Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) kuriai išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 272 straipsnyje, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jos nepilnametis sūnus L. G., gim. 2000-01-29, 2013 m. birželio 10 d. apie 15 val. 40 min. iš parduotuvės „M.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini)., priklausančios UAB „M“, pagrobė prekių už 3,19 Lt. Protokole nurodyta, kad tokiu būdu R. G. nepanaudojo tėvų valdžios savo sūnaus atžvilgiu, nevykdė pareigos dorai jį auklėti, rūpintis juo ir prižiūrėti.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, N444-216/2011, N444-619/2011).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų atsakomybė galima tik esant jų kaltei. Tai reiškia, kad būtina įrodyti, jog tėvai arba vienas iš jų iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje apibrėžtas tėvų pareigas: dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kitą byloje esančią ir teisme ištirtą rašytinę bylos medžiagą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūno A. N. tarnybinį pranešimą, UAB „Maxima LT“ atstovo pareiškimą, poėmio aktą, apsaugos darbuotojo A. P. paaiškinimą, vaiko perdavimo ir priėmimo aktą, L. G., M. J. ir M. P. paaiškinimus, nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos L. G. atžvilgiu, kadangi jis nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė pagal ATPK 50 str., konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad R. G. nepilnametis sūnus L. G. iš parduotuvės „M.“ vagystės būdu pagrobė sidro butelį, kurio vertė 3,19 Lt. Tačiau byloje nėra duomenų, liudijančių apie tai, kad R. G. neauklėtų savo sūnaus ar juo nesirūpintų, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad L. G. būtų linkęs nuolat pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, todėl yra pagrindas manyti, kad L. G. netinkamas elgesys ir veiksmai, turintys ATPK 50 str. numatyto pažeidimo požymių, buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nėra pagrindo manyti, jog R. G. neišnaudojo visų valdžios priemonių auklėti sūnų, todėl byla nutrauktina, nesant R. G. veikoje ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą R. G. atžvilgiu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.