Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-43/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
1S-43/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Algimantas Venckus
Advokatai
Ramūnas Mikulskas
Kategorijos

Byla Nr. 1S-43/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1, 2.1.16.1.2.1.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėjas Jonas Algimantas Venckus,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Andriui Pėstininkui,gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties, kuria A. K. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 10 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs įtariamojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 178 straipsnio 3 dalyje, o būtent:

jis, 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.30 val., veikė tarpusavyje susitaręs su A. K. , turėdamas tikslą pagrobti automobilį, atvyko adresu (duomenys neskelbtini) kur pasikėsino pagrobti A. D. priklausantį automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas liudytojų.

Be to, A. K. yra įtariamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. K. , siekė išvengti sulaikymo įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasikėsinimo pagrobti automobilį, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir panaudojo fizinį smurtą, t. y. stumdėsi rankomis ir spardėsi kojomis, taip pasipriešino jį sulaikyti ketinusiems Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulinės rinktinės pareigūnams.

Be to, A. K. yra įtariamas tuo, kad veikė tarpusavyje susitaręs su A. K. , laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 5 d., 23.00 val., iki 2010 m. gegužės 6 d., 8.00 val., pasikėsino pagrobti automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Be to, A. K. yra įtariamas tuo, kad veikė tarpusavyje susitaręs su A. K. , laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 20 d., 18.00 val., iki 2010 m. birželio 21 d., 6.30 val., pasikėsino pagrobti automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Be to, A. K. yra įtariamas tuo, kad veikė tarpusavyje susitaręs su A. K. , laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d., 14.30 val., iki 2010 m. rugpjūčio 10 d., 7.30 val., pagrobė T. R. priklausantį automobilį ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 36 875 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini).

Įtariamasis A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi įtariamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiui, to paties teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama 2011 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas įtariamajam suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams, skaičiuodamas šį terminą nuo 2011 m. vasario 10 d.

Šalies argumentai

Įtariamasis A. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį ir jį iš suėmimo paleisti.

Žemesnės instancijos teismas

Įtariamasis nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi, nes ji nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta. Byloje nesurinkta išsamių ir objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, išskyrus policijos pareigūnų duotus parodymus, kad nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir panaudojo fizinį smurtą. Iš jam pateiktų pranešimų apie įtarimus matyti, kad jie sukonstruoti ir suformuluoti taip, kad teismas būtų įtikintas dėl suėmimo pratęsimo būtinumo ir/ar pagrįstumo, tačiau nepagrįsti ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nurodo, kad teismas spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo ar paręsimo klausimą privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė jam inkriminuojamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. senato nutarimas Nr. 50).

Šalies argumentai

A. K. nesutinka su teismo išvada, kad gali vengti jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, slapstytis nuo teisingumo, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra įrodymų patvirtinančių, jog jis padarė nusikalstamas veikas ar ketina bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Įtariamasis cituoja BPK 119 straipsnio dispoziciją ir nurodo, kad teismas nepakankamai įvertinto byloje esančias aplinkybes. Mano, kad BPK 119 straipsnyje nurodytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Teigia, kad žemesnės instancijos teismo nutartis neišsami, nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismas skirdamas ar tęsdamas kardomosios priemonės terminą turi svarstyti visus argumentus, t. y. už ir prieš asmens laisvės suvaržymą, bei suimti asmenį tik įsitikinęs, kad tai yra tikslinga ir būtina. Teismas to neatliko, nes rėmėsi tik pasvarstymais, nesigilino į suėmimo esmę ir tikslingumą, atsižvelgė į ankstesnį teistumą bei į tai, kad pareikšti įtarimai dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo, ir visai neatsižvelgė į kitas faktines aplinkybes: jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteko tėvų, iki sulaikymo dirbo, šiuo metu registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas teigiamai. Be to, teismas pažeidė BPK 11 straipsnio 1 dalį, nes nesilaikė baudžiamajame procese numatytos pareigos kruopščiai tikrinti, ar pagrįstai taip griežtai suvaržomos žmogaus teisės taikant kardomąją priemonę – suėmimą.

Teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą nenurodė ir neargumentavo, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų ir taip pažeidė jo teisę į gynybą bei teisingą procesą. Atkreipia teismo dėmesį į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį ir nurodo, kad per visą suėmimo laikotarpį su juo buvo atliekami tik keli procesiniai veiksmai.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. K. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, 2011 m. vasario 7 d. nutartimi įtariamajam A. K. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviems mėnesiams, nepažeidė BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokoluose, kratų protokoluose, specialistų išvadose, liudytojų parodymuose bei kitoje byloje surinktoje medžiagoje. Tai paneigia įtariamojo skunde nurodytą teiginį, kad byloje nesurinkta išsamių ir objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės, įtariamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai nesvarstomi, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nenustatinėjamas nusikaltimo motyvas. Šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Pratęsdamas įtariamajam A. K. suėmimo terminą dar dviems mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), ir 3 punkte (darys naujus nusikaltimus), pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, jog A. K. įtariamas padaręs penkis tyčinius – 2 apysunkius ir 3 sunkius – nusikaltimus, už sunkius nusikaltimus įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, yra išsiskyręs, teistas, galima padaryti išvadą, kad asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šių aplinkybių gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Be to, A. K. įtariamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, nusikaltimus padarė kartu su kitu įtariamuoju. Jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, teistas, nekartą baustas administracinio proceso tvarka, įtariamas nusikalstamas veikas padaręs 4 mėnesių laikotarpiu ir šios aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas atsižvelgia į įtariamojo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteko tėvų, iki sulaikymo dirbo, šiuo metu registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas teigiamai, tačiau jos negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešinamos viešajam interesui ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu ar būti pakankamomis šiai kardomajai priemonei paneigti. Be to, byloje nėra pateikti duomenys apie tai, jog įtariamasis šiuo metu registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas teigiamai.

Apeliacinis teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. kardomoji priemonė – suėmimas taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius pagrįstai, nes byla sudėtinga (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 5 nusikalstamų veikų, nukentėjo 1 juridinis ir 5 fiziniai asmenys, atliekami odorologiniai tyrimai bei kiti procesiniai veiksmai. Paskutinį kartą pratęsus suėmimo termino ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, t. y. apklausti liudininkai T. R. ir V. G. , atliktas daiktų parodymas atpažinti, atlikta krata, gautos 2010 m. gruodžio 7 d. specialisto išvados Nr. 140-1-(00123)-IS1-129 ir Nr. 140-1-(00123)-IS1-128, surašytas 2010 m. gruodžio 27 d. daiktų apžiūros protokolas. Teismas pastebi, kad ikiteisminis bylos tyrimas nėra vilkinamas, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams ir remiantis BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajam A. K. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas dviems mėnesiams. Be to, suėmimo skyrimas ir jo termino tęsimas nepriklauso ir negali priklausyti nuo ikiteisminio tyrimo metu atliekamų procesinių veiksmų, taip pat ar atliekami kokie nors tyrimo veiksmai su įtariamuoju, išskyrus atvejus, kai ikiteisminis tyrimas akivaizdžiai vilkinamas.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o A. K. teisės suvaržytos laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytų reikalavimų. Apygardos teismas Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių apsaugos kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių bei kitų teisės aktų nepažeidė.

Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

n utaria:

Įtariamojo A. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Jonas Algimantas Venckus