Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

1) 1995 m. kovo 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, galutinė bausmė paskirta - 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2) 1998 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 7 punktą, 8 punktą, 12 punktą, nubaustas laisvės atėmimu 16 metų. 2003 m. rugsėjo 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi veika pagal 1998 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 11 punktą, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. 2010 m. rugpjūčio 2 d. Vilkaviškio apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs 2 metų 6 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) 2012 m. rugpjūčio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė bendrinta su neatliktos bausmės dydžiu ir paskirta galutinė apibendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (metams) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei – R. J.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 19 val. 30 min., savo namuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia ranka vieną kartą sudavė savo šeimos narei – sutuoktinei R. J. į veidą. Taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.

D. J. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, neadekvatus ir galimai išgąsdino savo žmoną. Su žmona R. kartu gyvena jau ilgiau nei 20 metų, o yra susituokę jau 4 metus, veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Kai jis būna blaivus, abu sutaria gerai. Problema yra ta, kad jis kartais išgeria alkoholio, ir žmona dėl to supyksta. Taip buvo ir šį kartą. 2019 m. rugsėjo 28 d., po pietų namuose buvo vienas ir gėrė alų. Žmonai R. J. parėjus namo apie 19.30 val., ji supyko, nes jį rado išgėrusį. Taigi ji pradėjo žodžiais priekaištauti, o jis, būdamas neblaivus, per daug sureagavo į jos žodžius ir rankomis ją nestipriai pastūmė. Ji pastūmė jį, nors jis tikrai jokio skausmo nejuto ir dėl to jai jokių pretenzijų neturi. Po to, kai ji pastūmė, jis dar labiau susinervino ir delnu vieną kartą sudavė jai į veidą. Ji išbėgo iš buto, o jis užsirakino. Dėl visko labai gailisi, žmonos atsiprašys, jos prarasti nenori, bet supranta, kad privalės laikinai išsikelti gyventi atskirai. Nurodė, kad anksčiau smurto prieš žmoną nėra vartojęs, tarp jų kildavo tik žodiniai konfliktai. Žmona yra kvietusi policiją į namus, bet tik tada, kai jis būdavo neblaivus ir tarp jų kildavo žodiniai konfliktai (b. l. 101-104).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiosios R. J., (duomenys neskelbtini), parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kambaryje su vyru D. J. kilo konfliktas dėl alaus, kadangi jis visą dieną, kol ji buvo darbe, vartojo alkoholį. Supykęs D. J. vieną kartą su delnu sudavė jai į veidą. Jai skaudėjo, ji išsigando, verkė. Dėl suduoto smūgio jai sukeltas fizinis skausmas. D. J. smurtauja prieš ją ne pirmą kartą. Iki tol buvo kreiptasi į pareigūnus, bet pareiškimo ji niekada nerašė. Pageidauja gyvenimo skyrium nuo D. J.. Nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 13-14).

2019 m. rugsėjo 30 d. vykusios papildomos apklausos metu R. J. parodė, kad tvirtina savo ankstesnius duotus parodymus. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 19 val. 30 min., jai grįžus namo iš darbo, rado neblaivų vyrą D. J. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras ją rankomis nestipriai pastūmė į krūtinę. Ji nejuto jokio fizinio skausmo ir dėl to jam pretenzijų neturi. Po to, kai jis stumtelėjo, tada rankomis ji pastūmė jam į krūtinę. Tada jis, dar labiau supykęs, delnu vieną kartą sudavė jai per veidą. Smūgio į veidą metu juto fizinį skausmą dešiniame skruoste, bet skausmas nebuvo labai didelis, labiau momentinis, jokios kraujosruvos neatsirado ir skausmas ilgai netruko. Tada ji išbėgo iš kambario, o vyras užsirakino. Ji paskambino policijai. Kai vyras būna blaivus, būna gana geras ir jie abu gerai sutaria, bet kai išgeria - prasideda problemos. Anksčiau ji nurodė, kad jis smurtauja nebe pirmą kartą, nors ji taip vadina visus žodinius konfliktus, kurie buvo praeityje. Fiziškai jis niekada nėra anksčiau prieš ją smurtavęs, šis kartas buvo pirmas. Yra kvietusi policiją 2017 metais net kelis kartus, bet tik dėl konfliktų tarp jų, o ne dėl patirto smurto. Pas teismo medicinos ekspertą vykti atsisako, kadangi nuo suduoto smūgio jai sužalojimų ir kraujosruvų padaryta nebuvo. Jokia turtinė ar neturtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 42-47).

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-12), kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 19 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, R. J. sutuoktinis D. J., (duomenys neskelbtini), (jam nustatytas 2,34 promilių neblaivumas) konflikto metu, vieną kartą su delnu trenkė į veidą. Dėl suduoto smūgio R. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. R. J. pageidauja gyvenimo skyriumi nuo D. J.. D. J. sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) areštinę.

R. J. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ( b. l. 13-23).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs nukentėjęs asmuo R. J., (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo - D. J., jam nustatytas 2,34 promilių girtumas. R. J. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 19 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas dėl alaus, kadangi ji paslėpė alų, D. J. vieną kartą sudavė jai į veido dešinę pusę. Ji juto fizinį skausmą, ją išvarė iš namų. D. J. užsirakino iš vidaus ir ji iškvietė policiją. Pridedamas kompaktinis diskas (b. l. 28-31, 32).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu, darytas iš įvykio vietos. Jame matyti, kaip moteris policijos pareigūnams sako, kad įvyko konfliktas. Jai vyras D. J. sudavė vieną kartą į veido dešinį skruostą. Ji juto fizinį skausmą. Vyras smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 33-35).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., 21 val. 14 min., D. J. buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas (b. l. 63-64).

2019 m. rugsėjo 28 d., 20 val. 20 min., vykusio asmens blaivumo patikrinimo metu, R. J. buvo nustatytas 0,00 promilės blaivumas (b. l. 40-41).

2019 m. rugsėjo 28 d. paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, kuriame 2019 m. rugsėjo 30 d. nukentėjusioji R. J. nurodė, kad gavo užduotį, bet atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus (b. l. 58-60).

Iš nukentėjusiosios R. J. 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškimo matyti, kad ji atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertus, kadangi jai nebuvo padaryti jokie sužalojimai, ji juto tik fizinį skausmą smūgio metu (b. l. 48).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ji apžiūrėta, nufotografuota. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (b. l. 14-23).

Iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, kad privatus fizinis asmuo R. J. 2019-09-28, 20.07 pranešė, kad neblaivus vyras triukšmauja, namuose, neduoda ramybės. Trenkė jai ranka (b. l. 36-39);

Kaltinamasis neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 143-144).

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, šeimos narę - sutuoktinę, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę – teistas (b. l. 113-118) (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,) administracine tvarka baustas (b. l. 125-127), dirbantis (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 128, 134), (duomenys neskelbtini) (b. l. 131). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – areštą, paskirtą bausmę mažinant 1/3 (BK 64¹ straipsnis). Kartu su bausme smurtavusiam kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis). Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su kompaktiniu disku ir jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 32), paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105 – 107), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam į arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 28 d., 21 val. 00 min., iki 2019 m. rugsėjo 30 d., 14 val. 40 min. (2 paros) (b. l. 71-73, 77-79), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 1 arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 421- 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 75 (septyniasdešimt penkių ) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 28 d., 21 val. 00 min., iki 2019 m. rugsėjo 30 d., 14 val. 40 min. (2 paros), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 1 arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. J. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką su kompaktiniu disku ir jame esančiu vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. BK 72² str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: D. J. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.