Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovui O. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 424 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškovas piniginius reikalavimus atsakovui grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šalių ginčas gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Atsakovui iki preliminaraus sprendimo priėmimo apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti. Priimtinas preliminarus sprendimas.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje eB2-332-252/2019, iškėlė bankroto bylą O. K. įmonei ir bankroto administratoriumi paskyrė ieškovą N. L.. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtino bankroto administravimo išlaidų sąmatą 1000,00 Eur sumai.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pripažino O. K. įmonės veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Įmonė 2019 m. lapkričio 6 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro.

Bankroto byloje konstatuota, kad O. K. įmonė jokio turto neturi, įmonės savininkas O. K. taip pat neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių bei jokio kito turto. Administratoriaus turėtos administravimo išlaidos padengtos paties administratoriaus.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojęs iki 2020 m. sausio 1 d., toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numatė, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo O. K., buvusio O. K. įmonės savininko (vadovo), bendrą 1000 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą, kadangi atsakovas laiku ir tinkamai neįvykdė pareigos inicijuoti įmonės bankroto proceso.

Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui (nagrinėjamos bylos atveju - individualios įmonės savininkui) nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Viena iš tokių pareigų, numatytų įstatyme ? juridinio asmens vadovo (nagrinėjamos bylos atveju - individualios įmonės savininko) pareiga, esant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo (nagrinėjamos bylos atveju - individualios įmonės savininko) pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Tam, kad juridinio asmens vadovui (nagrinėjamos bylos atveju - individualios įmonės savininkui) būtų galima taikyti nurodyto pobūdžio civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. To negalint padaryti bankrutuojančiai įmonei dėl to, kad ji neturi pakankamai piniginių lėšų ir turto, pareiga atlyginti bankroto administratoriui administravimo išlaidas pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį gali kilti įmonės vadovui (nagrinėjamos bylos atveju - individualios įmonės savininkui), kuris įmonei tapus nemokia laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovas O. K. įmonės savininkas (vadovas), turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp įmonės savininko (vadovo) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip O. K. įmonės savininko (vadovo), pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo savalaikis ir tinkamas nevykdymas, sąlygojo situaciją, kad šiuo metu jau bankrutavusi O. K. įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui administravimo išlaidų.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas yra įgijęs prievolę sumokėti ieškovui jo reikalaujamas sumas, tačiau šios prievolės nevykdė ir yra laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina įsiskolinimo buvimo faktą, todėl konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 1000 Eur administravimo lėšų suma ieškovo naudai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnis, 11 straipsnio 10 dalis, 11 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.10 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš atsakovo ieškovui priteistinas 11 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 - 428 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1000 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 Eur (vienuolikos eurų) žyminį mokestį – ieškovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Atsakovas privalo per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus teismo sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.