Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gruodžio 22 d., apie 2 val. Miško g., Bruškiškių k., Vilniaus r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, nustatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. gruodžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos toksikologijos laboratorijoje, specialisto išvadoje Nr. T-A-6365/2024(01), 2024 m. gruodžio 22 d. 3.35 val. paėmus T. S. kraują, jo kraujyje buvo nustatyta 1,57 promilių etilo alkoholio koncentracija, vairavo jo broliui J. S. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vilniaus apsk. VPK kelių policijos viršininko tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 22 d. apie 2.13 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Brūškiškių k., Miško g. (ROIK 0124000789207). Įvykio vietoje buvo nuo kelio nuvažiavęs bei apvirtęs automobilis Forf Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo viduje buvo vairuotojas, kuris galimai dėl sveikatos būklės nieko dėl įvykio nekalbėjo. Automobilio vairuotoją nustatytą kaip J. S., gim. (duomenys neskelbtini). GMP 0837 pristatė į RVUL su siuntimu atlikti medicininę apžiūrą bei paimti kraują blaivumui nustatyti. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Buvo įformintas eismo įvykis ROIK: 07-24-9634414. Tyrimo metu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos, toksikologijos laboratorijos buvo gauta specialisto išvada Nr. T-A 6366/2024(01), kad J. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,57 promilės etilo alkoholio. Medžiagos patikslinimo metu 2025 m. sausio 22 d. į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. policijos komisariato 1-ąjį veiklos skyrių atvykęs J. S. brolis T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), būdamas raštu įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų gavimo raštu, prisipažino, kad įvykio metu būtent jis, o ne J. S. neblaivus vairavo automobilį ir pateko į eismo įvykį. Vilniaus apsk. VPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03063-25 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (el. b. t. 1, b. l. 7).

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Julijos Kašpar nutarime dėl neteisingų duomenų procesiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apsk. VPK Vilniaus rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03063-25, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2024 m. gruodžio 22 d. apie 2 val. Miško g., Bruškiškių k., Vilniaus r. sav., pažeisdamas KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. gruodžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos toksikologijos laboratorijoje, specialisto išvadoje Nr. T-A-6365/2024(01), 2024 m. gruodžio 22 d., 3.35 val. paėmus T. S. kraują, jo kraujyje buvo nustatyta 1,57 promilių etilo alkoholio koncentracija, jis vairavo jo broliui J. S. priklausantį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio bei apvirto, taip sukeldamas eismo įvykį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje po įvykio neteisingai buvo užfiksuoti asmens duomenys – J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu, T. S. buvo be sąmonės, savo asmens dokumentų prie savęs neturėjo, dėl to mašinoje, kurą šis asmuo vairavo, buvo rastas bei perduotas medicinos darbuotojams jo brolio – J. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens dokumentas. To pasėkoje 2024 m. gruodžio 22 d. apie 3.30 val. į RVUL po eismo įvykio pristatytas T. S., su kuriuo buvo atlikti diagnostiniai medicininiai tyrimai, o 2024 m. gruodžio 22 d., 3.35 val. buvo paimtas jo kraujas, kuriame buvo nustatyta 1,57 promilių etilo alkoholio koncentracija. Visi šie veiksmai buvo atlikti su T. S., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau visoje dokumentacijoje šie duomenys buvo neteisingai užfiksuoti jo brolio vardu (el. b. t. 1, b. l. 195–196).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje T. S. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. gruodžio 22 d., apie 2 val. Miško g., Bruškiškių k., Vilniaus r. sav., jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 1,57 promilių, neblaivumas. Be paties T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojo D. Sadausko duoti parodymai, kuomet jis apibūdino asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, kaip vyrą trumpai kirptais juodais plaukais; liudytojo J. S. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad jo vardu registruotais automobiliais naudojasi šeimos nariai, automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu vairavo jo brolis T. S.; liudytojo K. O. duoti parodymai; Vilniaus apsk. VPK kelių policijos viršininko tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus T. S. vairavimo aplinkybių; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad įvykio metu T. S. buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, kiti byloje esantys įrodymai.

T. S. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

T. S. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. (el. b. t. 2, b. l. 1–4).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę T. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. T. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. S. anksčiau neteistas (el. b. t. 1, b. l. 39–40), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 47–48), vykdantis individualią veiklą (el. b. t. 1, b. l. 41–42). Byloje nėra duomenų apie T. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 51 MGL (2 550 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatymuose nėra numatyta galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į T. S. paskirtos baudos dydį, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog T. S. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, T. S. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, T. S. kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 1,57 promilės, t. y. daugiau nei tris kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, jis dalyvaudamas viešajame eisme nuvažiavo nuo kelio taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu nukentėjo. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti dar sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 7 d. (el. b. t. 1, b. l. 93–96), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, T. S. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. S. vairavo svetimą, jo broliui nuosavybes teise priklausantį, automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (AB „Regitra“ duomenimis, el. b. t. 1, b. l. 11, 160). Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pastarajam buvo žinoma apie tai, kad kaltinamasis, sėsdamasis prie automobilio vairo buvo neblaivus. Taip pat bylos duomenimis nėra nustatyta, kad J. S. būtų skatinęs brolį padaryti šį nusikaltimą.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, Ford Focus, pasirinkit metai 2002 m. gamybos, kaina su PVM sudaro 1 053Eur (el. b. t. 1, b. l. 57), tad iš kaltinamojo išieškotina ši, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

Teismas pažymi, kad BK 74 straipsnis, reglamentuojantis baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, skirtingai nei BVK reglamentuojantis baudų vykdymą, nenustato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės (jos dalies) išieškojimo ilgesnio termino nustatymo, mokėjimo išdėstymo ar tokio termino pratęsimo galimybės, todėl teismas negali pritarti prokurorės siūlymui leisti sumokėti iš kaltinamojo išieškotiną pinigų sumą per ilgesnį terminą. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu. Išaiškintina, kad remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui. Priešingu atveju, vykdomasis raštas išsiunčiamas priverstiniam išieškojimui Antstolių rūmams.

Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonė, nustatytą BK 72⁵ straipsnyje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK redakcijoje nebuvo įtvirtintas BK 72⁵ straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 72⁵ straipsnio redakcija šiuo atveju laikytina sunkinančia kaltinamojo teisinę padėtį, kaltinamajam T. S. neskirtina prokurorės nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.

T. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. S. (T. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. S. (T. S.) galutinę 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti T. S. (T. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 7 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią T. S. (T. S.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. S. (T. S.) automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 053Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt tris eurus). Išaiškinti T. S. (T. S.), kad ši pinigų suma turi būti sumokėta iš karto po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).

T. S. (T. S.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.