Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo L. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nesimokančio, nedirbančio, nevedusio, deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teisto,

gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam L. Š. pratęstas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2013-08-27, nuo 00 val. iki 7 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), kambaryje, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, grasindami panaudoti fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nepilnamete G. J., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, t. y. L. Š. nurodžius, kad, jei ji nepatenkins jų norų, nebus išleista iš buto, liepdamas nusirengti, priešingu atveju grasino pasikviesti kitus draugus, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui grasinant peiliu patrumpinti jai plaukus, atiduoti ją suteneriams, tokiu būdu palaužus nukentėjusiosios valią priešintis, L. Š. nurodė jai lipti į viršų, nusirengti bei tenkinti jų lytinę aistrą oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. L. Š. nurodė G. J. nusirengti nuogai, atsiklaupti ant lovos ir priėjęs prie jos, įkišo savo varpą nukentėjusiajai į burną liepdamas lūpomis ją dirginti, tuo metu vienas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodžius ranka dirginti jo lytinį organą, o tuo metu kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, įkišęs savo varpą nukentėjusiajai į makštį atliko lytinį aktą, po to, baigus tenkinti lytinę aistrą kaltinamajam L. Š. oraliniu būdu, vienas iš jų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, įkišęs varpą nukentėjusiajai į burną, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir tuo pačiu metu antrasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, įkišęs savo varpą nukentėjusiajai į makštį, atliko lytinį aktą, tokiu būdu kaltinamasis L. Š. bendrininkų grupėje seksualiai prievartavo nepilnametę G. J. prieš jos valią oraliniu būdu, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 3 d.;

be to, L. Š. kaltinamas tuo, kad tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y., palaužęs nukentėjusiosios valią priešintis, po seksualinio prievartavimo, esant nukentėjusiajai ant lovos, įkišęs savo varpą nukentėjusiajai į makštį, atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, taip bendrininkų grupėje išžagino nepilnametę G. J. prieš jos valią, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 3 d.

Kauno apylinkės teismo 2016-05-25 nutartimi kaltinamajam L. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-06-11. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas nustačius pagrindą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p.

Skunde taip pat teigiama, kad nutartyje nurodomos aplinkybės – kaltinamasis anksčiau laikinai gyveno atskirose ES šalyse, sulaikymo momentu nedirbo pagal darbo sutartį, neturi pragyvenimo šaltinio – taip pat nesudaro pagrindo pratęsti suėmimo terminą, kadangi šiuo atveju kaltinamasis suėmime jau yra laikomas ilgą laiką. Teismas bet kuriuo atveju turėjo svarstyti klausimą dėl to, ar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Teismas tik pasisakė, kad kardomoji priemonė – užstatas nėra pakankama, tačiau dėl to motyvuotai nepasisakė. Be to, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, pažeidė kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos principą, nes dar nepradėjus bylos nagrinėti teismo posėdyje, nutartyje konstatavo, kad kaltinamasis kaltės nepripažįsta. Tokiu būdu teisėjas nurodė savo išankstinį įsitikinimą dėl L. Š. kaltės. Paminėtos aplinkybės, advokato nuomone, sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad L. Š. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, nukentėjusiosios paaiškinimuose, parodymų patikrinimo vietoje ir asmens atpažinimo iš fotonuotraukų protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Tik bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

BPK 121 str. nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 str. suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimą.

Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). L. Š. kaltinamas dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki dešimties metų, laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismas L. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismas, teisingai nustatęs, kad yra įstatyminis pagrindas pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą, pagrįstai nustatė ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios formaliai pakaktų skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Tačiau šią aplinkybę reikėtų vertinti bendroje visumoje ir su kitomis aplinkybėmis. Kaip matyti, apylinkės teismas tai ir atliko. Darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad L. Š. kaltinimai pareikšti pagal BK 150 str. 3 d., 149 str. 3 d., t. y. jis kaltinamas sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.) padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė yra 10 m., kuri žymiai viršija minimalią BPK numatytą gresiančios laisvės atėmimo bausmės ribą, kada gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė (BPK 122 str. 8 p.), tačiau įvertino ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Teismas atsižvelgė į tai, kad L. Š. turi ryšių užsienyje, kaip pats nurodė, užsienyje gyvena jo mama, brolis. Lietuvoje iki suėmimo nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nesimoko, duomenų, kad Lietuvoje būtų saistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais nėra. Be to, kaltinamasis L. Š. po nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, pasislėpė užsienyje, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Kaltinamasis anksčiau jau ne kartą teistas, nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis kaltinamas, padarytos neišnykus teistumui. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, parodė savo išankstinį nusistatymą nurodydamas, kad kaltinamasis kaltės nepripažįsta ir tuo buvo pažeistas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, tačiau tokie teiginiai laikytini nepagrįstais. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo. Nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo išspręstas nesilaikant BPK reikalavimų. Kaltinamojo pozicijos dėl jam pareikštų kaltinimų (kaltės nepripažįsta) skundžiamoje nutartyje nurodymas nelaikytinas aplinkybe, rodančia akivaizdų teismo išankstinį nusistatymą ar asmens kaltės konstatavimą. Apylinkės teismas nutartyje duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, įvertino tinkamai, o vien tai, kad gynėjo netenkina teismo priimtas sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutartis yra nepagrįsta, priimta šališko teismo.

Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas L. Š., pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors advokato skunde nurodoma, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti švelnesnę kardomąją priemonę (užstatą), apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti tik griežčiausios kardomosios priemonės taikymu.

BPK 127 str. 11 d. nurodyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už nusikalstamas veikas, kurių padarymų kaltinamas L. Š., didžiausia bausmė numatyta laisvės atėmimas iki 10 metų. Kaltinamasis laikinai sulaikytas 2015-12-11 (T. 3, b. l. 1), todėl maksimalus BPK 127 str. 1 d. numatytas terminas dar nėra suėjęs. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, tačiau, kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų tikslų

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas L. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį.