Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-184-187/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-14
Bylos Nr.
1-184-187/2015
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-03046-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-184-187/2015Proceso Nr. 1-06-1-03046-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.10; 2.3.6.4.5. (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 14 d. Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Stefanijai Sakalauskienei, sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Vilčinskaitei, specialistei R. Č., kaltinamajam A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių rajone, lietuvis (žemaitis), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - aukštasis, išsiskyręs, IĮ „T“ savininkas ir direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė:

Aprašomoji dalis

A. V., būdamas individualios įmonės „T“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, savininku, nuo 2013-03-31 iki 2014-12-31 tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pagal to paties įstatymo 11 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pažeisdamas 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, tai yra laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 tyčia apgaulingai tvarkė individualios įmonės „Temidė-A“ buhalterinę apskaitą, nes dėl neišrašytų dokumentų įvykusioms ūkinėms ir finansinėms operacijoms pagrįsti iš viso už 124 516,29 Lt arba 36 062,41 Eur, iš kurių 54 523,35 Lt arba 15 791,05 Eur A. V. išmokėti kaip atskaitingam asmeniui, 69 992,94 Lt arba 20 271,36 Eur jam išmokėti iš įmonės kasos, ir jų neįrašymo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti individualios įmonės „T“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; be to laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-03-31 A. V. įmonės „T“ buhalterinę apskaitą pagal 2011 m. balandžio 27 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2011-2 tvarkiusiai individualios įmonės „Skaiveda“ savininkei J. M., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė duomenų apie iš įmonės kasos išsimokėtus pinigus asmeninėms ir įmonės reikmėms bei nepateikė dokumentų apie prekių ar paslaugų įsigijimą įmonės reikmėmis iš viso už 10 717,50 Lt arba 3 104,00 Eur, iš kurių 109,88 Lt arba 31,82 Eur jam išmokėti kaip atskaitingam asmeniui, 10 607,62 Lt arba 3 072,18 Eur jam išmokėti iš įmonės kasos, o laikotarpiu nuo 2013-03-31 iki 2014-12-31 A. V., tvarkydamas įmonės „T“ buhalterinę apskaitą, neišrašė kasos išlaidų orderių ūkinėms ir finansinėms operacijoms pagrįsti dėl pinigų išmokėjimo asmeninėms ir įmonės reikmėms bei nepagrindė apskaitos dokumentais prekių ar paslaugų įsigijimo įmonės reikmėms iš viso už 113 798,79 Lt arba 32 958,41 Eur, iš kurių 54 413,47 Lt arba 15 759,23 Eur išmokėti kaip atskaitingam asmeniui, 59 385,32 Lt arba 17 199,18 Eur išmokėti iš įmonės kasos.

Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai

Kaltinamasis A. V. parodymus sutiko duoti po visų įrodymų ištyrimo, liudytojų apklausos ir kaltu jis neprisipažino visiškai bei parodė, jog jis būdamas individualios įmonės savininkas galėjęs savo individualios įmonės lėšas naudoti kaip jis pats norėjęs ir savo nuožiūra. Jis pats turintis pakankamą išsilavinimą ir galintis tinkamai tvarkyti savo individualios įmonės lėšas ir dokumentus. Pinigų likutis esantis tik dokumentinis. Jis gautas lėšas naudojęs automobilio pirkimui, savo mokslo įgijimui, darbuotojų komandiruotėms, dienpinigiams, kurie nėra šioje byloje įtraukti. Pirkęs sodybą, įvarias statybines medžiagas Alsėdžių mokyklos remontui ir kitiems objektams. Be to dalį daiktų pirkęs be dokumentų, nes rangovai kelia reikalavimus, todėl darbus reikia padaryti ir papildomai. Papildomus darbus dirbusi ir jo individuali įmonė, pirkęs papildomai medžiagas, o dėl biurokratinių veiksmų negaudavęs reikiamų dokumentų. Pirkęs medžiagas iš įmonių, kurios turėjo medžiagas, tačiau neturėjusios dokumentų, todėl ir nebuvę fiksuojama buhalteriniuose dokumentuose. Būtent pirkęs šiltinimo medžiagas, po to reikėję sudėti apvadus. Jo nuomone, buhalterė nesanti jo žmona, todėl jis jai neprivalantis aiškinti kur ir kiek deda ir kiek pasiima savo reikmėms pinigų iš savo individualios įmonės. Už 2013 metus esantis deklaravęs savo pajamas. Pinigus laikęs banke kol neprasidėjo nusikalstamos veikos prieš jį. Jis manantis, kad dėl jo individualios įmonės veiklos esantys kalti L. Ž., G. P. ir kiti, kurie sužlugdę jo verslą savo nusikalstamais veiksmais, tai yra jo įmonę pradėjo sąmoningai žlugdyti, o žlugdė valstybinės institucijos tokios kaip mokesčių inspekcija, teismai, priimdami jo įmonės atžvilgiu neteisėtus sprendimus, darančius finansinę žalą jam, kaip įmonės vadovui. Be to, kai kurios įmonės, kurių subrangoje dalyvavo „Temidė-A“, pilnai neatsiskaitė pagal sudarytas subrangos sutartis. A. V. tiksliai pasakyti, kada tie pinigai buvo išleisti, kokiems tikslams, kokiu konkrečiai laikotarpiu negalintis, nes tai priklauso ir nuo to, kokie įsiskolinimai kitų subjektų atsirado įmonei „Temidė-A“. Jokių neteisėtų veiksmų savo įmonės veikloje nėra padaręs, jokių pinigų jis nėra pasisavinęs ir jokios apgaulingos apskaitos vedimo įmonėje “Temidė-A” nebuvo. Įmonės nuostoliai, kurie atsirado 2013-2014 metais, yra tiesioginė pasekmė valstybinių institucijų ir kitų juridinių asmenų veiklos, tokių kaip Telšių VMI, UAB Marijampolės pieno konservai, AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbankas“, KU „Germanto lobis“, notaras G. P., Telšių rajono apylinkės teismas, antstolis V. D., Šiaulių AVMI, Marijampolės apylinkės prokuratūra, Marijampolės rajono PK, Marijampolės valstybinės darbo inspekcijos viršininkas, AB „MG Baltic“. Pinigai, kurie jam buvo išduoti iš įmonės kasos, buvo panaudoti įmonės veikloje, tačiau jis negalėjo tuo metu gauti ir įtraukti tai patvirtinančių dokumentų į apskaitą, nes už minėtas išlaidas nebuvo atsiskaityta darbų užsakovų. Būdavę, kad jis pamiršdavęs pareikalauti iš vairuotojų dokumentų apie jų turėtas išlaidas. Darbuotojams išmokėti pinigai nebuvę apskaityti, nes nebuvęs pateikęs buhalterei. Dalis pinigų buvę banke, dalį laikęs grynais. Jo nuomone jis galėjęs lėšas naudoti pagal poreikį savo veiklos vystymui ir savo poreikiams tenkinti, nes buvusi ne UAB, o individuali įmonė. Jis negalintis priversti klientus išrašyti sąskaitas už suteiktas paslaugas ar parduotas medžiagas. Be jokių raštelių suteikęs paslaugas ir jas pirkęs. Perkant sodybą buvusi sudaryta sutartis, nurodytos pinigų sumos, kurios buvo sumokėtos. Jo nuomone jis galėjęs naudoti lėšas savo nuožiūra, betarpiškai naudojęs lėšas įmonės plėtrai ir paskirstant uždirbtas lėšas savo nuožiūra, mokėjęs atlyginimus, pirkęs namą, jį remontavęs, nes reikėję plėsti įmonės bazę. Manantis, kad lėšos, kurias jis naudojęs, buvusios tiek įmonės tiek jo asmeninės. Jo nuomone, jis jokių nusikalstamų veikų nepadaręs, įstatymas nedraudžiantis dokumentus pateikti ir vėliau, manantis, kad ateityje jis būsiantis aktyvesnis ir dokumentai atsirasiantys vėliau. Dėl atsiradusių kaltinimų kaltinantis eilę asmenų, kurie sudarė sąlygas šios bylos atsiradimui. Jo nuomone ši byla turėtų būti nutraukta pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminams. Jeigu jis ką nors ir padaręs, tai tik dėl nežinojimo, o Valstybinei mokesčių inspekcijai jam nepaaiškinus, kaip reikalinga tvarkyti dokumentus. Jis nesutinkantis, kad jo individualioje įmonėje negalima nustatyti įmonės “T” turto, įsipareigojimų dydžio, todėl prašė šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Liudytojas A. Š. paliudijo, kad jis asmeniškai pažįsta A. V. nuo vaikystės laikų. Buvo draugiški santykiai nuo seno ir juos palaiko iki šių laikų. Jis pats asmeniškai paveldėjęs iš savo tėvelio P. Š. sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame sklype prieš 17 metų jis pasistatęs ūkinį pastatą ir gyvenamąjį namą bei vykdęs veiklą kaip ūkininkas.Ten buvęs sklepas, lauko virtuvė. Sklypas buvęs apie 2 ha, vėliau jam buvo suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 metais rudenį jis nusprendęs minėtą sklypą su pastatais parduoti. Buvęs įdėtas skelbimas į laikraštį, kad turtas parduodamas už 45 000 Lt, tuomet į jį ir kreipėsi A. V., kuris paprašęs jam parduoti minėtą sklypą. Sutarta buvo, kad parduoda jam už 40 000 Lt, kadangi jis buvo jo draugas. 2013-01-11 d. buvo pasirašytas pas notarą dokumentas, pagal kurį jis pardavė V. savo turtą. Su V. buvo sutarta, kad jis mokės pinigus dalimis. Mokėdavęs skirtingai po 500, 1000 ir 2000 Lt per mėnesį, tačiau per metus sumą visą sumokėjo ir nebeliko skoloje, turtas tapo A. V., nes buvo užrašytas jo vardu. Jokios skolos V. jam nebeturintis. Jis pats turėjęs atsidaręs sąskaitą KU “Germanto lobis”, nes manęs, kad A. V. ims ten paskolą pirkdamas iš jo žemę ir pastatus ir jam bus pervedami pinigai, tačiau perkamus pastatus ir žemę A. V. įkeitęs, bet paskolos ten tur būt negavęs. Iš kur gavo pinigus A. V. jis nežinantis, jis tik galintis numanyti. Jis manantis, kad perkamo sklypo jam reikėję, nes jis užsiiminėjęs statybos darbais. Jis pats asmeniškai patyręs žalą, nes jam buvę pinigai už žemę ir pastatus dalimis, todėl jis tuos pinigus išleidęs dalimis. Apie tai, kad žemė ir pastatai įkeisti jis nežinojęs, nes nepaskaitęs.

Liudytoja J. M. parodė, kad ji yra IĮ „Skaiveda“ buhalterinės paslaugas teikiančios įmonės vadovė. IĮ „Skaiveda“ tvarkė IĮ „T“ apskaitą nuo 2011-04-27 d. iki 2013-03-31, ji pati, tai yra J. M. asmeniškai tvarkė minėtos įmonės apskaitą. Kadangi A. V. įmonėje buvo kasininku, tai jis turėdavo su savimi įmonės pinigų, kuriais vykdė atsiskaitymus už prekės ir paslaugas. Pinigų judėjimas buvęs. Kasos knygą vedusi ji pati pagal A. V. pateikiamus dokumentus: pirkimo, pardavimo dokumentus bei banko avansines apyskaitas. Kitų atskaitingų asmenų sąrašo nebuvę. Dokumentinis pinigų likutis kasoje buvo ir jis keitėsi bėgant laikui, tačiau ar šie pinigai realiai buvo kasoje ji pasakyti negali, nes su grynaisiais pinigais dirbo pats įmonės savininkas, kaip kasininkas. 2013-03-31 d. likutis kasoje buvo 1667, 62 Lt, pas atskaitingą asmenį 109, 88 Lt, tai duomenis laikotarpiui, kaip jie jau baigė tvarkyti IĮ „T“ apskaitą ir perdavė dokumentus pačiam V. Nuo to laiko apskaitą jis tvarkė pats. Į klausimą kodėl V. negražindavo į kasą nepanaudotų pinigų likučio, atsakė “– Jei pinigai nebuvo panaudojami jie spausdino avanso apyskaitas kas mėnesį, ir duodavome pasirašyti A. V., ten buvo matyti koks buvo nepanaudotų pinigų likutis.” Buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė nesidomėjo kodėl pinigai nebuvo panaudojami, likutis tiesiog pereidavo į kitą mėnesį ir tiek, visus šiuos duomenis V. matė ir patvirtindavo savo parašu. Kur tie pinigai būdavo realiai ji negali pasakyti, nes grynuosius valdydavo būtent jis. Už statybinius darbus sąskaitas išrašydavęs A. V.. Jeigu vadovas (A. V.) nepateikdavo dokumentų ir prašymo, jokie veiksmai nebūdavę forminami. Apie sodybos pirkimą ji nieko nežinanti. Visi likučiai surašyti remiantis pirminiais dokumentais, kurie buvo vadovo A. V. pateikti.

Iš pažymos apie juridinio asmens duomenis (1 t. 56-57 b. l.) nustatyta, kad 2011-03-22 individuali įmonė „T“, įmonės kodas 302605549, įregistruota (duomenys neskelbtini ) nuo 2011-03-22 įmonės direktoriumi yra A. V..

Iš 2011-04-27 apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr.2011-2 (2 t. 62-65 b. l.) matyti, kad IĮ „T“ (užsakovas) sudarė sutartį su IĮ „Skaiveda“ ( vykdytojas) , kuria vykdytojas įsipareigoja pagal užsakovo pateiktus pirminius dokumentus vesti užsakovo buhalterinę apskaitą, sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo ir galioja iki 2015-12-31.

Iš 2013-03-31 buhalterinės apskaitos registrų likučių perdavimo akto Nr.1 (2 t. 72 b. l.) matyti, kad IĮ „Skaiveda“ savininkė J. M. 2013-03-31 duomenimis perdavė IĮ „T“ direktoriui A. V. buhalterinius likučius pagal didžiosios knygos duomenis.

Iš 2013-05-07 bylų perdavimo – priėmimo akto (2 t. 70-71 b. l.) matyti, kad IĮ „Skaiveda“ savininkė J. M. IĮ „T“ direktoriui A. V. perdavė dokumentus: 40 bylų ir 3356 bylose esančių lapų.

Iš 2014-11-07 dokumentų pateikimo protokolo (1 t 74 b. l.) matyti, kad A. V. pateikė individualios įmonės „T“ dokumentus.

Iš 2015-01-20 dokumentų pateikimo protokolo (1 t. 75 b. l.) matyti, kad A. V. pateikė individualios įmonės „T“ dokumentus – „Didžiają knygą už 2013 metus.

Iš 2015-01-29 apžiūros protokolo (1 t. 76—80 b. l.) matyti, kad apžiūrėtas individualios įmonės „T“ registras – „Didžioji knyga“ už 2013 metus ir nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. įmonė „T“ buvo moki, nes kritinio likvidumo koeficientas - 1,136.

Iš 2015-02-11 dokumentų pateikimo protokolo (1 t. 82 b. l.) matyti, kad A. V. pateikė individualios įmonės „T“ dokumentus.

Iš 2015-04-27 dokumentų pateikimo protokolo (1 t. 83 b. l.) matyti, kad A. V. pateikė individualios įmonės „T“ dokumentus.

Iš 2013-01-11 pirkimo-pardvimo sutarties (1 t. 86-91 b. l.) matyti, kad A. Š. ir E. Š. (pardavėjai) šiuo metu esančiam kaltinamajam A. V. ( pirkėjui ) pardavė žemės sklypą, unikalus Nr.7803-0002-0073, kadastrinis adresas 7803/0002:72, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kaina 40000 litų, numatant, kad už parduodamą turtą pardavėjams 40000 litų KU „Germanto lobis“ sumokės pavedimu į A. Š. sąskaitą, tik paskolos gavėjui įforminus turto įkeitimo sutartį (sutartinę hipoteką ) notariškai ją patvirtinus ir įregistravus Hipotekos centre.

Iš Kredito unijos „Germanto lobis“ rašto (2 t. 43 b. l.) matyti, kad šioje unijoje A. V. paskolos nebuvo suteiktos.

Iš 2013-03-21 deklaracijos apie statybos užbaigimą (1 t. 92-94 b. l.) matyti, kad užbaigta šių statinių statyba: gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo rūsio, esančių (duomenys neskelbtini ), kurio statytojas (užsakovas, savininkas, valdytojas, paveldėtojas) yra A. V..

