Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Evaldo Vanago ir Vytauto Norkūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista solidariai iš L. Š. ir E. T. R. Ž. 450 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteista E. T. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 28 d. apie 13 val., veikdamas bendrininkų grupėje su E. T., iš R. Ž. priklausančio lauko, esančio prie (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 5 m ilgio vamzdį, kurio vertė 450 Lt.

Nuteistasis L. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Mano, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimą lėmė prokuroro pateikta informacija, kad yra paskelbta jo paieška.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas L. Š. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Nors BK 178 str. 1 d. sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato ir švelnesnes bausmių rūšis, tačiau pagal BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 27 str. 1 d., nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo numatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo laikomas recidyvistu. Nuteistasis L. Š., Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas. Todėl teismas, L. Š. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes pagal BK 56 str. 1 d. nuostatas laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį.

Teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, nuosprendyje nurodė motyvus, įvertindamas BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę : L. Š. padarė tyčinį nesunkų, savanaudišką, baigtą nusikaltimą; įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis : jis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepraėjus dvejiems metams nuo bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų penkis kartus – už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą (59-61 b.l.), nusikaltimo padarymo metu nedirbo, byloje nėra jokių duomenų apie jo teisėtą pragyvenimo šaltinį; iš paties nuteistojo ir nuteistosios E. T. parodymų matyti, kad apeliantas buvo šio nusikaltimo iniciatoriumi. Teismas, motyvuodamas bausmės dydį, nurodė, kad, atsižvelgiant į BK 61 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias esant nustatytai vienai J. Š. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiam gailėjimuisi ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – veikos padarymui bendrininkų grupėje, jam skirtinos bausmės dydis turėtų būti artimas BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo pagrobto turto vertė nėra didelė, skyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi teismas įvertino apelianto nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę bausmės dydžiui, dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę nėra pagrindo. Naujų argumentų, į kuriuos skirdamas bausmę teismas nebūtų atsižvelgęs, nuteistasis nepateikė ir savo apeliaciniame skunde. L. Š. paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Nuteistojo skundo teiginys, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimą lėmė prokuroro pateikta informacija, jog yra paskelbta jo paieška, yra nepagrįstas. Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad L. Š., atsakydamas į prokuroro klausimą, nurodė žinantis, kad yra paskelbta jo paieška, nes jis įtariamas vagystės padarymu (73 b.l.). Teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, paskelbė L. Š. policijos įskaitos duomenis, kuriuose nurodyta, kad jis paieškomas byloje dėl vagystės, taigi teismui buvo žinomas faktas, kad L. Š. įtariamas kitų nusikaltimų padarymu. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad bausmės paskyrimas šioje byloje buvo grindžiamas ir L. Š. pareikštu įtarimu kitoje byloje. Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas bausmę skyrė įvertinęs šioje byloje esančius įrodymus ir L. Š. procesinė padėtis kituose dėl jo nusikalstamų veikų atliekamuose tyrimuose tam neturėjo jokios įtakos.

Kadangi apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą atmesti.