Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui M. A., atsakovo atstovei Natalijai Linkauskienei, vertėjui Jonui Krivickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 1, 10) paaiškino, kad gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Nuo 1996 m. liepos 12 d. yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę L. M.. Augina (duomenys neskelbtini) d. gimusią dukrą M. A.. Jo dukra mokosi J. Lelevelio vidurinėje mokykloje 7 klasėje. Jo žmona L. M. šiuo metu yra išvykusi iš Lietuvos, todėl negali prižiūrėti nepilnametės dukters. Tvirtina, kad yra reikalingas nepilnametės dukters priežiūrai Lietuvoje užtikrinti.

M. A. Migracijos valdyboje 2010 m. rugpjūčio 19 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2010 m. sausio 8 d., vadovaujantis Įstatymo 40 str. - leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Užsieniečio kelionės dokumento - Libano Respublikos piliečio paso (duomenys neskelbtini) galiojimo laikas buvo iki 2011 m. balandžio 1 d.

Patikrinus minėto piliečio dokumentus buvo nustatyta, kad jis nuo 2011 m. sausio 9 d. gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui. Įstatymo 28 str. 3 d. vienareikšmiškai ir be jokių išlygų nurodo kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, t. y. Migracijos valdybai. M. A. turėjo galimybę būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai kreiptis į Migracijos valdybą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau dėl savo neatsakingo požiūrio jis to nepadarė. Įstatymo 124 str. 1 d. numatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. M. A. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis pasiliko Lietuvoje po leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Medicininėje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad užsieniečio dukra M. A. sirgo nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 21 d. Taip pat nėra duomenų, kad nepilnametės dukros motina, M. A. žmona L. M. negali atvykti į Lietuvą ir rūpintis savo dukterimi.

2011 m. sausio 31 d. Migracijos valdyboje buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Libano Respublikos piliečio M. A. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos vadovaujantis Įstatymo 125 str. 4 p., kuriame numatyta, kad užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui. Priimant šį sprendimą Migracijos valdyba rėmėsi Migracijos departamento atsakymu bei atsižvelgė į tai, kad į Libano Respubliką iš Lietuvos nėra tiesioginių skrydžių ir užsienietis galėjo susidurti su problemomis įsigyjant kelionės bilietus, todėl jam buvo suteiktas maksimalus Įstatyme numatytas išvykimo terminas - 15 dienų. Sprendžiant šį klausimą buvo nustatyta, kad užsienietis kartu su savo dukra gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su L. M. tėvu B. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., todėl kritiškai buvo vertinamas užsieniečio teiginys, jog tik jis gali rūpintis savo dukra.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius teisėtai ir pagrįstai administraciniu aktu nusprendė įpareigoti pareiškėją, turintį Libano Respublikos pilietybę, išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkė 2011 m. sausio 31 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38) nurodė, kad Libano pilietis M. A. nuo 2011 m. sausio 9 d. gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) galiojimo laikui; vadovaudamasi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 str. 4 p., nusprendė: 1) įpareigoti Libano Respublikos pilietį M. A. išvykti iš Lietvos Respublikos per 15 dienų iki 2011 m. vasario 15 d. nuo sprendimo įteikimo dienos į Libaną; 2) įspėti Libano Respublikos pilietį M. A., kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

Vertintina, ar atsakovo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti ir pagrįsti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.).

Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas (Įstatymo 28 str. 3 d.). Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (Įstatymo 124 str. 1 d.). Įstatymo 125 str. įtvirtinti atvejai, kada užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos: 1) jam panaikinta viza; 2) jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; 3) jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui; 4) jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui; 5) į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti; 6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį Įstatymo 11 str. 2, 4, 5 d. nustatytą užsieniečiams buvimo be vizos laiką; 7) į Lietuvos Respubliką jis atvyko turėdamas kitos Šengeno valstybės išduotą vizą, kuri nesuteikia jam teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtas sąrašas yra baigtinis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas turi Libano Respublikos pilietybę. Jam išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2011 m. balandžio 8 d. (b. l. 11-16).

Nustatyta, kad M. A. ir L. M. 1996 m. liepos 12 d. susituokė (santuokos liudijimas, b. l. 3), o (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė duktė M. A. (gimimo liudijimas, b. l. 4).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui 2010 m. rugpjūčio 27 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2011 m. sausio 8 d. (b. l. 36). Iki minėto leidimo išdavimo pareiškėjui taip pat buvo išduodami leidimai laikinai gyventi (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų patikrinimo“, b. l. 25-26). M. A., ketindamas pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą atvyko 2011 m. sausio 31 d. (b. l. 33).

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 6 d. rašte Nr. (15/4-12-P8K-A1)10K-417 (b. l. 28) nurodyta, kad gyventojų registro duomenimis pareiškėjo sutuoktinė L. M. nuo 2010 m. liepos 23 d. yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Analogiška informacija užfiksuota ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2011 m. kovo 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų patikrinimo“. Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos respublikoje buvo išduotas šeimos susijungimo atveju (Įstatymo 43 str. 1 d. 5 p.), pareiškėjas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios lėmė leidimo išdavimo pagrindą (sutuoktinė išvyko į užsienį), privalėjo kreiptis į migracijos tarnybą (Įstatymo 40 str. 5 d.).

Įstatymo 125 str. 4 p. aiškiai apibrėžta, kad užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jei jis šioje šalyje gyvena pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui. Minėta norma iš esmės yra imperatyvaus pobūdžio. Kaip jau buvo minėta, leidimas M. A. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2011 m. sausio 8 d., todėl atsakovas visiškai pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai, t. y. pareiškėjas privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (Įstatymo 124 str. 1 d.). Gyvenimas Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui yra besąlygiškas pagrindas įpareigoti užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 125 str. 4 p.).

Byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad pareiškėjui buvo tam tikros kliūtys laiku, kol leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) galiojimas dar buvo nepasibaigęs, kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą dėl naujo leidimo išdavimo. Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos 2011 m. vasario 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12) patvirtina, kad pareiškėjo dukra M. A. mokosi šioje mokykloje 7 klasėje. Iš VšĮ Antakalnio poliklinikos 2011 m. sausio 20 d. išduotos medicininės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37) matyti, kad pareiškėjo dukra negalėjo atvykti į mokymą įstaigą nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 21 d., t. y. tada, kai leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) galiojimas jau buvo pasibaigęs. Tai reiškia, kad pareiškėjo dukters liga negalėjo jam sutrukdyti laiku kreiptis į Migracijos valdybą. Vien tai, kad, anot pareiškėjo, jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra reikalingas tam, kad galėtų užtikrinti nepilnametės dukters priežiūrą, nėra besąlygiška kliūtis priimti sprendimą dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, kaip nustatė atsakovas, pareiškėjas ir jo dukra gyvena kartu su L. M. tėvu B. M. adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl pagrįstai kritiškai buvo vertintas pareiškėjo teiginys, kad tik jis gali pasirūpinti nepilnamete dukra.

Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje apskųstą administracinį sprendimą, byloje nenustatyta. Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis (nurodant, kad pareiškėjas nuo 2011 m. sausio 9 d. gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) galiojimo laikui), teisės aktų nuostatomis (Įstatymo 125 str. 4 p.) ir tai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus.

Kolegijos vertinimu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkės 2011 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Libano Respublikos piliečio M. A. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.