- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-03
- Bylos Nr.
- 1-2887-336/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
kaltinamojo gynėjai advokatei R. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2009 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2. 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nubaustas laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Šilutės apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;
3. 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nubaustas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4. 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams. Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. ir 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;
5. 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį nubaustas 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė sušvelninta paskiriant 30 parų arešto bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė nepakeista. G. P. 2016 m. lapkričio 21 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę;
6. 2019 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nubaustas 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 20 parų arešto; paleistas 2019-03-19 atlikus bausmę;
7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nubaustas 45 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, paskirtą bausmę subendrinti su 2019-01-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta -45 paros arešto, bausmę atlikęs 2019-06-10;
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį - 39 parų arešto bausme;
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie griežtesnės šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, ir skirta galutinė bausmė - 85 (aštuoniasdešimt penkias) paros arešto. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. P., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. kovo 7 d., būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be R. G. žinios pasinaudodamas jo telefone įdiegta programa „Messenger“, slėpdamas savo tikrą tapatybę, melagingai prisistatęs R. G. bei pranešdamas tikrovę neatitinkančią informaciją apie R. G. mamos mirtį, paprašė V. S. laidotuvėms paskolinti pinigų -1900 eurų, V. S. sutikus paskolinti pinigų, jis nurodė dalį pinigų – 900 eurų pervesti į T. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o kitą dalį pinigų - 1000 eurų į jam priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, V. S. į jo nurodytas banko sąskaitas pervedus 1900 eurų, jis pinigų negrąžino, tokiu būdu, savo naudai įgijo V. S. priklausantį turtą - 1900 eurų.
Kaltinamasis G. P. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad jis kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai, buvo taip, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte. Papildomai nieko nenori pasakyti, lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Nurodė, kad R. G. jo pažįstamas. Nurodė, kad tuo laikotarpiu jis buvo pas jį namuose, Kaune, kur kartu vartojo alkoholį. Nurodė, kad jis paėmė R. G. telefoną, nes jis buvo žadėjęs jam telefoną atiduoti. Telefone buvo įdėta jo SIM kortelė. Ar jis į telefoną buvo įsidėjęs savo SIM kortelę neprisimena. Telefono atrakinimo kodą jam pasakė pats R. G.. Prie šio nusikaltimo darymo R. G. neprisidėjo. R. G. kažkada buvo sakęs, jeigu jis skolintųsi jo vardu pinigų, tai sakė „bandyk, jei išeis“. Nurodė, kad prisijungęs per R. G. telefoną, jo „Facebook“ paskyroje nukentėjusiajai parašė žinutę prisistatęs R. G. vardu. Parašė, kad laidotuvėms reikia pinigų. Tokia versija buvo sugalvota specialiai, kad apgauti, nieko palaidojęs nebuvo. Kad nukentėjusi yra pažįstama su R. G. numanė, nes „Facebook“ paskyroje jie buvo nurodyti kaip draugai. Nurodė, kad pirmą kartą parašęs nukentėjusiajai jos paprašė paskolinti 200 Eur, po to paprašė dar 200 Eur. Iš viso nukentėjusi jam paskolino 1900 Eur, kaip ir nurodyta kaltinime. Nurodė, kad dalį pinigų paprašė pervesti į jo draugės mamos banko sąskaitą, kitą dalį į jo sąskaitą. Nurodė, kad K. G. yra R. G. mama. Nurodė, kad jis nurodė ne jos sąskaitos numerį, o visai kitą sąskaitos numerį, kuris buvo jo draugės mamos, tik į gavėjo informaciją prašė, kad įrašytų K. G.. Nurodė, kad T. B. yra jo buvusios draugės mama, ji išgrynino pinigus (duomenys neskelbtini), ji gyvena (duomenys neskelbtini). Liudytoja apie jo daromą sukčiavimą nežinojo, ji manė, kad jam pinigus perveda jo mama. Nurodė, kad taip elgdamasis suprato, kad apgauna žmogų. Taip pasielgė, nes tuo metu reikėjo pinigų. Nukentėjusios civilinį ieškinį pripažįsta. Nurodė, kad kai atlikęs arešto bausmę įsidarbins, padarytą žalą atlygins. Šiuo metu niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nes š. m. lapkričio 29 d. turi vykti atlikti paskutiniu teismo sprendimu paskirtą 85 parų arešto bausmę. Iki šios dienos negalėjo atlyginti nei dalies žalos, nes pats turi mažai pajamų. Pragyvena iš atsitiktinių darbų, atlygio vos užtenka pačiam pragyventi. Mėnesinės gaunamos pajamos įvairios, tiksliai įvardinti negali. Gyvena vienas, šeimos neturi. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena byla už sukčiavimą. Savo poelgį vertina blogai. Nukentėjusios iki šiol neatsiprašė, nes jie dar tarėsi sudaryti vekselį dėl jai padarytos žalos. Sudaryti vekselio nepavyko, nes reikėjo vekselį atsispausdinti, o kur galima buvo jį atsispausdinti, visur reikalingas galimybių pasas, o jis jo neturi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji V. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 114-117), davė teisingus parodymus, kad 2021-02-28 gavo prašymą per „Facebook messenger“ žinutes, iš jos krikšto tėčio R. G. (duomenys neskelbtini) anketos, susirašinėjimas per „messenger“ programėlę truko iki 2021-03-20. Žinutėse jis prašė paskolinti pinigų ir pervesti į jo nurodytą sąskaitą, nes kaip jis paaiškino, jo mama guli ligoninėje, o jis neturi lėšų, kad jai padėtų .Nieko neįtardama ir pasitikėdama, ką rašo jos krikšto tėtis R., pervedinėjo pinigų sumas. Pirma suma kurią jis paprašė, kad jam pervestų buvo 200 eurų. Jis jai nurodė sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), parašė, kad bankas „Luminor“, tą pinigų sumą ji pervedė ir susitarė, kada tuos pinigus grąžins. Tuo metu nieko blogo neįtarė. 2021-03-01 R. G. jai parašė, kad pavedimo negavo ir bandė teisintis, kad sąskaita į kurią ji siuntė pinigus yra ne jo vardu, o mamos ir parašė, kad į tą pačią jo minėtą sąskaitą išsiųstų dar 200 eurų ir į gavėjo informaciją įrašytų: K. G.. Taip pat pasakė, kad pinigai kurių jis negavo, grįš atgal į jos banko sąskaitą. Pasitikėdama išsiuntė 200 eurų pinigus ir jam pranešė apie tai. 2021-03-03 vėlai vakare jis jai parašė „nebeturiu mamos“. Ji nakties metu pamačius žinutę atrašė jam ir vėliau 2021-03-04 paklausė kuo gali padėti. Jis atsakė, kad padėtų jam pinigais. Nurodė, kad 2021-03-05, R. G. vėl paprašė, kad pervestų 500 eurų į tą pačią K. G. sąskaitą. Paklausus, kodėl neduoda savo banko sąskaitos, atsakė, kad neturi banko kortelės, todėl negalės nusiimti pinigų. Pagailo nelaimės apimto žmogaus, taigi pinigus pervedė. 2021-03-07 jis jai parašė, kad motinos sąskaita areštuota ir, kad antstoliai neleidžia nusiimti pinigų, nes anot jo, motina turėjo skolų. Jis rašė ir bandė ją įtikinti, kad jam labai sunku, kad neturi už ką palaidoti motinos ir vis prašė pervesti 1000 eurų, šį kartą nurodė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir parašė, kad tai jo paties banko sąskaita, jis gavęs pinigus, juos persiųs draugui kuris ir perduos pačiam R.. Pasitikėjo ir nepagalvojo, kad iš R. G. „facebook“ paskyros gali rašyti kitas asmuo, jausdama atsakomybės užkėlimą ant jos pečių, pinigus pervedė, viso pervedė 1900 eurų. Bet pervedus pinigus paaiškėjo, kad banko sąskaitos gavėjas P. G.. Vėliau parašė savo krikšto mamai M. ir paprašė duoti R. telefono numerį, ji atsiuntė numerį (duomenys neskelbtini) ir parašė jai, kad R. socialinių tinklų prisijungimo duomenys buvo pavogti ir jais naudojasi kiti žmonės. Jos mama R. atsiuntė M. žinutes, kuriose buvo paminėtas R. G. ir tai, kad galimai jo paskyra naudojasi kiti asmenys ir apsimetinėdami juo bei susiklosčiusiomis nemaloniomis situacijomis kaip pvz: motinos mirtis prašo iš kitų žmonių pinigų. Taip pat sužinojo, kad jo motina K. yra gyva ir sveika. Apie 2021-03-17 iš R. G. „facebook“ paskyros prisistatęs R. draugu jai parašė, neneigė esąs P. G., nors jai paprašius prisistatyti, išsisukinėjo. Susirašinėjimas tuo ir pasibaigė. Sutartą dieną negavusi pinigų apie įvykį pranešė policijai per epolicija.lt. Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. G. tikrai yra jos krikšto tėtis, su kuriuo vaikystėje bendravo, paskutiniu metu rečiau. Jo buvusi sugyventinė M. M. yra jos krikšto mama. Nurodė, kad kai pradėjo sklisti gandai, kad buvo pavogtas R. G. telefonas, ji jau buvo visus pinigus pervedusi, ji susisiekė su M. M. ir ji patvirtino, kad tas telefonas buvo pavogtas ir, kad čia vagys visiems rašinėja. Nurodė, kad ji jai neprisipažino, kad jau pervedė tuos pinigus. Nurodė, kad iki šiol žalos niekas neatlygino. Nurodė, kad ji su kaltinamuoju turėjo pasirašyti sutartį, bet kaltinamasis jos nepasirašė. Su kaltinamuoju, patarus tyrėjai, bandė gražiuoju susitarti dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis nurodė, kad galėtų per mėnesį, pradedant liepos mėnesiu, kiekvieno mėnesio 20 dieną, sumokėti po 200 Eur, ji sutiko. Tokiu būdu jis visą žalą turėjo sumokėti iki 2022 m. balandžio 20 d. Turėjo susirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo, ji tuo tikslu važiavo pas notarę, kur gavo susitarimą su vardais, pavardėmis, suma ir data, kada jam reikėtų sumokėti visą žalos atlyginimo sumą. Liepos 20 d. kaltinamajam parašė, ar gaus ji sutartą sumą, tai jis jai atsiuntė savo banko sąskaitos išrašą, kad jis iš Sodros, ar darbo biržos gavo 250 Eur, ir parašė, kad neturi iš ko pervesti sutartos sumos. Parašė jam, kad pats nurodė, jog tokią sumą galintis mokėti ir paklausė, kaip jis žada mokėti, jeigu darbo birža jam nustotų mokėti išmoką. Jis parašė, kad kitą savaitę eis į darbo pokalbį ir tuomet jai mokės, kai gaus darbo užmokestį. Ji sutiko, kad jis tuomet kitą mėnesį jai perves 300 Eur, o sekančius mėnesius po 200 Eur. Atėjus kito mėnesio 20 dienai, dar palaukė porą dienų bankinio pervedimo, bet jo taip ir nesulaukė. Tuomet jis parašė priekaištaudamas, kad antstoliai paskutinių centų iš žmonių neatiminėja. Taip gaunasi, kad ji iš jo pinigus atiminėja, nors jis jai nei cento dar nepervedė. Nurodė, kad po to kai ji kaltinamajam išsiuntė iš notarės gautą sutartį dėl žalos atlyginimo, kurią jis turėjo pasirašyti ir jai su parašais atsiųsti, taip pat paprašė, kad ją atsiųstų ir nufotografavęs, bei atsiųstų kasos čekio kopiją, kad ją tikrai jai išsiuntė. Tai kaltinamasis taip ir nesugebėjo sutarties pasirašyti. Nurodė, kad ji civ. ieškinį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo 1900 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš liudytojo R. G. apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su mama. V. S. ir jį nesieja jokie giminystės ryšiai, ji nėra jo krikšto dukra. Ją pažįsta per savo buvusią sugyventinę M. M.. Svečiuodamasis sugyventinės namuose, kartais kalbėdavosi su V. S.. Santykius su ją apibūdintų kaip dalykiškus. Retkarčiais kai nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir atsitiktinai susitikus su V. S., pasikalbėdavo keliomis frazėmis, tokiomis „kaip sekasi“, „kaip laikaisi“ ir tiek. V. S. telefono numerio neturi, todėl telefoniniais pokalbiais ar SMS žinutėmis nebendravęs. Savo pirmąją „Facebook“ programėlės paskyrą susikūrė maždaug prieš 4 metus. Vartotojo vardas buvo jo vardas ir pavardė, t. y. R. G.. Po kurio laiko, maždaug prieš du metus, susikūrė savo antrą „Facebook“ paskyrą, kurioje vartotojo vardas taip pat buvo jo vardas ir pavardė. Antrąją „Facebook“ paskyrą susikūrė dėl to, nes laikotarpyje nuo 2019 m. iki 2021 m., tikslaus laiko nepamena, buvo pavogtas jam priklausantis telefonas „Redmi“, juodos spalvos, IMEI kodo nežino. Minėtą telefoną jam pavogė gerai pažįstamas asmuo G. P.. Jų santykiai buvo labai draugiški, labai juo pasitikėjo, jis maždaug vieną kartą į mėnesį atvažiuodavo pas jį svečius, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su G. P. susipažino internete, per „Facebook“ programėlę maždaug 2017 m. 2020 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, G. P. atvyko pas jį į svečius. Vakare vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, kitą dieną namuose nerado, nei G. P., nei jam priklausančio mobilaus telefono „Redmi“. Dėl minėto telefono vagystės įtaria tik G. P., kadangi tuo metu namuose buvo tik jie dviese. Kadangi G. P. laiko tikru draugu, į policiją dėl vagystės nesikreipė ir jam atleido. Jo telefonas „Redmi“ turėjo užraktą, specialią kreivę, kurią suvedus telefonas atsirakindavo, o G. P. tikrai matė ir žinojo kaip prisijungti prie jam priklausančio telefono. Tiesiogiai savo prisijungimo duomenų prie „Facebook“ programėles niekam nesakęs, kurioje visada buvo prisijungęs, todėl mano, kad būtent dėl šios priežasties G. P. galėjo parašyti iš jam priklausančios „Facebook“ anketos V. S.. 2021 m. balandžio mėnesį, tikslaus laiko nežino, jis pasiėmė naują telefoną su tuo pačiu, anksčiau jam priklausančiu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat maždaug prieš mėnesį, tikslaus laiko nežino, į jo telefono numerį parašė asmuo, prisistatęs G. P., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). G. P. jam prisipažino, kad iš V. S. pasiskolino 1900 Eur, šios žinutės savo telefone neturi išsisaugojęs. Kai G. P. paklausė, kodėl jis pasinaudojo jo duomenimis ir pasiskolino tokią sumą, G. P. atsakė, kad jam trūksta pinigų. Nurodė, kad iš V. S. į jam priklausančią banko sąskaitą nėra gavęs jokių perlaidų. T. B. nepažįsta (1 t., b. l. 130-132).
Iš liudytojos T. B. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, jos dukra V. B. supažindino ją su jos draugu G. P.. Nuo to laiko jį pažįsta. Jis šiuo metu su jos dukra negyvena. Jokių ryšių su juo nepalaiko, kontaktinių duomenų taip pat nežino. Apie 2021 m. kovo 1 d. G. P. ir jo dukra atėjo pas ją į svečius. G. P. paprašė jos duoti sąskaitos numerį, nes jo mama turi jam pervesti pinigus. Tuomet jo paklausė „kodėl ji neperveda pinigų į jo sąskaitą?“. Jis atsakė, kad išvis neturi banke sąskaitos. Nurodė, kad ji sutiko padėti. Padiktavo savo sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kurią yra atsidariusi „Luminor bank AS“ Lietuvos filiale. Jam išėjus, į savo mobilų telefoną gavo pranešimą, kad jam yra pervesta 200 eurų. Žinutėje nebuvo parašyta, kas pervedė pinigus. Ji pagalvojo, kad tai jo mama. Kitą dieną vėl gavo žinutę, kad pervesti 200 eurų. Tuomet jai paskambino G. P. ir paprašė išgryninti gautus pinigus. Ji nuvyko į „Perlo“ terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), ir čia išgrynino 400 eurų. Visus pinigus atidavė G. P.. 2021 m. kovo 6 d. vėl gavo žinutę, kad į jos sąskaitą pervesta 500 eurų. Šiuos pinigus išgrynino tame pačiame „Perlo“ terminale, atitinkamai 2021 m. kovo 6 d. išgrynino 240 eurų, o 2021 m. kovo 11 d. išgrynino 377 eurų. G. P. atidavė 500 eurų, kiti pinigai buvo jos asmeniniai. Viso G. P. iš savo sąskaitos išgrynino 900 eurų, ir visus juos jam atidavė. Visada galvojo, kad pinigus perveda jo mama. Tik atvykusi į policiją sužinojo, kad šie pinigai įgyti sukčiavimo būdu ir juos į jos sąskaitą pervedė V. S., kurios visai nepažįsta (1 t., b. l. 136-137).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate gavus V. S. pareiškimą (1 t., b. l. 1-2, 4), kad nepažįstamas asmuo prisistatęs jos krikšto tėčiu – R. G., naudodamasis jo „Facebook“ paskyra, paprašė paskolinti pinigų. V. S. manydama, kad pinigus skolina R. G. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. kovo 18 d. į tariamai R. G. nurodytas sąskaitas pervedė 1900 eurų. V. S. patyrė 1900 eurų žalą. Byloje esantys „Messenger“ programėlės susirašinėjimų išrašai patvirtina V. S. pareiškime nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 6-33).
Iš pradėtos ikiteisminio tyrimo pažymos matyti, kad nustatytas įtariamasis – G. P. (1 t., b. l. 3).
Iš byloje esančių V. S. (1 t., b. l. 51-58), T. B. (1 t., b. l. 70-87), G. P. (1 t., b. l. 88-94) banko sąskaitų išrašų matyti, kad nukentėjusioji V. S. iš savo „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į T. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor“ 2021 m. kovo 1 d. pervedė 200 eurų, mokėjimo kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 2 d. pervedė 200 eurų, mokėjimo kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 5 d. pervedė 500 eurų, mokėjimo kodas (duomenys neskelbtini). Po ko, parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), „Perlo“ terminale, 2021 m. kovo 3 d. iš T. B. sąskaitos buvo išgryninti 400 eurų operacijos (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 8 d. buvo išgryninti 240 eurų operacijos (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 11 d. buvo išgryninti 377 eurai, (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 7 d. nukentėjusioji V. S. iš savo „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 1000 eurų pavedimą į G. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną, t. y. 2021 m. kovo 8 d. iš G. P. sąskaitos, AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti 800 eurų (2 kartus po 400 eurų, operacijų numeriai (duomenys neskelbtini)).
Iš R. G. sąskaitos išrašo (1 t., b. l. 101-104) matyti, kad nukentėjusioji V. S. iš savo „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų į R. G. sąskaitą nevedė.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012), o šios bylos kontekste svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė per socialinį tinklą „Facebook“ prisistačius kitu asmeniu buvo esminė nukentėjusiosios apsisprendimui perduoti pinigus.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, t. y. jis tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neteisėtai, be R. G. žinios pasinaudodamas jo telefone įdiegta programa „Messenger“, slėpdamas savo tikrą tapatybę, melagingai prisistatęs R. G. bei pranešdamas tikrovę neatitinkančią informaciją apie R. G. mamos mirtį, paprašė V. S. laidotuvėms paskolinti pinigų -1900 eurų, V. S. sutikus paskolinti pinigų, jis nurodė dalį pinigų – 900 eurų pervesti į T. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o kitą dalį pinigų - 1000 eurų į jam priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, V. S. į jo nurodytas banko sąskaitas pervedus 1900 eurų, jis pinigų negrąžino, tokiu būdu, savo naudai įgijo V. S. priklausantį turtą - 1900 eurų, kurio dydis viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL sumos.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.
Ikiteisminio tyrimo metu dėl rašymo apsirikimų buvo klaidingai nurodyta liudytojo R. G. pavardė, todėl teismas tikslina minėtą aplinkybę, kad liudytojas yra R. G., patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas neapžeidžiamas, faktinės bylos aplinkybes nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos.
Dėl civilinio ieškinio.
BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji V. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1 900 Eur dydžio turtinę žalą (1 t., b. l. 41). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu civ. ieškinį palaikė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais V. S. buvo padaryta 1 900 Eur dydžio turtinė žala, kaltinamasis pats su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir jį pripažino, ieškinys yra pagrįstas, įrodytas teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais. Nukentėjusiai padaryta 1900 Eur turtinė žala dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusiai V. S. priteistina 1 900 Eur, turtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą. Nors kaltinamajame akte ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir inkriminuota, tačiau teismas, nagrinėjamu atveju, vadovaujasi teismų praktika analogiškose situacijoje. Teismų praktikoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskreciją spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos.
Šiuo atveju, teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajame akte buvo aiškiai nurodyti G. P. teistumai, su kuriais jis buvo supažindintas, be to, teisiamojo posėdžio kaltinamasis buvo informuotas. Esant išdėstytiems motyvams ir aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pagrindas pripažinti G. P. minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę yra.
Kaltinamasis G. P. padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis, baigtas, jis teistas 9 kartus, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 21-33, 97-99), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 61-72), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 74, 75, pats nurodė, kad išregistruotas), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 78). Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, civ. ieškinį nukentėjusios pripažįsta visiškai ir pažada atlyginti.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sukinančią aplinkybes. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Kaltinamasis yra teistas 9 kartus, šio nusikaltimo padarymo metu 7 kartus, jis išvadų iš teistumo nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdą, kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-338-503/2021 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose, G. P., kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (teismų LITEKO duomenys). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jo padaryta nusikalstama veika yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, tai rodo kaltinamojo nenorą laikytis įstatymų.
Teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą .
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina 1/3. Kaltinamajam vadovaujantis BK 63 str. 1,4, 9 d. BK 65 str. paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu subendrintina bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. rugsėjo 24 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pridedant laisvės atėmimo 2 mėnesius, nes padarytas nusikaltimas nėra sunkus, sunkių pasekmių nesukėlė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 14-16), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nubausti jį – laisvės atėmimu 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti –laisvės atėmimą 4 (keturis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. 65 str. paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (pridedant laisvės atėmimo 2 mėnesius) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą šešis (6) mėnesius.
Į bausmės laiką įskaityti G. P. atliktą bausmę pagal 2021 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą (BK 63 str. 9 d.).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. P. faktinio sulaikymo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusios V. S. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai priteisti iš nuteistojo G. P. -1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusios V. S. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos (BPK 308 str.)