Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotam asmeniui V. M. dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-04-02 sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-666-204/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašymas išaiškinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-04-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-666-204/2019, nurodant ar likusi ½ turto dalis, t. y. ½ dalis 1/48 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis 1/48 vandentiekio bokšto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis piniginių lėšų 0,16 Eur, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. E-1772, priklauso V. M..

Nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019-04-02 sprendimu minėtoje civilinėje byloje tenkino VMI ieškinį, nustatydami, kad G. M. ir V. M. santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios bei, kad G. M. jo mirties dieną, (duomenys neskelbtini), priklausė: ½ dalis 1/48 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis 1/48 vandentiekio bokšto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis piniginių lėšų 0,16 Eur, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. E-1772.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo praktika dėl šios proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; kt.). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-03-28 nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

Teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi. Nagrinėjamu atveju, išanalizavus pareiškėjos pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, darytina išvada, kad ji siekia teismo išdėstytų motyvų bei argumentų platesnio išdėstymo, jų papildymo. Teismas pažymi, jog sprendimo motyvų negali būti daugiau nei jų išdėstyta motyvuojamojoje jo dalyje, taip pat sprendimas negali būti pildomas ir naujais motyvais.

Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų bei motyvų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo sprendimas nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-04-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-666-204/2019 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad G. M. mirė (duomenys neskelbtini), jo santuoka su V. M. sudaryta (duomenys neskelbtini). G. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/48 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio šulinio ir 1/48 vandentiekio bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), kurie įgyti (duomenys neskelbtini). Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, o testamentinių palikėjo įpėdinių nebuvo, pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po G. M. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą.

Be to, teismas pažymėjo, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta G. M. bendro sutuoktinių turto dalis, nustatytina, jog sutuoktinių G. M. ir V. M. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam G. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. M. priklauso 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis.

Teismo vertinimu, minėtu sprendimu pasisakyta dėl to, kokios kuriems asmenims turto dalys nustatomos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Jis nevertintinas kaip netikslus ar neaiškus. Platesnis sprendimo išaiškinimas pažeistų CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymą dėl sprendimo išaiškinimo iš esmės sieja su šio sprendimo motyvų ir argumentų, kurių pagrindu priimta atitinkama sprendimo rezoliucinė dalis, platesniu atskleidimu, be to, siekia teismo sprendimo rezoliucinės dalies papildymo, spręstina, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti prašymą ir išaiškinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-04-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-666-204/2019, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Be to, pažymėtina, kad pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti Valstybės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022-01-11 Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendime Nr. SPR4-547 (14.5 E), kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas, nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau ar ja pasinaudojo, duomenų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsniu, 290 - 291 straipsniais,

nutaria:

Atmesti prašymą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-04-02 sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-666-204/2019.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.