- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 1-2196-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15621-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Raseinių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2016 m. lapkričio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2. 2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 10 mėnesių,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2019 m. balandžio 13 d. apie 21.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš L. L., t. y. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu suduodamas jam į galvą, padarė jam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvoje, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis turi draugę D. P., jai 26 metai, o jam 36 metai. Su žmona jis kartu negyvena daug metų. Su drauge taip pat kartu negyvena, tik vakarais susitinka. Draugės namuose nebuvo 2 dienas, jis jos ieškojo, nes nenorėjo, kad prisidarytų problemų su vaikų teisių institucija, nes draugė nori susigrąžinti vaiką. Iš kaimynų sužinojo, kad ji yra pas L. L.. Ką ji ten veikė, jis nežinojo. Jis nuėjo į namus pas L. L.. Rado L. L., savo draugę D. P. ir dar vieną moterį. Matė, kad jie turi 4 butelius brendžio, vienas iš jų buvo nugertas. D. P. buvo neblaivi, su ja susišnekėti nelabai pavyko. Ji paprastai negeria, L. L. ją nugirdė, mano, kad norėjo ja pasinaudoti. Pripažįsta, kad jis mušė L. L., sudavė gal 3 smūgius į galvą. Trinktelėjęs L. L. jis išėjo, D. P. paliko pas jį namuose. Jos pasiimti atėjo mama. Įvykio metu jis buvo blaivus, išgėrė tik daug vėliau. Policija iš karto po įvykio pas jį nebuvo atvykusi. Savo poelgį vertina blogai, atsiprašė L. L.. Anksčiau teistas už tai, kad sumušė žmoną, antrą kartą – už tai, kad mušė D. P., bet jie vėliau susitaikė.
Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusysis L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 13 d. apie 16-17 val. nuėjo pas senyvo amžiaus kaimynę R. B., adresu: (duomenys neskelbtini), pas kurią jis dažnai lankosi, ją prižiūri. Jam būnant pas ją svečiuose, į jos butą atėjo jo pažįstama D. P. su savo mažamete dukra. D. P. užsiminė, kad susipyko su savo draugu A. V.. Jiems būnant pas R. B., apie 18 val., į jos butą įėjo A. V., priėjo prie jo ir nieko nepasakęs pradėjo jį mušti. Sudavė jam kumščiais į galvos ir veido sritis. Kiek kartų sudavė, pasakyti negali, tačiau smūgių buvo tikrai daug. Jį sumušęs A. V. staigiai išėjo, kadangi D. skambino policijai ir greitajai pagalbai. Kodėl A. jį sumušė, nežino. D. yra tiesiog jo pažįstama, tarp jų jokių santykių nėra. Jam atrodo, kad A. tą dieną buvo išgėręs. Atvažiavę greitosios pagalbos medikai jį apžiūrėjo, patikrino, ar nelūžusi nosis ir išvažiavo. Dėl suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą, ant jo veido atsirado mėlynės, žaizdos ir kraujosruvos. Po įvykio jis pas gydytojus nenuvyko, ligoninėje nesigydė, žaizdos užgijo pačios. A. V. dėl šio įvykio jo neatsiprašė (b. l. 46, 58, 62).
Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Pas ją dažnai būna L. L., kuris ją prižiūri. Tikslios datos nepamena, bet tai buvo prieš Velykas, L. L. būnat pas ją svečiuose, ją aplankyti atėjo ir D. P. kartu su savo mergaite. Staiga, apie 12.00-13.00 val., į jos butą įsiveržė D. P. sugyventinis. Tuo metu jos buto durys nebuvo užrakintos. Įėjęs į butą jis iš karto ėjo link L., sėdėjusio ant sofos, ir nieko nesakęs mažiausiai du kartus kumščiu sudavė L. į veidą. L. net nespėjo sureaguoti. Po smūgių L. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jai pasakius, kad kviečia policiją, D. P. sugyventinis iš jos buto išėjo taip nieko ir nepasakęs, nepaaiškinęs. Iškviesti policijos pareigūnai apžiūrėjo L. ir butą (b. l. 67).
Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metų balandžio mėnesį ji su savo 4 metų amžiaus dukra atėjo į svečius pas R. B., pas kurią gyvena ir L. L.. L. L. pasiūlė jai išgerti alaus, ji sutiko. Mergaitę nuvedė pas savo motiną. Grįžusi atgal vartojo alkoholinius gėrimus. L. L. ir R. B. juos taip pat vartojo. Po kažkiek laiko į butą įsiveržė jos sugyventinis A. V.. Matėsi, kad jis yra išgėręs. Jis iš karto pora kartų kumščiu sudavė L. L. į nosį. L. L. pradėjo bėgti iš nosies kraujas. A. paklausė L. L., ar šis žino, už ką gavo. R. B. pradėjo skambinti policijai. Tai išgirdęs A. iš buto išėjo. Kadangi R. B. sunkiai sekėsi kalbėti su operatore, todėl ji perdavė jai telefono ragelį. Jie sulaukė policijos ir medikų, kurie apžiūrėjo L. L., kuris važiuoti į ligoninę atsisakė. Tada ji kartu su policijos pareigūnais važiavo parodyti, kur gyvena A. (b. l. 70).
2019 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 967/2019(02) nurodyta, kad L. L. buvo konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) ir odos nubrozdinimai galvoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 paros iki apžiūros laikotarpyje. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 5 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuotų sužalojimų L. L. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 33).
2019 m. balandžio 15 d. apžiūros protokole užfiksuotas įvykio vietos - buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendras vaizdas (b. l. 20–25).
2019 m. gegužės 8 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2019 m. balandžio 13 d. 21.18 val. pranešėjos skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini)dėl smurto artimoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini)garso įrašo kopiją (b. l. 36, 37).
2019 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašo apžiūra (b. l. 38–40).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 536 matyti, kad 2019 m. balandžio 13 d. 22:39 val. A. V. nustatytas 3,04 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 76).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. V. smurtavo L. L. atžvilgiu: konflikto metu tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė jam į galvą, padarė jam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad L. L. buvo konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) ir odos nubrozdinimai galvoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 paros iki apžiūros laikotarpyje. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 5 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuotų sužalojimų L. L. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 33).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės.
Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra teisiamas trečią kartą. Ankstesni teistumai yra už analogiškų veikų padarymą, tai yra už smurtą žmonos ir sugyventinės atžvilgiu, kas A. V. charakterizuoja kaip smurtauti linkusį asmenį (b. l. 79–89), baustas administracine tvarka (b. l. 72–74), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 92), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2001 m. gruodžio 28 d. iki 2007 m. gruodžio 30 d. (b. l. 93), pagal 2019 m. gegužės 30 d. specialisto išvadą A. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 98), dirba (b. l. 77, 78).
Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tai yra laisvės atėmimą, nes anksčiau skirtomis švelnesnėmis bausmėmis (laisvės apribojimu) bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kas rodo kaltinamojo nenorą taisytis ir paisyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Kaltinamajam nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį laisvės atėmimo bausmės terminas.
Vis tik, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo norą pasitaisyti ir socializuotis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kaltinamajam paskiriant įpareigojimus dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktai).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantis kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 37) paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laivės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. V. bausmės vykdymo atidėjimo metu:
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - byloje esantį kompaktinį diską su garso medžiaga palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.