Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-16 · Administracinė byla Nr. I-7087-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
I-7087-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7087-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01337-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 84) nurodė, kad jis nuo 2010-02-06 iki 2019-06-25 buvo laikomas Alytaus PN patalpose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, dieninis ir naktinis apšvietimas bei oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, pastatų būklė buvo avarinė, sienos apipelijusios langai supuvę, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusios patalpos, trūko klozetų. Be to, kalint 7 sektoriaus patalpose, po jomis buvo laikomi dujų balionai, kas kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 6-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui Alytaus PN gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Šiuo metu 2 bendrabučio patalpos yra rekonstruojamos. Pataisos namų remontui lėšos yra skiriamos iš valstybės biudžeto, tad remontas atliekamas atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Dujų balionai yra laikomi atskirose patalpose, toliau nuo gyvenamųjų patalpų, todėl negalėjo turėti įtakos pareiškėjo gyvenimo sąlygoms. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2010-02-06 iki 2019-06-25.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010-02-06 iki 2019-06-25, o skundą teismui pateikė 2019-06-25 (b. l. 3). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2016-06-25 iki 2019-06-25.

Pareiškėjas neturtinę žalą didžia dalimi grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus PN patalpose pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o pagal 11¹.2. punktą, kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas: 11 būrio 4 miegamajame, kurio plotas – 44,68 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,7 kv. m ploto; 19 būrio 3 miegamajame, kurio plotas – 43,44 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,6 kv. m ploto; 9 būrio 3 miegamajame, kurio plotas – 34,13 kv. m, jame yra 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,7 kv. m ploto; 17 būrio 4 miegamajame, kurio plotas – 35,54 kv. m, jame yra 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,9 kv. m ploto; 13 būrio 4 miegamajame, kurio plotas – 37,13 kv. m, jame yra 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,3 kv. m ploto; kamerų tipo patalpoje Nr. 14, kurios plotas – 12,22 kv. m, joje yra 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4 kv. m ploto (b. l. 7-8, 14-20).

Nors pareiškėjas teigė, kad patalpos nuolat buvo perpildytos, nenurodė ir nedetalizavo, kuriose konkrečiose patalpose ir su kiek asmenų gyveno, nenurodė šių asmenų vardų ir pavardžių, nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad jog pareiškėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas teigė, jog patalpų būklė buvo avarinė, kaupėsi drėgmė, buvo šalta, veisėsi pelėsis, apšvietimas buvo netinkamas.

Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Atsakovės atstovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 ir 2018-12-21 patikrinimo aktus (b. l. 50-53, 58-60). Šių patikrinimų metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Pažymėtina, kad minėti aktai priimti pareiškėjo kalinimo metu, todėl yra aktualūs nagrinėjamu atveju. Abejuose aktuose nurodyta, kad pataisos namų patalpos ir aplinka tvarkinga, švari ir atitinka teisės aktų reikalavimus, atskirai pažymėta, kad ant patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Langai skaidraus stiklo, pritaikyti vėdinimui, patalpų valymui yra išduodamos valymo priemonės. Apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Patikrinimų metu nenustatyta jokių Higienos normos pažeidimų dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių.

Kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, atsakovės atstovo pateikti duomenys laikytini iš dalies paneigiančiais pareiškėjo teiginius. Nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie apšvietimo ar oro temperatūros atitikimą higienos normos reikalavimams būtent ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė būtent teigiamas apšvietimo ar oro temperatūros neatitikimas. Vien abstraktus ir deklaratyvus teiginys, kad apšvietimas ir oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, nelaikytinas pakankamu argumentu neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, net ir pripažinus, kad pareiškėjo gyvenamųjų patalpų higienos sąlygos tam tikrais laikotarpiais galimai neatitiko Higienos normos reikalavimų.

Pareiškėjas teigia, kad 7 lokaliniame sektoriuje po gyvenamosiomis patalpomis buvo sandėliuojami dujų balionai, kas kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namų dirbtuvės įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų, todėl nei jose, nei po jomis nėra sandėliuojamos jokios pavojingos cheminės medžiagos. Be to, skunde nedetalizuojamos konkrečios neigiamos pasekmės, kurias pareiškėjas patyrė, t. y. kokį realų pavojų pareiškėjui sukėlė pataisos namų teritorijoje laikomi dujų balionai. Tokie skundo teiginiai laikytini subjektyvaus pobūdžio į ateitį nukreiptais samprotavimais. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų išreiškęs pretenzijas pataisos namų administracijai dėl vykdomų darbų keliamo triukšmo, smarvės ar pavojaus sveikatai.

Skunde teigiama, kad tualetai buvo netinkamai atitverti. Iš byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 70) matyti, kad tualetų patalpoje klozetai yra atskirti pertvaromis su durelėmis, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė