigijo 6 IVECO vilkikus ir 6 KOGEL priekabas, kurių bendra kaina - 951000 DEM. 2000 10 27 bendrovė automobilius įvežė į Lietuvą ir 2000 m. lapkričio mėnesį už pirktus automobilius priskaičiuotą 390744 Lt importo PVM įtraukė į PVM atskaitą. IVECO vilkikai ir KOGEL priekabos buvo naudojamos tiesioginėje pareiškėjo veikloje. Dėl pareiškėjo nesugebėjimo vykdyti savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, 2003 12 12 ši sutartis buvo nutraukta ir autotransporto priemonės 2003 12 30 grąžintos lizingo bendrovei. Pareiškėjas, vadovaudamasis tuo metu galiojusio PVM įstatymo Nr. IX -751 15 str. 10 d., 4 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgdamas į mokesčio administratoriaus paaiškinimus, 2000 09 26 lizingo sutartį PVM prasme prilygino paslaugos teikimo sandoriui, todėl nutraukęs šią sutartį, PVM atskaitos netikslino. Tačiau mokesčių administratorius, neatsižvelgdamas į ginčo objekto turinį, dviprasmiškai įvertino situaciją, netinkamai taikė mokesčių administratoriaus oficialiame leidinyje suformuotą PVM apskaitos praktiką ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, nepatikslinęs PVM atskaitos už grąžintus 6 vilkikus ir 6 puspriekabes, pažeidė PVM įstatymo 66 str. 2 d. ir 67 str. reikalavimus, negrąžino atskaitytos importo PVM dalies - 81405 Lt, tenkančios turto, nebenaudojamo PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai laikotarpiu iki Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo pabaigos ir papildomai priskaičiavo 81405 Lt PVM ir 160,27 Lt delspinigių, o Mokestinių ginčų komisija skundžiamu sprendimu, neatsižvelgusi į mokestinio ginčo esmę, palaikė šią mokesčių administratoriaus poziciją. Pareiškėjas pažymi, kad bendrovė, nutraukusi Lizingo sutartį, atsižvelgdama į mokesčio administratoriaus išaiškinimą leidinyje “PVM atskaitos tikslinimas”, vadovaudamasi PVM įstatymo 83 str. išrašė lizingo kompanijai debetinius dokumentus neišmokėtai turto vertei bei patikslino PVM atskaitą debetiniuose dokumentuose nurodyta PVM suma. Mokesčių administratoriaus pozicija, kad pareiškėjas importavo prekes, o ne paslaugas, todėl privalėjo PVM atskaitą patikslinti PVM įstatymo 67 str. nurodyta tvarka, yra nepagrįsta. Pagal sandorio metu galiojusio PVM įstatymo 15 str. 10 d. bei 4 str. 2 d. sudarytas sandoris PVM požiūriu atitiko paslaugos teikimo sandorį, todėl nutraukus sutartį, PVM atskaita neturėjo būti tikslinama. Pareiškėjas, grąžinęs transporto priemones lizingo kompanijai, vadovaudamasis PVM įstatymo 83 str. 1 d. pagrįstai išrašė debetinius dokumentus, kuriuose nurodytas PVM sumas privalėjo įtraukti į to laikotarpio PVM deklaracijos 63 laukelį, tuo pačiu padidindamas mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą. Pažymi, kad remiantis mokesčių administratoriaus išaiškinimais, PVM atskaita pagal PVM įstatymo 66 str. 2 d. bei 67 str. 5 d. turi būti tikslinama tik tuo atveju, kai pas mokesčių mokėtoją esančios prekės ar ilgalaikis turtas pradedami naudoti PVM neapmokestinamai veiklai arba prarandami. Nepagrįsta mokesčių administratoriaus pozicija, kad VMI paaiškinimai „Dėl pelno mokesčio įstatymo ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų taikymo lizingo (finansinės nuomos) sutarties nutraukimo atveju" ir „Dėl lizingo sutarčių" taikomi tik sandoriams tarp Lietuvos vienetų, nes minėtuose paaiškinimuose tai nenurodoma. Nagrinėjamu atveju lizingo būdu įsigyto ilgalaikio turto grąžinimas tiekėjui turi būti traktuojamas kaip prekių tiekimas, nes atitinka PVM įstatymo 4 str. 1 p. nurodytą prekių tiekimo apibrėžimą.

Atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (II tomas, b.l. 77-80). Paaiškino, kad pareiškėjas 2000 09 26 lizingo sutarties pagrindu 2000 10 27 importavo į Lietuvą 6 naujus vilkikus IVECO bei 6 puspriekabes KOGEL ir į PVM atskaitą įtraukė visą importo PVM sumą, apskaičiuotą už importuotą ilgalaikį gamybinės paskirties turtą. Šį turtą pareiškėjas naudojo PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje nuo 2000 10 27 iki 2003 12 30. Kadangi pareiškėjas negalėjo įvykdyti pagal lizingo sutartį prisiimtų įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta ir pareiškėjas grąžino visas transporto priemones lizingo bendrovei, išrašydamas 2003 12 30 sąskaitas PRO-FORMA-INVOICE Nr.03/123001, Nr.03/123002. Pareiškėjas importavo prekes, t.y. ilgalaikį gamybinės paskirties turtą ir visą importo PVM sumą, apskaičiuotą už minėtas prekes, 2000 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje įtraukė į PVM atskaitą. 2003 m. gruodžio mėnesį pareiškėjui atsirado pareiga patikslinti PVM atskaitą bei grąžinti atskaitytos importo PVM sumos dalį, kuri atitiktų laikotarpį nuo turto grąžinimo momento iki jo PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos. Tačiau pareiškėjas, pažeisdamas PVM įstatymo 66 str. 2 d. ir 67 str. 5 d. reikalavimus, nepatikslino PVM atskaitos dalies už vilkikus, tenkančios 10 mėnesių - 60345 Lt ir už puspriekabes, tenkančios 22 mėnesiams - 37066 Lt, iš viso - 97411 Lt, todėl šia suma neteisėtai padidino grąžintiną iš biudžeto PVM. Atsakovas pažymi, kad prekių sugrąžinimas jų teisėtam savininkui, nutraukus lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo kaltės, laikomas prekių praradimu. Transporto priemonių perdavimas pagal nurodytas 2003 12 30 sąskaitas bei transporto priemonių pardavėjo raštą nelaikytinas prekių tiekimu, nes pareiškėjas dar nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į importuotas transporto priemones, todėl laikytina, kad lizingo būdu išsinuomotos transporto priemonės šalių susitarimu buvo grąžintos lizingo bendrovei. Kadangi pareiškėjo transporto priemonės buvo ne tiekiamos, o grąžintos savininkui, šias transporto priemones pateikus laikinai saugoti į muitinės sandėlius, PVM įstatymo 41 str. 2 d. 2 p. numatytas 0 proc. tarifas negali būti taikomas. Nurodo, kad PVM įstatymo 58 straipsnis yra bendrojo pobūdžio norma, todėl šiuo atveju turi būti taikomi PVM įstatymo 66 str. bei 67 str., pagal kuriuos PVM atskaita dėl ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pasikeitimo tikslinama iki PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos, tačiau pareiškėjas 2003 gruodžio mėn. PVM deklaracijoje nepatikslino PVM atskaitos už grąžintas transporto priemones ir negrąžino atskaitytos importo PVM sumos dalies, kuri atitiktų laikotarpį, likusį nuo minėto turto nebenaudojimo PVM apmokestinamoje veikloje laikotarpio pradžios iki jo nusidėvėjimo normatyvo pabaigos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad mokesčio administratoriaus parengti įstatymų komentarai yra rekomendacinio – informacinio pobūdžio, todėl jais negalima besąlygiškai remtis.

Tretysis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (II tomas, b.l. 83-84). Paaiškino, kad vadovaujantis PVM įstatymo Nr.IX-751 66 str. 2 d., 67 str. 5 d., nutraukus lizingo sutartį ir grąžinus prekes į muitinės sandėlį, pareiškėjas privalėjo tikslinti 2003 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje PVM atskaitą, tačiau to nepadarė. Kadangi pareiškėjas nebuvo įgijęs teisės disponuoti importuotomis transporto priemonėmis kaip jų savininkas, prekių perdavimas jų savininkui nelaikytinas prekių tiekimu, todėl PVM įstatymo 41 str. 2 d. 2 p. šiuo atveju netaikytinas. Pažymi, kad leidinyje “PVM atskaitos tikslinimas” (2005 04 18 raštas Nr.(18.2-31-2)-R-3506) paaiškintos nuo 2004 02 01 vykusios situacijos, kurios neatitinka pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu (2000 m. spalio mėn.) galiojusių įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas lizingo sutarties pagrindu 2000 m. spalio mėn. importavo 6 balninius vilkikus IVECO ir 6 puspriekabes KOGEL, sutartyje fiksuota tiekiamų prekių kaina 951000 DEM (MGK byla t. 1 b.l. 76-85, vertimas MGK byla t. 1 b.l. 86-94). Pareiškėjas visą apskaičiuotą ilgalaikio turto importo PVM 390744 Lt 2000 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje iš karto įtraukė į PVM atskaitą (MGK byla t. 3 b.l. 201-202). Pareiškėjas importuotas transporto priemones, t.y. ilgalaikį gamybinės paskirties turtą naudojo PVM įstatymo 58 str. 1d. nurodytoje veikloje nuo 2000 10 27 iki 2003 12 30, t.y. 38 mėnesius, bei skaičiavo šio turto nusidėvėjimą (MGK byla t. 3 b.l. 136, 137-148, 149, 150-151, 152-187). Nutraukus lizingo sutartį pareiškėjas lizingo davėjui 2003 12 30 išrašė sąskaitas PRO-FORMA-INVOICE Nr. 03/123001 ir Nr. 03/123002 ir lizingo davėjo nurodymu perdavė 6 balninius vilkikus IVECO ir 6 puspriekabes KOGEL saugojimui į UAB „Autoverslas"(t. 3 b.l. 3, 4, vertimai t. 3 b.l. 15, 16, MGK byla t. 3 b.l. 105, 106, 119, 130). Pagal VĮ „Regitra“ pateiktus duomenimis šiuo metu visos ginčo transporto priemonės, tiek vilkikai, tiek puspriekabės, įregistruotos kitų ūkio subjektų vardais (t. 3 b.l. 53-89), kas patvirtina, jog transporto priemones pareiškėjas grąžino lizingo davėjui.

Dėl nurodytų faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

Šalys kelia ginčą dėl to ar nutraukus lizingo sutartį ir išrašius sąskaitas PRO-FORMA-INVOICE Nr. 03/123001 ir Nr. 03/123002 bei grąžinus ilgalaikį turtą lizingo bendrovei, pareiškėjas turėjo pareigą tikslinti PVM atskaitą 2003m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje.

Lizingo sutarties nutraukimo bei transporto priemonių grąžinimo lizingo tiekėjui metu, t.y. 2003m. gruodžio mėnesį, galiojusio LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 03 05 įstatymo Nr. IX-751 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 07 01) (toliau – PVM įstatymas) VIII skyriaus „PVM atskaitos tikslinimas“ PVM įstatymo 66 str. 2d. nustatė, kad paaiškėjus, kad prekės ir (arba) paslaugos, jeigu jų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į atskaitą, nebebus naudojamos PVM mokėtojo šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.

Kaip minėta, nustatyta, kad pareiškėjas visą apskaičiuotą prekių (vilkikų ir puspriekabių) importo PVM (390744 Lt sumą) buvo įtraukęs į PVM atskaitą (2000 m. lapkričio mėn. PVM deklaracija), kad pareiškėjas prekes (vilkikus bei puspriekabes) 38 mėnesius naudojo PVM įstatymo 58 str. 1d. numatytoje PVM apmokestinamoje veikoje bei skaičiavo šio turto nusidėvėjimą. Taip pat nustatyta, kad 2003 metų gruodžio mėnesį lizingo sutartis buvo nutraukta ir pareiškėjas prekes grąžino lizingo davėjui. Pastaroji aplinkybė leidžia konstatuoti, kad 2003 m. gruodžio mėnesį paaiškėjo, jog prekės (vilkikai ir puspriekabės) toliau nebebus naudojamos pareiškėjo (PVM mokėtojo) PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas PVM įstatymo 66 str. 2d. pagrindu įgijo pareigą tikslinti PVM atskaitą PVM deklaracijoje (2003 m.gruodžio mėnesio) atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl prekių, kurios patenka į ilgalaikio turto kategoriją, taip pat atsižvelgiant į tai, kad prekes (vilkikus bei puspriekabes) pareiškėjas PVM apmokestinamoje veikoje naudojo 38 mėnesius bei skaičiavo šio turto nusidėvėjimą, ginčo santykiams taikytinos ir PVM įstatymo 67 str. 1d. 2p. bei 67 str. 2, 3d. nuostatos, reglamentuojančios laikotarpį, už kurį tikslintina PVM atskaita bei tikslintino PVM dalis.

Pareiškėjo pareigos tikslinti PVM atskaitą atsiradimo metu galiojusio Pelno mokesčio įstatymo (2001 12 20 įstatymo Nr. IX-675 redakcija) 58 str. 1 dalyje buvo numatyta, kad 1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo dienos (t.y. po 2002 01 01) įsigytam ilgalaikiam materialiam turtui. Kadangi pareiškėjas vilkikus ir puspriekabes importavo 2000 10 27, t.y. iki 2002 01 01, taip pareiškėjo turtui PVM atskaitos tikslais taikytini Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 12 24 įsakymu Nr. 428/301 (2000 10 03 įsakymo Nr. 334/251 redakcija) patvirtinti Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) maksimalūs ekonominiai normatyvai. Pagal šio įsakymo 9.3 p. krovininiams automobiliams, kurių keliamoji galia daugiau kaip 2 t, nustatytas maksimalus 4 metų nusidėvėjimo normatyvas, todėl pareiškėjo PVM atskaita vilkikų atžvilgiu tikslintina 4 metus. Pagal nurodyto įsakymo 9.4 punktą priekaboms ir puspriekabėms nustatytas 7 metų nusidėvėjimo normatyvas. Tačiau pagal PVM įstatymo 67 str. 1d. 2p. ir 2d. nuostatas PVM atskaita tokiam turtui (puspriekabėms) turi būti tikslinama 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta šio turto pirkimo (importo) PVM. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo PVM atskaita puspriekabių atžvilgiu tikslintina 5 metus.

Kadangi pareiškėjas vilkikus ir puspriekabes naudojo PVM įstatymo 58 str. 1d. nurodytoje veikloje 38 mėnesius, tai, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, darytina išvada, kad PVM atskaitos tikslinimo termino pabaiga vilkikams būtų po 10 mėnesių ((4x12)-38), o puspriekabėms – po 22 mėnesių ((5x12)-38).

Kadangi pareiškėjas pažeidžiant PVM įstatymo 66 str. 2d. ir 67 str. nuostatas 2003 metų gruodžio mėn. PVM deklaracijos 64 laukelyje (t. 3 b.l. 40) nepatikslino PVM atskaitos už grąžintus Lizingo bendrovei 6 vilkikus ir 6 puspriekabes, konstatuotina, kad pareiškėjas neteisėtai padidino grąžintiną iš biudžeto PVM 97411 Lt sumai (nepatikslino PVM atskaitos dalies už vilkikus, tenkančios 10 mėnesių – 60345 Lt ir už puspriekabes, tenkančios 22 mėnesiams – 37066 Lt).

Įvertinus nustatytą pažeidimą bei vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. 1 ir 2d., taip pat LR Mokesčių administravimo įstatymo (2004 04 13 įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 96 str. 1d. 3p., 97 str. 3d. ir 98 str. 1d. nuostatomis, pareiškėjui nuo papildomai priskaičiuotos 97411 Lt PVM sumos skaičiuotini delspinigiai. Mokesčių administratorių sprendimais pareiškėjui patvirtinta 5514,91 Lt PVM delspinigių suma. Atsižvelgiant į tai, kad LR Konstitucinis teismas 2006 09 26 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 06 26 redakcija) 3 dalies, Lietuvos Respublikos Muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio (1998 02 19 redakcija) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 06 26 redakcija; Žin., 2001, Nr. 62-2211) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat atsižvelgiant į trečiojo suinteresuotojo asmens teismui pateiktą pareiškėjo mokėtino PVM delspinigių dydžio perskaičiavimą (t. 2 b.l. 164-167) pareiškėjui paskaičiuota PVM delspinigių suma mažintina iki 4859,90 Lt.

Vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1d. nuostatomis pareiškėjui skirtina nuo 10 iki 50 procentų dydžio bauda, skaičiuojant nuo neteisėtai sumažintos mokesčio sumos dydžio. Konkretus baudos dydis nustatytinas priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, kitų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui buvo skirta minimali 10 proc. dydžio bauda – 9741 Lt. Pagrindo manyti, kad paskirta per maža bauda, ar kad ji paskirta neteisėtai ar nepagrįstai, nenustatyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos 2006 06 22 sprendimas Nr. S-278(7-268/2006), kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2006 05 11 sprendimas Nr. 69-305, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 97411 Lt PVM ir 9741 Lt PVM baudą yra teisėtas ir pagrįstas, o sprendimo dalis, kuria patvirtintas nurodymas pareiškėjui sumokėti į biudžetą 5514,91 PVM delspinigių, keistinas – mažintina paskaičiuotų ir patvirtintų PVM delspinigių suma iki 4859,90 Lt.

Pareiškėjo argumentai, kad jis neįgijo pareigos tikslinti PVM atskaitą, nes transporto priemonių įsigijimo lizingo būdu sandoris vertintinas kaip paslaugų teikimas, o ne prekių įsigijimas, atmestini kaip nepagrįsti, nes PVM įstatymo 66 str. 2d. nustatė pareigą tikslinti PVM atskaitą tiek prekių, tiek paslaugų pirkimo atveju. Be to pažymėtina, kad mokestinio ginčo laikotarpiu paties pareiškėjo pozicija šiuo klausimu buvo prieštaringa. Pareiškėjas skunde bei patikslintame skunde teismui teigė, kad PVM įstatymo 4 straipsnio prasme pareiškėjo pagal lizingo sutartį gautas turtas laikytinas paslaugų teikimu, tuo tarpu 2006 10 24 paaiškinime – atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepimus pareiškėjas jau teigė, kad PVM įstatymo 4 straipsnio 1 d., 2 d. prasme pareiškėjo pagal lizingo sutartį gautas turtas laikytinas prekių tiekimu (II tomas b.l. 97-99).

Pareiškėjo argumentai, kad mokesčių administratorių sprendimais paneigiama PVM įstatymo 83 str. numatyta pareiškėjo teisė išrašyti lizingo kompanijai debetinius dokumentus ir pagal šiuose dokumentuose nurodytas sumas tikslinti PVM atskaitą, nėra pagrįsti. Pareiškėjas turi teisę PVM įstatymo 83 str. 1d. nustatyta tvarka išrašyti lizingo kompanijai debetinius dokumentus dėl grąžinamo turto ir remiantis PVM įstatymo 83 str. 3 d. tikslinti PVM atskaitą, tačiau sistemiškai vertinant PVM įstatymo 65, 66, 67 str. nuostatas konstatuotina, kad tikslintina PVM atskaitos suma turi būti nustatoma vadovaujantis būtent PVM įstatymo 66, 67 str. nuostatomis.

Pareiškėjo argumentai, kad mokesčių administratoriai nepagrįstai prilygino prekių grąžinimą lizingo bendrovei prekių praradimui, nėra pagrįsti. Pareiga tikslinti PVM atskaitą nagrinėjamu atveju kilo pagal PVM įstatymo 66 str. 2d. nuostatas ne dėl prekių praradimo, o dėl to, kad 2003 m. gruodžio mėnesį paaiškėjo, jog prekės (vilkikai ir puspriekabės) toliau nebebus naudojamos pareiškėjo (PVM mokėtojo) PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje.

Pareiškėjo teiginiai, kad jo įvykdytas prekių grąžinimas lizingo bendrovei turėtų būti vertinamas kaip prekių tiekimas ir todėl PVM įstatymo 41 str. pagrindu turėtų būti taikomas 0 procentų PVM tarifas, taip pat nėra pagrįsti, nes pareiškėjas ginčo prekes perdavė būtent jų savininkui. Pats pareiškėjas nuosavybės teisių į prekes niekada nebuvo įgijęs, todėl toks prekių perdavimas vertintinas ne prekių tiekimu, o prekių grąžinimu, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Pareiškėjo argumentai, kad mokesčių administratoriai nesivadovavo savo pačių paaiškinimais ir pavyzdžiais, taip pat nepagrįsti, nes į bylą pareiškėjo pateiktos ištraukos iš leidinio PVM atskaitos tikslinimas, taip pat situacijų komentarai taikytini nuo 2004m. atsiradusiems ir vėlesniems santykiams, šiuose komentaruose absoliučiai visi nurodomi pavyzdžiai susiję su 2004 ir vėlesniais metais įvykusiomis situacijomis, t.y. vėliau nei nagrinėjamoje byloje susiklostę mokestiniai santykiai (t. 1 b.l. 18-99).

Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 43, 44 str. pareiškėjui priteistinos teismo išlaidos proporcingai patenkintiems reikalavimams. Pareiškėjas viso pareiškė reikalavimų 112666,91 Lt (97411 Lt + 5514,91 Lt + 9741 Lt) sumai. Pareiškėjui šiuo sprendimu mažinami delspinigiai 655,01 Lt suma ir tai sudaro 0,58 procentus nuo visos reikalavimų sumos (655,01 x 100 : 112666,91). Atitinkamai tokia dalimi tenkinti pareiškėjo reikalavimai dėl žyminio mokesčio atstovavimo išlaidų priteisimo (100 Lt x 0.58 proc.) (94720 Lt x 0,58 proc.), kas sudaro 27,97 Lt.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str., 44 str., 88 str. 1 ir 2 p., 89 str. 2d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „Vedautos autotransportas“ skundą patenkinti iš dalies.

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 06 22 sprendimą Nr. S-278(7-268/2006), kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2006 05 11 sprendimas Nr. 69-305 toje dalyje, kuria UAB „Vedautos autotransportas“ nurodyta sumokėti į biudžetą 5514,91 PVM delspinigių, pakeisti, nurodant, kad UAB „Vedautos autotransportas“ privalo sumokėti į biudžetą 4859,9 PVM delspinigių.

Likusioje dalyje pareiškėjų skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 06 22 sprendimo Nr. S-278(7-268/2006) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškėjo UAB „Vedautos autotransportas“ naudai priteisti 27,97 Lt teismo išlaidų atlyginimo.

Dėl šio sprendimo per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas ir pranešėjas L. AlechnavičiusKolegijos teisėjai A. BakaveckasR. Miliuvienė