- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 2-6051-826/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04198-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- UAB „Metalo laužo prekyba“
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Metalo laužo prekyba“ ieškinį atsakovei I. M. dėl iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti jai iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. 1 d.), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovai nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2014-03-12 pirkimo – pardavimo sutartimi, kuris yra ir priėmimo – perdavimo aktas, ieškovė iš UAB „Landas“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris iki 2013-11-20 nuosavybės teise priklausė atsakovei. Šios akto pagrindu nuosavybės teisė į butą perėjo ieškovei ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro 2014-04-02 išrašas. Tai tik patvirtina, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, butą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.), taip pat turi teisę ginti pažeistas teises (CK 4.34, 4.95, 4.98 str.).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iki 2013-11-18 priklausė atsakovei, duomenų apie tai, kad atsakovė išsikėlė iš gyvenamosios patalpos ir ją perdavė ieškovei, nėra. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog atsakovė iš kitam asmeniui priklausančio ginčo buto neišsikėlė nei po to, kai 2013-11-20 neteko nuosavybės teisių į butą, nei po ieškinio pateikimo ir bute gyvena iki šiol. Tai rodo, kad atsakovė gyvena ieškovės bute ir naudojasi ieškovės turtu, piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Savo elgesio teisėtumą valdyti butą turi įrodyti atsakovė, tačiau atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės ginčo bute gyvena teisėtai. Tokiu būdu atsakovai pažeidžia ieškovės, kaip ginčo buto savininkės, teisę naudotis bei valdyti jai nuosavybės teise priklausančiu butu. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Ieškovė pati savo nuosavybės teisės neapribojo, savo teisės naudotis butu atsakovams neperdavė, valdo butą teisėtu pagrindu, todėl atsakovai iškeldinti iš ieškovės patalpų.
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 144,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovę I. M. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti ieškovei UAB „Metalo laužo prekyba“ iš atsakovės I. M. 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.