Iš 2015-05-13 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/32 (3 t. 157-200 b. l., tęsinys 4 t. 1-6 b. l.) matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pagal Juridinių asmenų duomenų bazę įmonės „T“ direktoriaus pareigas vykdė A. V. (gim. (duomenys neskelbtini). Įmonės „T“ buhalterinę apskaitą pagal 2011 m. balandžio 27 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2011-2 laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. tvarkė individuali įmonė „Skaiveda“ (įmonės kodas 302616093), laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 31 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. - įmonės savininkas ir direktorius A. V.. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimai) už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal 10 straipsnio 6 dalies nuostatas – individualios įmonės apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos įmonės savininkas. Įmonė „T“ įsigijo statybines ir kitas medžiagas tik panaudojant pinigines lėšas, buvusias pas atskaitingą asmenį A. V..Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2014 m. kovo 24 d. įmonė „Temidė-A“ įsigijo statybinių ir kitų medžiagų ir apmokėjo už jas grynais pinigais iš viso 19 014,25 Lt (15 662,16 Lt + 3 300,02 Lt PVM suma) (20 priedas). Priede Nr. 20 suregistruoti duomenys apie įsigytas ir apmokėtas statybines ir kitas medžiagas pagal tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimo dokumentus (EKA kvitus, kasos pajamų orderių kvitus), nurodant datas, dokumentų serijas ir Nr., tiekėjo pavadinimą ir sumą. Statybinių ir kitų medžiagų įsigijimo sumos iš viso už 15 662,16 Lt buvo užregistruotos buhalterinėje apskaitoje, t.y. įrašytos į balansinės sąskaitos Nr. 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“ debetą, t.y. nurašytos į įmonės sąnaudas. Pagal įmonės „T“ buhalterinės apskaitos registro „Didžioji knyga“ duomenis įmonė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo piniginių lėšų. Lentelėje Nr. 1 susisteminti duomenys apie atskaitingo asmens A. V. nepanaudotus pinigų likučius ir piniginių lėšų likučius kasoje ir bankų sąskaitose atitinkamais laikotarpiais (3-6 priedai). Įmonės „T“ atskaitingas asmuo A. V. 2013 - 2014 metais gavo piniginių įplaukų iš viso 165 784,16 Lt iš įmonės kasos pagal nurodytus kasos išlaidų orderius. Iš gautų 165 784,16 Lt piniginių įplaukų A. V. sumokėjo už įsigytas prekes ir gautas paslaugas 73 715,26 Lt, įformintas avanso grąžinimas į bendrovės kasą 30 000,00 Lt bei į banko sąskaitą 4 548,00 Lt, sumokėjo įmokas SODRAI 2 867,55 Lt ir 130,00 Lt aplinkos teršimo mokestį (3 priedas). Nepanaudoto avanso likutis 2014 m. gruodžio 31 d. – 54 523,35 Lt. Jeigu A. V. naudojo asmeninėms reikmėms ir įmonės reikmėms įmonės „T“ pinigines lėšas, tai A. V. nepagrindė prekių ar paslaugų įsigijimo apskaitos dokumentais 54 523,35 Lt ar 15 791,05 Eur ir neįrašė į buhalterinę apskaitą. Jeigu A. V. naudojo asmeninėms reikmėms nuo 2013 metų įmonės „T“ pinigines lėšas, kurių panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, tai 2013-2014 metais panaudojo asmeninėms reikmėms įmonės lėšų, iš viso 124 516,29 Lt (17 255,99 + 52 736,95 + 54 523,35 ) arba 36 062,41 Eur, iš kurių: 2013 metais – 98 342,35 Lt (17 255,99 + 81 086,36) arba 28 481,91 Eur, kur: 17 255,99 Lt suma - kasos dokumentinis likutis 2013 m. sausio 1 d., o 81 086,36 Lt suma – skirtumas tarp įplaukų ir išlaidų sumų, nurodytų kasos knygose ir avanso apyskaitose; 2014 metais – 26 173,94 Lt arba 7 580,50 Eur. Jeigu A. V. naudojo asmeninėms reikmėms ir įmonės reikmėms įmonės „T“ pinigines lėšas, kurių panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, tai įmonė „T“ 2013-2014 metais, neišrašiusi kasos išlaidų orderių pinigų išmokėjimo ūkinėms ir finansinėms operacijoms pagrįsti bei nepagrindusi prekių ar paslaugų įsigijimo apskaitos dokumentais, iš viso už 124 519,29 Lt arba 36 062,41 Eur ir neįrašiusi į buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje yra nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Jeigu A. V. naudojo asmeninėms reikmėms ir įmonės reikmėms įmonės „T“ pinigines lėšas, iš viso 124 519,29 Lt arba 36 062,41 Eur, kurių panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą, tai dėl minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo, t.y. dėl neišrašytų dokumentų įvykusioms ūkinėms ir finansinėms operacijoms pagrįsti iš viso už 124 519,29 Lt arba 36 062,41 Eur, ir jų neįrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti įmonės „T“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Specialistė R. Č., pateikusi išvadą Nr. 5-4/32, parodė, kad jos pateiktą išvadą ji patvirtinanti ir parodė, kad jos išvada esanti teisinga. A. V. individuali įmonė buvusi PVM mokėtoja, turėjo apskaitą tvarkyti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Bet koks ūkinis įvykis ir operacija turi būti pagrįsta dokumentais, o jei panaudojo lėšas savo reikmėm, tai turėjo įforminti buhalteriniu dokumentu, išrašant kasos apskaitos orderį, kad naudota savo reikmėm ir pateikiant VMI deklaraciją, apmokant 15 procentų pajamų. Dėl medžiagų, už 19049,95 Lt įsigijimo statybinių medžiagų - pagal apskaitos registrus jos buvo panaudotos įmonės veikloje, nurašyta. Buvo forminama dokumentais, tačiau turi būti nurašymo aktai su parašais. Jas užpajamavus, iš karto buvo nurašytos į sąnaudas, o turi būti nurašymo dokumentais. Pinigai, kurie buvo įmonės kasoje, jei buvo įforminti savo reikmėm, tai gali sau pirkti, bet tai nebuvo dokumentuose parodyta, kad pinigai išimti savo reikmėm. Pažeidimas, jei naudoja įmonės lėšas sau ir neįformina, tai, 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų nevykdymas, o dėl to negalima apskaityti.

Esant byloje tokiems įrodymams teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, nes jis apgaulingai tvarkė įmonės (IĮ „T“) buhalterinę apskaitą, tai yra būtent veikdamas užimamų pareigų pagrindu bei būdamas šios įmonės savininkas ir direktorius, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti individualios įmonės “T” turto, įsipareigojimų dydžio. Ištyrus visus įrodymus, matyti, kad visus įmonės dokumentus A. V. pateikdavo apskaitą tvarkiusios įmonės vadovei J. M.. Po to įmonės apskaitą tvarkė jis pats, nes turi teisinį ir ekonominį išsilavinimą. A. V. buvo ir įmonės kasininkas. A. V., kaip atskaitingas įmonės asmuo, nebeturėjo nepanaudotų grynųjų pinigų, įmonės kasoje taip pat nebuvo grynųjų pinigų, o tai buvo tik dokumentinis pinigų likutis. Jis nurodė, kad pirko medžiagas be įsigijimo dokumentų, po to jas panaudojo įmonei atliekant statybos darbus, taip pat be nurašymo dokumentų, todėl šių pinigų panaudojimas ir nebuvo įtrauktas į įmonės apskaitą. Be to, jis mokėjo darbuotojams komandiruotpinigius, kurie nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą. Kitą dalį pinigų A. V. nurodė panaudojęs savo reikmėms: lizingu, kaip fizinis asmuo pirko automobilį bei pirko sodybą iš A. Š., mokėjo už savo mokslus. A. V. nurodė, kad jis kaip inidividualios įmonės savininkas turi tokią teisę. Taip pat nurodė, kad pinigus paimdavo iš kasos, nerašant paėmimą patvirtinančių dokumentų, kurie nebūtini. Realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda LR BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės instancijos teismų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-233/2014). Įmonės vadovas atsako už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą tuo atveju, jei jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba įmonės vadovas nors ir ne pats tvarko apskaitą, tačiau duomenų ar dokumentų nepateikia apskaitą tvarkiusiam buhalteriui. Šioje byloje būtent tokios aplinkybės ir nustatytos. Nustatyta, kad iki 2013-03-31 įmonės „T“ apskaitą pagal sutartį tvarkė IĮ „Skaiveda“, o nuo 2013-03-31 toliau apskaitą tvarkė pats vadovas A. V.. Nuosekliais liudytojos J. M. parodymais, kuriuos patvirtina ir A. V., nustatyta, kad jis nepateikė visų pinigų iš įmonės kasos išmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl nepagrįstai įmonės kasoje yra didelis dokumentinis pinigų likutis, nors realiai pinigų nebebuvo. Taip pat A. V. nepateikė įtraukimui į apskaitą ją tvarkiusiai J. M. pinigų, paimtų iš įmonės kasos ir buvusių pas jį, kaip atskaitingą asmenį, panaudojimo įmonės reikmėms pateisinančių dokumentų, nes A. V. pripažino, kad dalį pinigų panaudojo įmonės veikloje: medžiagas pirko ir statybose jas panaudojo, mokėjo komandiruotpinigius darbuotojams be tai patvirtinančių dokumentų, todėl jų nepateikė apskaitą tvarkiusiai įmonei bei vėliau pats jų neįtraukė į apskaitą. Dalį pinigų naudojo asmeninėms reikmėms, juos išmokant iš kasos be tai patvirtinančių pirminių kasos dokumentų. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybes, kad remiantis IĮ „T“ dokumentais ir specialisto išvada nustatyta, kad A. V. dėl dalies jam, kaip atskaitingam asmeniui išmokėtų pinigų, pateikė pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, taip pat iš įmonės kasos dalį pinigų jis paėmė pagal kasos išlaidų orderius. Tai patvirtina, kad jis žinojo buhalterinės apskaitos reikalavimus, tačiau sąmoningai pateikė ne visus išlaidas pateisinančius dokumentus ir ne visada pinigus paimdavo, užpildant kasos išlaidų orderius. Be to jis turėjo ir pakankamą išsilavinimą, kad galėtų tinkamai tvarkyti savo individualios veiklos dokumentus. Būtent dėl byloje nustatytų tyčinių A. V. veiksmų negalima iš dalies nustatyti individualios įmonės „T“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina A. V. kaltę dėl apgaulingo individualios įmonės „T“ apskaitos tvarkymo, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 d.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 59 str. ir 60 str.) byloje nėra.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skirdamas bausmę A. V., teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, tačiau jis yra nesmurtinis, padarytas siekiant, kad jo vadovaujama įmonė gautų kuo daugiau pelno, dirbantys žmonės gautų daugiau atlyginimo už darbą, tačiau siekiant apgauti valstybę, į kaltinamojo asmenybę: jis anksčiau nusikaltęs ir teistas nebuvo, yra darbingas, turintis pakankamą išsilavinimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti, paskiriant A. V. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tai yra parenka bausmės rūšį - baudą. Civilinio ieškinio byloje nėra, kardomoji priemonė nebuvo jam paskirta. Įvertinus visas aplinkybes skirtina mažesnė negu vidutinė bauda, numatyta už apysunkį nusikaltimą.

Išnagrinėjęs bylą, teismas turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti klausimą. Pagal LR BPK 94 straipsnį A. V. individualios įmonės „T“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi teisme prie baudžiamosios bylos, grąžintini jų savininkui – A. V. individualiai įmonei „T“.

Byloje Telšių rajono apylinkės teismo turėtos procesinės išlaidos – 13,76 EUR, išmokėtos specialistės kelionės išlaidos (4 t. 123 b. l.), priteistinos iš nuteistojo (LR BPK 104 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 303, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 70 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 2636,20 EUR (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 20 ct) bauda.

A. V. paskirą baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. V. 13,76 EUR proceso išlaidų Telšių rajono apylinkės teismui, juos sumokėti į AB DNB banką sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įm. kodas 191448854.

Rašytinius įrodymus saugoti kol įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis LR BPK 94 straipsniu IĮ „Temidė-A“ buhalterinės apskaitos dokumentus (17 vienetų): Segtuvą „Didžioji knyga“ už 2013 metus (182 psl.), Segtuvą „Avansinės apyskaitos“ už 2013 metus (1039 psl.), Segtuvą „PVM sąskaitų registras“ už 2013 metus (33 psl.), Segtuvą „Sąskaitos faktūros“ už 2013 metus (95 psl.), Segtuvą „Tabeliai, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai“ už 2013 metus (65 psl.), Segtuvą „Gautos sąskaitos“ už 2013 metus (83 psl.), Segtuvą „Kasos dokumentai“ už 2013 metus (138 psl.), Segtuvą „Banko išrašai“ už 2013 metus (25 psl.), Segtuvą „Didžioji knyga“ už 2014 metus (87 psl.), Įmautę „Kasos knyga“ už 2014 metus 4 ketv. (6 psl.), Įmautę „Avansinė apyskaita“ už 2014 metus (6 psl.), Segtuvą „Avansinė apyskaita“ už 2014 metus (6 psl.), Segtuvą „Sutartys“ 2013 metai (8 psl.), Segtuvą „Didžiosios knygos sąskaitos“ 2014 metai (87 psl.), Segtuvą „Banko išrašai“ 2014 metai (2 psl.), Segtuvą „Avansinės apyskaitos“ 2014 metai (94 psl.), Segtuvą „Kasos knyga“ 2014 metus (83 psl.), saugomus Telšių rajono apylinkės teisme, grąžinti jų savininkui - IĮ „Temidė-A“.

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė