Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, paskutinį kartą teistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 3 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą, Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 30 d. nutartimi atleistas nuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. vasario 6 d. apie 14.24 val. kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2021 m. kovo 25 d.) nustatytas 3,23 promilių girtumas, vairavo S. A. priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. M. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad parvežė kaimyną, jis apsuko automobilį, nes šeimininkė žemo ūgio ir jai sunku matyti. Apsukęs mašiną nusprendė parvažiuoti pats. Jautėsi normaliai. Alkoholį vartoja 2-3 kartus per mėnesį. Tą dieną buvo vartojęs alkoholį, naktį gėrė 2 butelius po 1 l ir iš ryto su kaimynu, kurį parvežė, gėrė vieną butelį alaus. Automobilio savininkė visai nevartoja alkoholio. Nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi. Nežino, ar automobilio savininkė matė, kad yra išgėręs, bet kai vartojo alkoholį, ji tikrai nematė. Su kaimyno P. D. parodymais susipažino, mano, kad jis dėl gėrimo nepamena, kur gėrė. Jie alų gėrė už bačkos, kuri stovi prie įvažiavimo į kiemą. S. tuo metu buvo lauko virtuvėje. Tą dieną alkoholio pirko P. D. Juos S. nuvežė į miestą, o parvežusi nuėjo į lauko virtuvę. Jie pirko pakuotę alaus po 1 l. Nežino, ar S. matė, ką kaimynas pirko, sėdėdama automobilyje negalėjo pastebėti alkoholio. Kai jis atsisėdo už vairo, S. jam nieko nesakė. Ji žino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Nurodė, kad tai ne pirmas atvejis, kai sustabdo pareigūnai vairuojant neblaiviam, vairavo dviratį, mopedą, tada skyrė nuobaudas. Šią situaciją vertina blogai, gailisi. Nurodė, kad nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų, turi skolų antstoliams, skolų sumos nežino, nesidomėjo. Nežino, kodėl pareigūnai juos sustabdė, važiavo tiesiai. Jie liepė pereiti tiesia linija, jis perėjo. Yra važiavęs be diržo. Tą kartą kitų eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Gaila, jei būtų konfiskuotas automobilis, močiutė norėtų, kad grąžintų automobilį. Ji nėra jo giminaitė, bet jį nuo 13 metų užaugino. Oficialiai nėra įvaikintas. Yra dirbęs mėnesį seniūnijoje, pas J. yra dirbęs 3 mėnesius, pastaruosius 10 metų oficialiai nėra dirbęs. Neoficialiai dirba beveik kiekvieną dieną, pusę keturių darbus miške reikia užbaigti. Už automobilį mokėjo 850 eurų. Šiandien pagal jo dabartinę būklę automobilio vertė turėtų būti 600 eurų, įsigijo automobilį prieš kokius metus. Anksčiau buvo teistas už vairavimą, buvo paskirta 25 parų arešto bausmė, ją įvykdė. Prašo neuždaryti, nes močiutei bus blogai, nėra kam padėti. Kieme stovi du traktoriai, jei sužinos, kad jo nėra, ten viską išdraskys. Kiti giminaičiai gyvena toli, dabar jie yra užsienyje.

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, D. M. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Teismo posėdžio metu transporto priemonės savininkė S. A. paaiškino, kad jai priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), turi teisę vairuoti. Kai sustabdė policijos pareigūnai, ji sėdėjo šalia. Leido vairuoti automobilį, nes jai sunkiau vairuoti, buvo netoli važiuoti, o šiaip ji pati visados važiuoja. Jis gal truputį buvo išgėręs, bet nepastebimai, kad buvo neblaivus nepastebėjo. Alkoholio kvapo nejautė, prilindusi nebuvo, bet iš tolo nejautė. Kai pareigūnai sustabdė, buvo mažas kvapelis. Jis vartodavo alkoholį, bet nepastoviai. Leidžiant vairuoti automobilį, neklausė jo, ar vartojęs alkoholį. Žino, kad jis neturi teisės vairuoti. Įvykio dieną pas juos į svečius buvo atėjęs kaimynas P., jis ėjo iš miesto ir užėjo pas juos. Ką turėjo maišelyje, netikrino. Nepamena, kur su D. važiavo iš namų. Nurodė, kad niekur nevažiavo, tik tą vieną kartą važiavo. Su kaimynu pakalbėjo ir viskas, kalbėjo kieme. Kaimynas buvo gal valandą, tiksliai nežino. Pasikalbėjus įėjo į kambarį. Nepamena, ar ko kaimynas prašė. Kiek mokėjo už automobilį, nepamena, pirko su technine apžiūra. Sveikatos būklė leidžia jai vairuoti, jai reikia nuvažiuoti maisto nusipirkti, kitur nereikia važiuoti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas P. D. parodė, kad dienos ir laiko jis tiksliai nepamena, jį iki namų pavežė S. A. ir D. M. Jam išėjus iš Naujosios Akmenės parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir einantį namo paėmė ir pavežė S. Jis parduotuvėje buvo apie 13.00 val. Po to jis ėjo namo su dviem pirkinių maišeliais, kai išgirdo automobilio signalo garsą, atsisukęs pamatė S. ir D. važiuojančius automobiliu. Už automobilio vairo buvo S., o D. sėdėjo šalia jos priekinėje keleivio sėdynėje. Jie patys pasisiūlė jį pavežti iki jo namų. Jis įlipo į sustojusį automobilį ir atsisėdo gale. Kol jį vežė namo D. sėdėdamas automobilyje rūkė, jis nekalbėjo su juo, tad jis ir nesuprato, ar D. buvo blaivus, ar išgėręs. Kelionė truko labai trumpai. Alkoholio kvapo automobilio salone nejautė, juto tik cigarečių dūmus. S. jį paleido prie keliuko netoli buvusio sąvartyno, o jis ir išėjo namo su pirkiniais. Jis negali paaiškinti, ar po jo išleidimo namo, D. vairavo S. automobilį. Kas vyko jam išėjus namo, šis nurodyti negali (b. l. 37-38);

– liudytojas P. D. papildomai parodė, kad ankstesnėje apklausoje, jis sumaišė ir pamiršo paminėti, kad jis po apsipirkimo parduotuvėje, važiavo ne iškart namo, o buvo sustojęs pas D. namuose, kur jie abu su S. gyvena. Jis buvo nuėjęs į lauko virtuvę, kur jis ir D. gėrė alų. S. tuo metu buvo kartu su jais, bet ji alkoholio nevartojo, ji yra negerianti. Nurodė, kad sau nusipirko pakuotę alaus, t. y. 6 buteliai po 1 l talpos 6 proc. stiprumo, o D. lygiai tokią pat pakuotę nusipirko sau. Jis iš pakuotės sau pasiėmė ir išgėrė 3 butelius, jis nemoka taip greitai gerti kaip D. Jis nurodė, kad nespėjo savo vienos stiklinės alaus išgerti, o žiūri, kad D. jau po kelių minučių visą butelį išgėrė ir jau nebeturi. D. labai greitai išgėrė savo alų, tačiau negali pasakyti, ar jis visą pakuotę išgėrė, nes nematė ir neskaičiavo jo išgertų butelių. D. tuo metu, kai jie gėrė sėdėjo prie pečiaus, o jis kokius porą metrų nuo D. ir sėdėjo prie vasarnamio išėjimo durų. S. visą tą laiką, kol jie gėrė, buvo kartu su jais ir viską matė, kad jis ir D. geria alų. Ji žiūrėjo televizorių, gėrė kavos, bet iš tos pačios patalpos niekur nebuvo išėjusi. Jie gėrė tik alų, nieko nevalgė. S. sau pasidarė sumuštinį valgyti, bet ji niekada, kai geria, neduoda maisto ir nepadeda užkandos. Kai jis išgėrė savo alų, pasakė D., kad eis namo. Jis turi sąvartyno teritorijoje pasistatęs sau namą, apmūrytą tokį iš plytų, kuriame daug metų gyvena. Tie jo namai yra už D. ir S. namų, važiuojant link (duomenys neskelbtini), kažkur gal už 500 metrų nuo jų namo. Jis pats ketino pareiti namo, bet D. sakė, kad jį parveš. Jį namo vežė S., o paskui, kai sustojo jo sąvartyno aikštelėje paleisti, prie automobilio vairo sėdo D., nes S. nesugeba ir nemoka važiuoti atbuline eiga, D. visada jai apsukinėja automobilį, jie abu visada kartu visur važiuoja, nes S. bijo, jei kas atsitiks mašinai, D. iškart viską sutvarko. Tada jis jau ėjo savo namų link, buvo prie miškelio, kai išgirdo ir pamatė pareigūnų automobilį, kad jie sustabdė D., t. y. S. automobilį. Iš to jis suprato, kad D. atgal namo važiavo pats ir nebedavė vairuoti S., nes pareigūnai S. automobilį stabdo tai tik tada, kai vairuoja D., priešingu atveju nestabdo, nes pareigūnai žino, kad S. turi teisę vairuoti, o D. neturi teisės vairuoti. Jis visa tai žino, nes kažkur, gal prieš du metus, pareigūnai buvo sustabdę D. vairuojantį be teisių prie Naujosios Akmenės komunalinio pastato, kuriame jis dirbo iki pensijos, ir jis viską matė. Jis parduotuvėje buvo apie 13.00 val. užtruko eilėje gal 15 min., o paskui iškart nuvyko pas D. į namus, kur jie abu gėrė alų. Kiek buvo valandų ir kiek praėjo laiko iki kol jį parvežė namo ir kiek laiko jie užtruko gerti alų jis negali pasakyti, nes tuo metu į laiką jis nežiūrėjo, bet kaip sakė, D. labai greitai išgėrė savo turėtą alų. Kol vyko išgertuvės D. jam nepasakojo, ką vakar veikė ir ar jis iš vakaro gėrė alkoholį, o jei ir gėrė, tai nežino, su kuo jis gėrė, gali patikinti, kad jis iš vakaro iki šito įvyko kartu su D. alkoholio kartu tikrai nevartojo. D., kol jie gėrė, nieko jam nepasakojo. Iš pažiūros D. veidas yra raudonas, nusėtas tokiomis dėmėmis, tad jis negali pasakyti ar jis buvo labai girtas ar tik išgėręs, nes jis tiek blaivus tiek girtas būna raudono veido (b. l. 41-43);

– ikiteisminio tyrimo metu S. A. parodė, kad ji D. M. augina kaip savo vaiką nuo 13 metų, kai mirė abu jo tėvai. 2021 m. vasario 6 d. ji kartu su D. pavežė tokį pažįstamą žmogų, kurio vardo ir pavardės ji dabar neprisimena, iki vadinamo sąvartyno, tai buvo kažkur apie vieno kilometro atstumas. Ji žino, kad D. neturi teisės vairuoti ir kad nėra jos įgijęs visai, bet jis ją patikino, kad čia yra netoli pavežti žmogų, todėl jis sėdo už jos automobilio vairo. D. sakė, kad geriau važiuoja, o jai dėl jos amžiaus ir dėl to, kad sunkiai vaikščioja, jau sudėtinga yra vairuoti, todėl nieko nepagalvojo ir neprieštaravo, kad jis vairuotų automobilį. D. išgeria alkoholio, bet jis nepiktnaudžiauja juo, jis yra geras vaikas. Po to, kai paleido tą žmogų prie sąvartyno, apsisuko važiuoti atgal ir D. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jam nustatė girtumą, tik nežino kiek. Jis iš pažiūros jai asmeniškai neatrodė, kad įvykio dieną būtų girtas, todėl ir nepagalvojo, kad jis yra neblaivus. Jis dienos metu buvo susitikęs su kaimynu, bet nepagalvojo, kad jis su juo ko nors gėrė. Ji pati visiškai alkoholio nevartoja. Jai būtų gerai, kad automobilis liktų jai, nes ji gyvena atokiame krašte ir jai reikia nuvykti į parduotuvę nusipirkti maisto. Prašo automobilio nekonfiskuoti, o priteisti žalos atlyginimą jos posūniui. Dėl to, kad D. vairavo jos automobilį ji labai gailisi (b. l. 31-34);

– iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tamsiai mėlynos spalvos automobilis valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) stovi kelyje (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi dešiniame kelkraštyje (b. l. 16-18);

– iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2021 m. vasario 6 d. alkoholio kiekio matuokliu D. M. nustatytas 3,23 promilių girtumas (b. l. 13-15);

– 2021 m. vasario 6 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu automobilis (duomenys neskelbtini) priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu perduota saugoti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojo P. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys ir kiti. D. M. buvo nustatytas sunkus girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis praeityje tris kartus teismas ir vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskutinį kartą teistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 3 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą (b. l. 50-52). Asmuo administracine tvarka daug kartų baustas, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir dviračio vairavimą neblaiviam, paskirtų baudų nemoka (b. l. 54-58), nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 59, 60).

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – areštą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam D. M. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2021 m. vasario 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. M. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas sunkus – 3,23 promilės – neblaivumas, neteisėti D. M. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, už tai jau yra baustas ne vieną kartą, taip pat baustas už dviračio vairavimą išgėrus, todėl spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas prokuroro siūlomas vidutinis specialios teisės atėmimo terminas, t. y. 3 metams. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas trejiems metams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas.

BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Pagal pateiktą automobilio registracijos dokumentą minėto automobilio valdytoja-savininkė yra S. A. Automobilio savininkė S. A. buvo kartu su kaltinamuoju D. M. nusikalstamos veikos darymo metu, leido jam vairuoti, todėl galima daryti išvadą, kad automobilio savininkas perleisdamas automobilį kaltinamajam turėjo ir galėjo žinoti, kad šis automobilis bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Pažymėtina, kad D. M. buvo nustatytas 3,23 promilių neblaivumas. Automobilio savininkė teismo posėdžio metu pripažino, kad jis buvo truputį išgėręs, nurodė, kad juto silpną alkoholio kvapą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kritiškai vertintini S. A. paaiškinimai, kad D. M. neblaivumo nepastebėjo. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad automobilio savininkė turėjo ir galėjo perduodama automobilį suprasti, kad D. M. yra neblaivus. Be to, pagal liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, automobilio savininkė matė, kad D. M. 2021 m. vasario 6 d. kartu su liudytoju vartojo alkoholinius gėrimus. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, S. A. nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas pagrįstu (BK 72 straipsnio 1, 2, 4 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis (duomenys neskelbtini) paimtas ir 2021 m. vasario 6 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu pristatytas į (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 25 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo yra 75,06 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo priteistinos 75,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti D. M. poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant S. A. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini).

Išieškoti iš kaltinamojo D. M. valstybės naudai 75,06 Eur (septyniasdešimt penkis eurus, 6 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. vasario 9 d. nutarimu D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir 2021 m. vasario 6 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu pristatytą į (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

D. M. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.