Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-239-367/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-16
Bylos Nr.
1-239-367/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Nukentėjusysis
S. N., K. N., V. M.
Kaltinamasis
V. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-239-367/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33685-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 16 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,sekretoriaujant L. M.,dalyvaujant prokurorui R. A.,nukentėjusiesiems S. N., K. N.,V. M.,nukentėjusiojo S. N. atstovui advokatui R. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui P. R.,kaltinamajam V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2021 m. rugsėjo 28 d. apie 9.15 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas jam priklausantį automobilį "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurių 101 punktas kalba, kad "prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams" bei 136.3 punktas kalba, kad "prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms", dėl ko įvyko eismo įvykis, tai yra (duomenys neskelbtini) plente, ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, lenkdamas kitą automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu S. N. vairuojamu automobiliu "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šie V. Ž. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. nukentėjusiajam automobilio "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. N. padaryta poodine kraujosruva krūtinėje, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžimais, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; nukentėjusiajai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei K. N. padarytu krūtinės sumušimu su kairės pusės penkto šonkaulio lūžimu, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio, stuburo kaklinės dalies 2, 7 slankstelių, stuburo juosmeninės dalies 2 slankstelio lūžimais, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei nukentėjusiajai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei V. M. padaryta poodine kraujosruva krūtinėje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. Ž. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2021-09-28, apie 9 val. jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurį pats vairavo, kartu su V. M. iš „(duomenys neskelbtini)“ kaimo važiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Buvo blaivus. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Netoli „(duomenys neskelbtini)“ miesto nusprendė aplenkti priekyje lėtai važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Priešpriešine juosta atvažiuojantis automobilis buvo tolokai. Pradėjus lenkti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, minėtas automobilis padidino greitį, todėl jis stabdė savo automobilį ir grįžo į savo juostą. Priešinga eismo juosta važiuojantis automobilis susimėtė ir atsitrenkė į jo automobilio priekio kairę pusę, dėl ko jo vairuojamas automobilis nulėkė į griovį. Nurodo, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas. Kadangi KET nepažeidė, todėl kaltės nepripažįsta.Automobilį vairavo 60 km/h greičiu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. Ž. kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis S. N. parodė, kad 2021-09-28 apie 9 val. jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su savo mama K. N., iš „(duomenys neskelbtini)“ miesto važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kaimą. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Kelias buvo remontuojamas, buvo jau išasfaltuotas, oras ir matomumas buvo geras. Automobilį vairavo apie 40 km/h. greičiu. Mama sėdėjo gale, dešinėje pusėje. Važiuojant „(duomenys neskelbtini)“ plentu, ties nusukimu į „(duomenys neskelbtini)“ g., pamatė, kad priekyje vienas automobilis lenkia kitą automobilį. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ lenkė kitas automobilis, kuris išvažiavo į priešingą juostą, kuria važiavo jis. Viskas vyko labai greitai, jis nespėjo sureaguoti, nespėjo nei pastabdyti, nei pasukti vairo ir pajuto smūgį. Gal kažkiek ir bandė sumesti vairą. Kito automobilio greitis turėjo būti tikrai didesnis, nes jis lenkė tą kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Panašiai prie „(duomenys neskelbtini)“ g. sankryžos įvyko autoįvykis. Automobilių susidūrimas įvyko jo eismo juostoje. Eismo įvykio metu buvo sužalotas: sumušta krūtinė, lūžo abiejų rankų kaulai, vienoje rankoje abudu kaulai lūžo. Mama buvo komos būsenoje. Draudimas atlygino žalą ir už automobilį ir už sužalojimą. Nurodė, kad jis automobilį vairavo pagal KET reikalavimus, o kaltinamasis nespėjo grįžti į savo juostą. Automobilis BMV, kurį kaltinamasis lenkė, sustojo, o ne nuvažiavo.

