Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-07-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-3733-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
A8.-3733-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02995-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
V. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8-3733-1015/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02995-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 9.1; 21.3.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaiteidalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. N., gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja Sabina Oklinskaitė 2019 m. birželio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 13-ANR_P-977-2019, kuriame nurodyta, kad V. N. 2019 m. birželio 17 d., apie 13.10 val., Vilniuje, Savanorių pr. 33, prekiavo uogomis, siekiant gauti pajamų, tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijusi verslo liudijimo ir/ar neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavusi mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar įregistravusi juridinio asmens komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, t.y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Tuo V. N. kaltinama pažeidusi 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 26 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį, taip pat VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnį. Tokiais savo veiksmais V. N. kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (ROIK Nr. 19102487048).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. teismo posėdyje prisipažino, kad ji kartais parduoda savo pačios surinktas miške uogas, taip pat uogas ir daržoves, užaugintas savo darže. Protokole nurodytu laiku ir vietoje ji prekiavo darže užaugintomis braškėmis ir turėjo truputį darže užaugintų agurkų. Seniūnas jai buvo pateikęs raštą, kad ji gali nemokamai prekiauti miško gėrybėmis bei savo sklype užaugintomis uogomis, vaisiais bei daržovėmis, nes ji yra įregistruota Užimtumo tarnyboje, jai yra nustatytas 65 procentų darbingumo lygis. Kai pirmą kartą jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad prekiavo uogomis, tuo metu ji su savimi neturėjo jokio dokumento ir paskirtą baudą sumokėjo. Paskui ji su savimi vežiojosi seniūno išduotą raštą, tačiau policijos pareigūnai, surašydami jai antrą administracinio nusižengimo protokolą už prekiavimą uogomis, pasakė, kad reikia turėti verslo liudijimą. Po antro protokolo surašymo jos vyras I. N. išsiėmė verslo liudijimą, nes jis yra pensininkas ir už verslo liudijimą jam reikia mokėti pigiau. Dabar ji taip pat renka miške uogas ir jas parduoda. Prašo neskirti jai baudos, nes iš uogų uždirba nedaug.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu V. N. prisipažino padariusi nusižengimą, gailėjosi (b.l. 2).

V. N. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 2 dalyje, yra grindžiama šiais byloje surinktais įrodymais:

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Sabinos Oklinskaitės 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 17 d., apie 13.10 val., dirbant su vyresniuoju tyrėju Š. K. pagal planą Nr. 10-IL-13381 „Dėl policijos prevencinės priemonės siekiant užkardyti ir nustatyti pažeidimus Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato veikimo teritorijoje, susijusius su veikla, vykdant prekybą vaisiais bei daržovėmis turgavietėse bei kitose prekybos vietose bei šios veiklos kontrolė”, Vilniuje, Savanorių pr. 31, prie viešojo transporto sustojimo buvo patikrinta moteris, prekiaujanti uogomis, kaip paaiškėjo vėliau V. N., gim. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad leidimo prekiauti neturi. Taip pat, V. N. paaiškino, jog nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijusi ir niekada nėra turėjusi verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo. V. N. buvo surašytas ANK protokolas, ji su nusižengimu sutiko, gailėjosi (b.l. 5);

- administracinių nusižengimų registro išrašu, iš kurio matyti, kad V. N. 2019 m. birželio 11 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo skirta 195 eurų dydžio bauda už nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b.l. 3-4).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. N. pateikė sprendimą dėl jos darbingumo lygio nustatymo bei 2019 m. birželio 18 d. I. N. vardu išduotą verslo liudijimą laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 19 d. iki liepos 31 d., veiklos rūšis – prekyba.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

ANK 150 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už pakartotinį komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimą. Taigi ši teisės norma yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus. V. N. administracinio nusižengimo protokolu yra kaltinama vykdžiusi nedeklaruotą savarankišką veiklą, neturėdama verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo ir neinformavusi apie pradėtą vykdyti individualią veiklą mokesčių administratoriaus ir tokiu būdu kaltinama pažeidusi:

1) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo: 1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka; 2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

2) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį, numatantį, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, numatantį, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

3) VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas, kuris numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos AVMI pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (Žin., 2005, Nr. 46-1537; 2007, Nr. 81-3356, toliau – FR0792 formos prašymas). Kartu su FR0792 formos prašymu pateikti laisvos formos prašymą išduoti FR0468 formos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (toliau – FR0468 formos pažyma).

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. N. neneigia prekiavusi miške surinktomis uogomis bei savo sklype užaugintomis uogomis bei daržovėmis, tačiau ji teigė nežinojusi, kad tokiai veiklai reikia išsiimti verslo liudijimą. Po to, kai jai antrą kartą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir policijos pareigūnai pasakė, kad reikia turėti verslo liudijimą, jos vyro vardu buvo išimtas verslo liudijimas.

Tad nagrinėjamoje byloje yra aktualus klausimas, ar asmuo, prekiaujantis miško gėrybėmis, taip pat savo žemės sklype užaugintomis uogomis, vaisiais ir daržovėmis yra laikomas vykdančiu individualią veiklą ir ar tokiai veiklai vykdyti apskritai yra reikalingas verslo liudijimas ar individualios veiklos pažyma.

Individualios veiklos sąvoka yra apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte, kurioje nurodoma, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius; 2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš šios teisės normos turinio galima daryti išvadą, kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat siekimas gauti ekonominės naudos. Atsitiktiniai sandoriai, kuriuose nėra versliškumo elementų, t.y. sistemingumo ir nuolatinio pobūdžio pajamų šaltinio, negali būti laikomi individualios veiklos požymiais. Todėl tam tikrais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį (tarp kurių gali būti ir pačių miške surinktų ar sklype užaugintų gėrybių pardavimas) per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nelaikomas vykdančiu individualią veiklą.

Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn traukiama V. N. teigė, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji prekiavo sode užaugintomis braškėmis ir agurkais. Nesant byloje jokių kitų įrodymų, paneigiančių šį V. N. teiginį bei nesat įrodymų, kad V. N. protokole nurodyta veikla – prekiavimas uogomis - būtų vykdoma versliškai, teismas sprendžia, kad tokia jos nurodyta veikla (prekiavimas sode užaugintomis braškėmis) negali būti laikoma individualia, todėl ji neturėjo tokios veiklos deklaruoti bei informuoti apie ją VMI. Tokią išvadą iš esmės patvirtina ir teisinis reguliavimas, kiek tai susiję su gyventojų pajamų mokesčio reguliavimu.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis detaliai reglamentuoja pajamas, kurios nėra apmokestinamos. Šio straipsnio 24 punkte nurodyta, kad nepamokestinamos pajamos yra gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), neviršijančios 3 000 eurų per mokestinį laikotarpį (pagal minėto įstatymo 7 straipsnį, mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai). Tad jeigu asmens pajamos už miške pačių surinktas parduotas gėrybes per kalendorinius metus neviršija 3000 eurų, šios pajamos apskritai yra neapmokestinamos ir nedeklaruojamos. Atitinkamai gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos yra pajamos, viršijančios 3000 eurų sumą per kalendorinius metus.

Gyventojai, norintys prekiauti pačių užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis, taip pat neprivalo įsigyti verslo liudijimo ar registruoti individualios veiklos, kadangi tokia veikla, kaip ir prekiavimas pačių miške surinktomis gėrybėmis, nesant sistemiškumo (versliškumo) požymių (kaip minėta – duomenų, tai patvirtinančių, byloje nėra) taip pat negali būti laikoma individualia. Be to, tokia veikla neatitinka ir individualios žemės ūkio veiklos požymių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 8 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodoma, kad individuali žemės ūkio veikla – tai veikla, kurią vykdo fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ar ūkinius gyvūnus arba tapęs ūkininko partneriu ar žemės ūkio valdos partneriu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad V. N. būtų įregistravusi ūkį ir jame vykdytų veiklą.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes V. N. administracinio nusižengimo protokole nurodyta veika (prekiavimas uogomis) neturi ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji tokią veiklą vykdytų versliškai, o pagal galiojantį teisinį reguliavimą gyventojai, norintys prekiauti pačių užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis, taip pat pačių surinktomis miško gėrybėmis neprivalo įsigyti verslo liudijimo ar registruoti individualios veiklos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė