- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- A15.-2698-806/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02379-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. L. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 18:20 val. Vilniuje, Ozo gatvėje ties Geležinio Vilko gatve, vairavo automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, važiuodamas pirmąja eismo juosta ir persirikiuodamas nedavė kelio antrąja eismo juosta važiuojančiam automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio įvažiavo į trečiąją eismo juostą ir atsitrenkė į važiavusį automobilį HONDA FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti visi trys automobiliai. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) reikalavimus. Be to, L. L. vairuotas automobilis neįregistruotas ir neapdraustas įstatymų numatyta tvarka. Šiais savo veiksmais L. L. pažeidė KET 9, 14, 101, 220, 226 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas L. L. parodė, kad dėl nusižengimų kaltę pilnai pripažįsta. Nusipirko mašiną VOLVO S80 ir važiavo ja prie Akropolio. Rikiavosi į gretimą eismo juostą ir kliudė ja važiuojantį automobilį. Išsigandęs, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, nestodamas nuvažiavo namo. Kokios tiksliai buvo jo sukelto eismo įvykio pasekmės nė nežiūrėjo. Kokia padaryta žala, nežino. Automobilį pardavė gal mėnuo po įvykio. Dirba, gauna apie 800 Eur atlyginimą. Sutinka sumokėti baudą, mokėjimo išdėstymo nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. ANK 415 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) transporto priemonės vairavimą.
KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte, be kita ko, numatytas imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 101 punktas numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 220 punkte numatyta, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET 226 punkte numatyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
L. L. kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodyta byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės. Iš paties L. L. parodymų teisme ir nusižengimų tyrimo metu matyti, kad su padarytais nusižengimais jis sutinka, nuoširdžiai dėl jų gailisi. Pripažino, kad važiavo su mašina VOLVO S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir prie Akropolio sukėlė eismo įvykį, iš kurio nuvažiavo. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-o būrio vyriausiojo patrulio J. P. 2019 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019-12-07, patruliuojant kartu su vyr. patruliu G. Č. apie 20 val. 10 min. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu Ozo g., Vilniuje, važiuojant nuo PC Akropolis, Ozo gatve mažėjančia tvarka, link nusukimo į Geležinio Vilko g., susidūrė 3 automobiliai: Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Volvo, kuris pasišalino. Atvykus minėtu adresu kreipėsi abiejų automobilių vairuotojai. Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas - A. P., kuris paaiškino, kad apie 18 val. 20 min., jam važiuojant Ozo g. mažėjančia tvarka, su minėtu automobiliu pirma eismo juosta, leistinu greičiu pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną ir pastebėjo, kad į jį atsitrenkė dideliu greičiu iš greitėjimo juostos važiavęs automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo Ozo g. mažėjančia tvarka. Po smūgio nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į antra eismo juosta važiavusį automobilį HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojęs šalikelėje iškvietė policiją. Automobilio Toyota apgadinimai: dešinės pusės galinis sparnas; dešinės pusės galinės ir priekinės durelės ir sparnas; priekinis bamperis. Automobilio HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas - M. N. paaiškino, kad važiavo Ozo g. mažėjančia tvarka, antra eismo juosta leistinu greičiu ir pajuto smūgį į galinį dešinį automobilio kampą. Vairuotojas pastebėjo, jog į jį atsitrenkė automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo pirma eismo juosta. Vairuotojas taip pat paaiškino, kad viso šio įvykio kaltininkas yra trečiasis automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino iš eismo įvykio. Automobilio HONDA apgadinimai: galinis bamperis dešinė pusė; galinis sparnas dešinė pusė. Vieta, kur įvyko eismo įvykis, nefilmuojama. Liudininkų nenustatyta. Automobiliai iš eismo įvykio vietos buvo patraukti iki pareigūnams atvykstant (b. l. 2). Analogiškos aplinkybės nurodytos rašytiniuose automobilių vairuotojų A. P. ir M. N. paaiškinimuose (b.l. 5, 9). Byloje pateikta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos automobilių Toyota ir Honda padėtys po eismo įvykio ir pažymėta, jog automobiliui Toyota, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas; automobiliui HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b.l. 3-4). Automobilių apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (b.l. 10-11). A. P. pateikė PVM sąskaitą –faktūrą, patvirtinančią, jog automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas kainavo 11098,11 Eur (b.l. 6-7). Eismo įvykį sukėlęs automobilis VOLVO S80, valst. Nr. registruotas A. J. vardu, tačiau pastarasis 2019-10-12 informavo VĮ Regitra apie automobilio pardavimą H. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). H. D. paaiškino, jog automobilį pardavė P. Š. ir pateikė tai patvirtinančią 2019-11-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 13-14). P. Š. pateikė 2019-11-14 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog minėta transporto priemonė buvo parduota L. L. (b.l. 19).
Aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad L. L. nesilaikydamas KET 14 punkto reikalavimų, vairavo automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Važiuodamas pirmąja eismo juosta ir persirikiuodamas nedavė kelio antrąja eismo juosta važiuojančiam automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarąjį kliudė, nuo ko šis kliudė trečiąja eismo juosta važiavusį HONDA FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo jis pažeidė KET 9, 110 punktus ir ši jo veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje, jis pagrįstai trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, jo vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, tuo pažeidžiant KET 226 punkto reikalavimus. Ši L. L. veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje, jis pagrįstai trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, jo vairuota transporto priemonė nebuvo perregistruota naujojo savininko vardu, tuo taip pat pažeidžiant KET 226 punkto reikalavimus. Ši L. L. veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 2 dalyje, jis pagrįstai trauktinas administracinėn atsakomybėn. Po eismo įvykio L. L. nevykdė KET 220 punkte numatytų su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareigų, iš eismo įvykio vietos pasišalino nesustojęs, neužpildęs su kitais eismo įvykio dalyviais deklaracijos, kaip tai numato įstatymas. Šiuos veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi nesuvokti, jog įvyko eismo įvykis, buvo neįmanoma, automobilių kontaktas buvo stiprus, gretima eismo juosta važiavęs automobilis buvo iš jos išstumtas ir kliudė trečia eismo juosta važiavusį automobilį. Abu automobiliai ženkliai apgadinti. Vien automobiliui Toyota padaryta žala gerokai viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Akivaizdu, jog vienintelis L. L. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvas - siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Šios aplinkybės jis iš esmės ir neneigė. Ši L. L. veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje, jis pagrįstai trauktinas administracinėn atsakomybėn.
L. L.
atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį – du iš padarytų nusižengimų (vairavimas neturint tokios teisės ir eismo įvykio sukėlimas bei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) laikytini šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, pažeidėjo sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (tyčinė veika). Įvertinamas ir atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykis (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių). Teismas taip pat atsižvelgia į L. L. asmenybę apibūdinančius duomenis – per pastaruosius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, nesusijusius su transporto priemonių vairavimu, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 30-31). Šiurkščius KET pažeidimus padarė pirmą kartą. Sodros duomenimis, nedirba (b.l. 25). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti L. L. už visus keturis nusižengimus paskyrus sankcijose numatytas minimalias baudas. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl baudų subendrinimo. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. L. L. nurodė, kad mėnuo po eismo įvykio pardavė automobilį ir jo nebeturi. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. L. L. vairuoto automobilio modelio vidutinė rinkos vertė yra 1440 Eur (b.l. 26). Teismui pripažinus būtinybę konfiskuoti automobilį, tačiau nebesant galimybės to padaryti po automobilio pardavimo trečiajam asmeniui, turėtų būti svarstoma dėl 1440 Eur sumos konfiskavimo iš pažeidėjo. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog L. L. nėra sistemingas KET pažeidėjas, apskritai pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkščius KET pažeidimus, oficialiai nedirba, gresia didelės apimties turtinės žalos atlyginimas regreso tvarka, o įstatymo leidėjas nenumato imperatyvaus transporto priemonės konfiskavimo už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
L. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.
L. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
L. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą L. L. skirti 2000 (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119189940 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.