Nukentėjusioji K. N. parodė, kad 2021-09-28 ryte kartu su sūnumi S. N. važiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ kaimo į „(duomenys neskelbtini)“ kaimą, „(duomenys neskelbtini)“ rajone. Jie važiavo sūnaus automobiliu, vairavo sūnus. Ji sėdėjo gale, buvo prisisegusi saugos diržą. Kokioje kelio vietoje įvyko avarija, negali pasakyti. Ji atsitokėjo po 3 dienų „(duomenys neskelbtini)“ ligoninėje. Jai buvo nustatyta daugybiniai kaulų lūžimai. Avarijos aplinkybių ji visiškai neprisimena. Dėl eismo įvykio jai buvo padaryta turtinė ir fizinė žala, kurią jai atlygino draudimas.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2021-09-28 paprašiusi pažįstamo V. Ž. perkraustyti jos daiktus iš „(duomenys neskelbtini)“ kaimo į „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant į „(duomenys neskelbtini)“, ji sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo, buvo prisisegusi saugos diržu. Automobilį vairavo V. Ž. Galėjo važiuoti 50 km/h greičiu, ne greičiau kaip 60 km/h. Į spidometrą nežiūrėjo. Važiavo savo puse. Dėl kito automobilio lenkimo nieko negali pasakyti, nepastebėjo. Į jų automobilį trenkėsi kitas automobilis. Nuo smūgio jų automobilis atsidūrė griovyje. Ž. norėjo išvengti susidūrimo ir kitas vairuotojas mėtėsi po kelią. Daugiau jų pusėje kelio įvyko susidūrimas. Eismo įvykio metu jai buvo sužalota nosis. Mėnesį gydėsi. Patyrė fizinę žalą. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas G. G. parodė, kad 2021-09-28 ryte automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ kaimo į „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant pro „(duomenys neskelbtini)“ kaimą kaltinamojo vairuojamas automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančio jo automobilio, todėl jis aplenkė kaltinamojo vairuojamą automobilį ir nuvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“. „(Duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis pasivijo ir vėl lenkė jo automobilį, lenkimą pradėdamas prieš kalniuką. Jis važiavo 50-60 km/h greičiu ir buvo lenkiamas. Jis leido jį aplenkti, lenkimo metu greičio nedidino, tačiau atlikęs lenkimo manevrą automobilis negrįžo į savo juostą, nors turėjo galimybę ir laiką tai padaryti, tačiau važiavo toliau pirmyn priešinga eismo juosta. Dar pagalvojęs, kad galbūt vairuotojui su sveikata kažkas negerai. Minėtas automobilis kairėje pusėje susidūrė su iš priekio, savo juostoje važiavusiu automobiliu. Automobiliai priekiais susidūrė, vienas automobilis liko ant kelio stovėti, o kitas nuskriejo į griovį. Iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas išlipo pats, iš „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo padėti išlipti. Autoįvykis įvyko prieš jo automobilio priekį, todėl jis matė visą susidūrimą. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis jau buvo aplenkęs jį, jis sustojo prieš eismo įvykio vietą. Dar turi foto nuotrauką, kurią padarė per savo automobilio langą ir gali parodyti. Jis buvo visu korpusu aplenkęs jo automobilį, todėl jis būtų sugebėjęs grįžti į savo eismo juostą, bet jis važiavo tiesiai priešingą eismo juosta.

Liudytoja R. N. parodė, kad eismo įvykyje nedalyvavo. Tik po eismo įvykio atvažiavo. Jų automobilis buvo labai sudaužytas, dalys išmėtytos. Kito automobilio iš pradžių nematė, tik vėliau jį pamatė griovyje. Automobilį vairavo jos vyras, kuris vežėsi namo uošvienę. Po eismo įvykio ji nekalbėjo. Jos vyras jau buvo išlipęs iš automobilio, jam rankos labai skaudėjo, buvo lūžusios abi rankos, viena dviejuose vietose, kita vienoje. Vyras sakė, kad nekaltas, jis važiavo iš Maximos, tik priešais išvažiavo mašina, kuri lenkė „(duomenys neskelbtini)“, pagalvojęs, kad išmanevruos ir išvengs susidūrimo, bet įvyko susidūrimas.

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su fotonuotraukomis ir schemos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ plente. Važiuojamojoje dalyje automobilio padangų pėdsakai rodo automobilių judėjimą po susidūrimo (b.l. 18-27, t.1).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. Ž. veiksmai,- važiavo didesniu nei 76,8 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, kairiau menamos važiuojamosios dalies vidurio linijos, sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidūrė(b.l. 57-64, 1 t.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad nukentėjusiajam S. N. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinėje, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžimais, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 82, 1 t.)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad nukentėjusiajai K. N. nustatyta krūtinės sumušimas su kairės pusės penkto šonkaulio lūžimu, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio, stuburo kaklinės dalies 2, 7 slankstelių, stuburo juosmeninės dalies 2 slankstelio lūžimai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 86-87, 1 t.)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad nukentėjusiajai V. M. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 91, 1 t.)

Iš surinktų ir ištirtų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad V. Ž. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta 3 žmonių sveikata, nes jis, 2021 m. rugsėjo 28 d. apie 9.15 val. „(duomenys neskelbtini)“ mieste, vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto bei 136.3 punkto reikalavimus, nes keisdamas važiavimo kryptį prieš persirikiuodamas, vairuotojas privalo įsitikinti, ar tai daryti yra saugu ir ar tai netrukdo kitiems eismo dalyviams, prieš darydamas manevrą, vairuotojas privalo įsitikinti, kad priešpriešinė juosta yra laisva, ir jis nesudarys kliūties priešpriešai atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko įvyko eismo įvykis, tai yra „(duomenys neskelbtini)“plente, ties posūkiu į „(duomenys neskelbtini)“ gatvę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, lenkdamas kitą automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu S. N. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šie V. Ž. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. nukentėjusiajam automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. N. padaryta poodine kraujosruva krūtinėje, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžimais, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; nukentėjusiajai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei K. N. padarytu krūtinės sumušimu su kairės pusės penkto šonkaulio lūžimu, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio, stuburo kaklinės dalies 2, 7 slankstelių, stuburo juosmeninės dalies 2 slankstelio lūžimais, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei nukentėjusiajai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei V. M. padaryta poodine kraujosruva krūtinėje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis V. Ž. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįsta ir nurodo, kad kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, nes važiuodamas „(duomenys neskelbtini)“ plento gatve, „(duomenys neskelbtini)“ m. greičio neviršijo, ketino aplenkti priekyje važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis padidino greitį, todėl jis, pamatęs priekyje kliūtį, stabdė ir grįžo į savo juostą. Tuo pat metu į jo automobilį rėžėsi iš priekio atvažiavęs nukentėjusiojo vairuojamas automobilis, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsidūrė griovyje. Teigia, kad tai nukentėjusiojo vairuotojas susimėtė ir pasimetė ir atsitrenkė į jo automobilį, bei nurodo, jog jo vairuojamas automobilis buvo stabdomas, todėl buvo matyti jo stabdymo kelias, tuo tarpu kitas vairuotojas automobilio netgi nestabdė. Tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, tai nukentėjusiojo S. N., liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio schema, bei kita byloje esanti medžiaga. Nukentėjusysis S. N. patvirtino, kad eismo įvykis įvyko jo važiuojamojoje kelio dalyje, kaltinamojo V. Ž. vairuojamam automobiliui įvažiavus į jo važiuojamosios dalies pusę. Nukentėjusysis teigia, kad visas įvyko labai staiga. Pamatęs, kad vienas automobilis lenkia kitą ir lenkiantysis automobilis, kuris važiuoja jo važiuojamąja dalimi spės grįžti į savo juostą, tačiau automobilių susidūrimo išvengti nepavyko. Liudytojas G. G., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, patvirtino, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, jau iš pat pradžių, kai jį pamatė „(duomenys neskelbtini)“ kaime, nesilaikė KET reikalavimų, nes, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu vairuojamo liudytojo automobilio. Liudytojas patvirtino, kad „(duomenys neskelbtini)“ plente jis važiavo 50-60 km/h greičiu, kai tas automobilis lenkė jo automobilį, jo greitis buvo daug didesnis. Be to, liudytojas patvirtino, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, aplenkęs jo vairuojamą automobilį, turėdamas laiko ir galimybes grįžti į savo juostą, tačiau negrįžo, o važiavo tiesiais priešingą eismo juosta, kol susidūrė su priešais atvažiuojančia transporto priemone. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. Ž. veiksmai, - važiavo didesniu nei 76,8 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, kairiau menamos važiuojamosios dalies vidurio linijos, sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidūrė. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos matyti, kad susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, nei važiavo V. Ž.. V. Ž. vairuojamo automobilio ratų stabdymo pėdsakų pabaiga yra kairėje eismo juostoje, žiūrint pagal V. Ž. važiavimo kryptį, t.y. nukentėjusiojo S. N. važiuojamojoje kelio dalyje. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusysis S. N. ir liudytojas G. G.. Pažymėtina, kad V. Ž. vairuojamo automobilio greitis buvo nustatytas atsižvelgiant į jo vairuojamo automobilio stabdymo kelią, kurio žymės rasto eismo įvykio vietoje. Eismo įvykio metu buvo sužaloti 3 žmonės.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ plentu nedarė jokių manevrų, automobilį vairavo tiesiai, dešine kelio puse, nieko nelenkė. Staiga priešais savo automobilį pamatė kitą automobilį, atvažiuojantį į jo pusę, kur ir įvyko susidūrimas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodymus pakeitė.

Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l. 2-3,t.2 ), baustas administracine tvarka ( b.l.5-6, t.2 ). Jis įvykdė neatsargų nusikaltimą. Nors kaltinamasis neturėjo tyčios sukelti eismo įvykį ir nesiekė, kad atsirastų tokios pasekmės, tačiau tai padarė dėl neatidumo, nerūpestingumo, nusikalstamo pasitikėjimo. Kaltinamasis yra nedirbantis. Įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė - bauda.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Šioje byloje nustatyta, kad V. Ž. nusikaltimą padarė būdamas blaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę ir veždamas keleivį, turėjo būti ypatingai atidus kelyje, laikytis visų kelių eismo taisyklių. Pagal KET 129 punktą gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Iš anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad V. Ž. važiavo didesniu nei 76,8 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, važiuodamas kairiau menamos važiuojamosios dalies vidurio linijos, sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui bei su juo susidūrė, ko pasekoje buvo sužaloti dar du žmonės, važiavę kitu automobiliu. Taigi, jis ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, dėl ko buvo sužaloti net trys asmenys. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, aplinkybę, kad anksčiau jam nebuvo paskirta analogiška baudžiamojo poveikio priemonė taip pat ir administracinio poveikio priemonė. Jam skirtinas minimalus 1 metų terminas. Kadangi V. Ž. nebuvo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, todėl skirtinos baudžiamosios poveikio priemonės terminas pradėtinas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aplinkybė, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, nes būtent todėl, jo veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Priešingu atveju jis būtų teisiamas pagal kitą BK 281 straipsnio dalį. Ir vien dėl to, kad jis automobilį vairavo blaivus, nėra pagrindas jam netaikyti draudimą naudotis specialia teise.

Tauragės apskrities VPK taip pat prašo pripažinti proceso išlaidomis 250 eurų už automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-03-21 buvo grąžintas savininkui, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) saugomas iki šiol.(b.l.69, t.1)

Pagal BPK 103 straipsnio 5 dalį proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Tačiau šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Tauragės apskrities VPK būtų patyręs automobilio nugabenimo ir laikymo išlaidas, todėl prašymas atmestinas.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje nukentėjusiojo S. N. interesus atstovavo advokatas R. J.. Pateiktas kvitas patvirtina, kad S. N. už atstovavimo paslaugas sumokėjo 500 Eur (2 t., b. l. 52). Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, bylos tyrimo laiką, vykdytų apklausų bei teismo posėdžių skaičių, tai, kad atstovas padėjo nukentėjusiajam paruošti dokumentus draudimo kompanijai dėl draudimo išmokų gavimo, sprendė žalos atlyginimo klausimus su draudimo bendrove, aktyviai susirašinėjo su įvairiomis institucijomis, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti išlaidų suma yra proporcinga teisinei pagalbai, todėl ji priteisiama S. N.

Byloje esantys daiktiniai įrodymai : biologinio pėdsako nuoplova, saugoma Tauragės apskrities VPK, sunaikintina (b.l.41. t.1).

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) saugomas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), grąžintinas savininkui V. Ž.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303- 307 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Nustatyti, kad 60 MGL (3000 Eur) bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui.

Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Paskirti V. Ž. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Baudžiamosios poveikio priemonės terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. Ž. S. N. 500 eurų turėtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui V. Ž.

Sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui: biologinio pėdsako nuoplovą, saugomą Tauragės apskrities VPK, pagal 2021-10-21 kvitą Nr.(duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė