- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- I-1206-402/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02183-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2017-08-30 iki 2017-09-06 buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL, Ligoninė). Nurodė, jog atvykus į LVAL iš jo buvo paimta kakava ir arbata kaip draudžiami daiktai, nors įstaigoje jų galima nusipirkti. Dušo patalpoje nebuvo lentynėlės higienos priemonėms susidėti ir veidrodžio. Atvykus į LVAL negavo dietinio maitinimo, nors jis jam buvo skirtas gydytojo. Kameroje Nr. 225 nebuvo stalo, todėl maistą turėdavo pasidėti ant palangės, tualete nebuvo spintelės parfumerijai susidėti, nebuvo veidrodžio, neveikė ventiliacija. Kameroje Nr. 225 netinkamas apšvietimas, buvo paguldytas į sulūžusią lovą. Pažymėjo, jog gydymosi LVAL metu nebuvo užtikrintas tinkamas izoliavimas nuo tuberkuliozės mikrobakterijas išskiriančių pacientų, nes tuo pačiu telefono aparatu naudojasi ir sergantys tuberkulioze asmenys ir kiti asmenys, todėl yra galimybė apsikrėsti tuberkulioze. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, depresiją, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 7-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo gydomas nuo 2017-08-30 iki 2017-09-06 Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje kamerų tipo palatoje Nr. 225. Ligoninėje pacientai, kurie serga patvirtina tuberkulioze ir išskiria tuberkuliozės mikrobakterijas yra laikomi izoliuotai Tuberkuliozės skyriaus (6D 3p korpusas) pirmojo aukšto kamerų tipo patalpose. Nuo 2017 m. vasario 8 d. Tuberkuliozės skyriaus (6D 3p korpusas) antrasis ir trečiasis aukštai neeksplotuojami, kadangi organizuojamas šių aukštų remontas. Todėl pacientai, sergantys patvirtinta atvira tuberkulioze, buvo perkelti tolimesniam gydymui į šio korpuso pirmojo aukšto kamerų tipo patalpas, pacientai, įtariami (nepatvirtinta) sergant tuberkulioze, perkelti į Ligoninės Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (12D3p korpuso) pirmojo aukšto kamerų tipo patalpas, į šio korpuso trečiąjį aukštą perkelti pacientai, kuriems taikomas gydymas nuo tuberkuliozės, tačiau šie pacientai neserga atvira tuberkulioze, t. y. neišskiria mikrobakterijų į aplinką. Analogiškai stacionarizuojami ir naujai atvykę į Ligoninę pacientai, t. y. pacientai, įtariami sergant tuberkulioze, izoliuojami Ligoninės Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (12D3p korpusas) pirmojo aukšto kamerų tipo patalpose tik su kitais pacientais, kuriems įtariama (nepatvirtinta) tuberkuliozė. Gydytojui patvirtinus tuberkuliozės diagnozę pacientui ir nustačius, kad pacientas išskiria tuberkuliozės mikrobakterijas (serga atvira tuberkuliozės forma), gydytojo pulmonologo sprendimu perkeliamas gydymui į Tuberkuliozės skyriaus (6D3p korpuso) pirmojo aukšto kamerų tipo patalpą. Pacientui patvirtinus tuberkuliozę, gydytojo pulmonologo, įvertinusio tyrimo duomenis ir nustačius, kad pacientas neišskiria tuberkuliozės (serga uždara tuberkuliozės forma) sprendimu, jis perkeliamas gydymui į Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (12D 3p korpusas) trečiojo aukšto kamerų tipo patalpą. Tuo tarpu Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (12D 3 p korpusas) antrojo aukšto kamerų tipo patalpose laikomi pacientai, kurie atvyksta į Ligoninę pagal kitas indikacijas gydytojų specialistų konsultacijoms, pavyzdžiui gydytojo kardiologo, chirurgo, gydytojo dermatovenerologo. Tokia pacientų skirstymo į gyvenamąsias patalpas pagal medicinines indikacijas tvarka yra patvirtinta ir Pacientų, įtariamų užsikrėtusių tuberkulioze ar ja sergančių, izoliavimo, skirstymo bei jų gydymo kontrolės Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos apraše, patvirtintame Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-170. Ligoninėje Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (12D 3p korpusas) antrajame aukšte iki š. m. rugsėjo mėnesio šio skyriaus pacientai naudojosi vienu taksofono aparatu, įrengtu antrajame aukšte. Teisės aktai nenustato reikalavimų dėl Ligoninėje įrengtų taksofonų naudojimosi pacientams. Higienos normos HN 47-1:2012, 22 p. nustatyta, kad pacientui, sergančiam arba įtariamam, kad jis serga infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis arba su lašeliais), išvežamam arba išvedamam iš palatos, uždedama medicininė kaukė. Taksofono aparatas buvo nuolat valomas dezinfekavimo priemonėmis, kaip pavyzdžiui dezinfekavimo servetėlėmis. Atsižvelgiant į pacientų išsakomas nuogąstavimus dėl to, kad šiuo aparatu naudojosi ir pirmojo aukšto pacientai bei atsiradus įstaigoje galimybei, nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (12D 3p korpuso) pirmajame aukšte įrengtas atskiras taksofono aparatas, kuriuo naudojasi tik šio aukšto pacientai. Kamerų tipo patalpoje Nr. 225 dirbtinis apšvietimas buvo įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, natūralus apšvietimas buvo užtikrinamas per šios kameros langus. Ligoninėje patalpos vėdinamos laikantis Higienos normos HN 134:2015, 17 p. nuostatų, kamerų tipo patalpoje Nr. 225 vėdinimas užtikrinamas per kameroje įrengtus langus. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (12D 3p korpusas) yra įrengta ir veikianti dviejų tipų mechaninė patalpų vėdinimo sistema: oro pratekėjimo - kameroje, oro šalinimo - kiekvienos kameros sanitarinio mazgo kabinoje. Lietuvos Respublikos higienos norma HN 47:2011, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 47:2011) nustato sveikatos priežiūros įstaigų palatų įrengimą. Palatose kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti (21 p.). Ši higienos norma nenustato reikalavimo kad palatose turi būti stalas, veidrodis ir lentynėlės higienos reikmenims susidėti. Teisės aktai nereglamentuoja Ligoninei prievolės dušuose įrengti veidrodžius ir lentynėles higienos reikmenims susidėti. Ligoninė savo iniciatyva kamerų tipo patalpas papildomais baldais, dušų patalpas veidrodžiais ir lentynėlėmis higienos reikmenims susidėti aprūpina pagal finansines galimybes. Kamerų tipo patalpoje Nr. 225 veidrodis yra įrengtas. Ligoninėje esančias vertybes dažnai laužo ir gadina patys pacientai. Ligoninės Ūkio skyriaus darbuotojai, atsakingi už tinkamą patalpose esančių įrenginių, inventoriaus ir baldų eksploataciją, esant būtinumui, organizuoja jų remontą. Elektros lemputės yra tikrinamos ir keičiamos nuolat. Tokie pažeidimai kaip sulūžusi lova yra pakeičiami nedelsiant, kas ir buvo padaryta pareiškėjo atveju. Pareiškėjui į jo skundus vėliau buvo atsakyta raštu Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, kaip to reikalauja šio įstatymo nuostatos. Pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 57 p. priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau - Instrukcija). Vadovaujantis Instrukcijos 153 p., 153.1 p. suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Šios Instrukcijos 154 p. nustatyta, kad nuteistajam (suimtajam) prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kurie neįtraukti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, surašomas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas.
Informuojame, kad Taisyklių 76 p. nustatyta kad nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 p. bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 p. nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vaitoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami šių taisyklių 59 p. nustatyta tvarka. Pareiškėjui atvykus į Ligoninę, prieš jam darant visuminę asmens kratą, buvo siūloma atiduoti draudžiamus daiktus, kaip tai numato Instrukcijos 154 p., taip pat buvo surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas Nr. PS-11229. Šiame kvite užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai, kurie paimti iš jo saugojimui, taip pat nurodyti daiktai, kuriuos pareiškėjas pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių. Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir jame įrašytais daiktais. Pretenzijų pareiškėjas neturėjo. Šiame kvite arbata ir kakava nėra nurodyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, 7 p. nustato, kad: ,, Ligoniai (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, <...> maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius“. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių nuostatomis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ yra patvirtinti valgiaraščiai skirtingoms asmenų grupėms, tame tarpe ir dietinio maitinimo valgiaraštis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą nuteistųjų (suimtųjų) maitinimą reglamentuojančius teisės aktus, Ligoninė yra sudariusi Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo - pardavimo 2016 m. sausio 28 d. sutartį Nr. 57-7 (toliau - Sutartis), pagal kurią paslaugos teikėjas nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugą teikia Sutarties Nr. l „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ priede (toliau - Sutarties priedas Nr. l) nurodytais terminais ir pagrindais (Sutarties 2.3. pap.). Paslaugos teikėjas privalo užtikrinti, kad teikiamos nuteistųjų maitinimo paslaugos kokybė ir kiti kriterijai visiškai atitiktų Sutarties priede Nr. l nurodytus reikalavimus (Sutarties 6.1.2. pap.) Tais atvejais, kai pacientui dietinį maitinimą skiria Ligoninės gydytojas, yra išrašoma medicininė pažyma, kuri teikiama Ūkio skyriui ir šis organizuoja dietinio maitinimo užsakymą pacientui. Taip pat padaromas įrašas paciento Asmens sveikatos istorijoje, tokiu būdu, pacientui išvykus iš Ligoninės, dietinis maitinimas yra toliau skiriamas jo pataisos namuose ar kardomojo kalinimo įstaigoje. Ligoninė iš anksto nėra informuojama apie į įstaigą atvykstančių nuteistųjų (suimtųjų) mitybos ypatumus. Jeigu nuteistajam (suimtajam) jo kalinimo įstaigos gydantis gydytojas paskiria dietinį maitinimą, tuomet šie duomenys turi būti fiksuojami medicininėje dokumentacijoje, siunčiamoje į Ligoninę kartu su pacientu. Tuomet Ligoninė, laikydamasi gydytojo indikacijų, pagal aukščiau pateiktą tvarką organizuoja ir tiekia pacientui dietinį maitinimą. Jokių duomenų, jog skundžiamos kalinimo sąlygos sukėlė neigiamą poveikį jo sveikatai nepateikė. Pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL, Ligoninė), atlyginimo.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 225 nebuvo tinkamai užtikrintas apšvietimas, ventiliacija, nebuvo stalo, lova sulūžusi, sanitariniame mazge ir dušo patalpoje nebuvo veidrodžių, lentynėlių higienos reikmėms susidėti.
Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737(toliau – ir Higienos norma). Higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Kadangi Higienos normos 21 punktas nenumato palatoje stalo, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Atsakovo teismui pateikti duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis ne kartą į Ligoninės administraciją kreipėsi raštu (b. l. 39, 42, 44, 45, 46), tačiau priešingai nei teigia pareiškėjas, į visus jo skundus buvo reaguojama, t. y. atsakyta raštais (b. l. 40-41, 43, 47). Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Ligoninės administracijai parašė penkis skundus, todėl bylos duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad nesant kameroje-palatoje stalo jis negalėjo rašyti laiškų. Pareiškėjas 2017-09-04 skundu (b. l. 46) kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių, klausdamas, kodėl kameroje Nr. 225 nėra stalo. Atsakovas 2017-10-02 raštu Nr. 7-961 (b. l. 47) paaiškino, kad galiojantys teisės aktai nenumato stalo įrengimo. Nurodyti bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovas nereagavo (neatsakė) į pareiškėjo rašytus skundus, pasiūlymus, prašymus, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas nurodė, jog kameroje Nr. 225 buvo paguldytas į sulūžusią lovą ir visą savaitę turėjo joje gulėti, dėl to jis patyrė didelius skausmus, kančias. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2017-09-04 parašė Ligoninės administracijai skundą, jog lovą yra sulūžusi (b. l. 46). Atsakovo atstovas į bylą nepateikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, todėl atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose darytina išvada, kad, nesant objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniame mazge ir dušo patalpoje nebuvo veidrodžio, lentynėlės higienos reikmėms susidėti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos Higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 47:2011) 21 punkte numatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas reikšdamas pretenzijas dėl inventoriaus (veidrodžio, lentynų ir kt.) trūkumo kreipėsi skundais į LAVL administraciją (b. l. 44, 46). Pastaroji atsakydama nurodė, jog Ligoninės pastato 12D3p antro aukšto dušo patalpoje veidrodis ir lentynėlė higienos priemonėms susidėti pritvirtinti, palata Nr. 225 kietuoju inventoriumi yra aprūpinta taip, kaip numato Higienos normos HN 47:2011 21 punktas, lentynėlėmis tualeto patalpas įstaiga aprūpina pagal finansines galimybes (b. l. 47). Nors teisės aktai veidrodžio įrengimo nenumatė, tačiau atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 10) patvirtino, jog pacientų patogumui, kamerų tipo palatoje Nr. 225, kurioje gydėsi pareiškėjas, veidrodis yra įrengtas. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl inventoriaus trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Šios higienos normos 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.9 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Minėtų taisyklių 16.7 punktas numato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Kad pareiškėjas skundais kreipėsi dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo ir vėdinimo, matyti iš į bylą pateiktų jo rašytų skundų LAVL administracijai (b. l. 46). Į šiuos skundus pareiškėjui buvo atsakyta LAVL 2017-10-02 raštu Nr. 7-961, nurodant, kad gavus pranešimą dėl perdegusių elektros lempučių gyvenamosiose ir kitose įstaigos patalpose, jos nuolat keičiamos bei pažymėjo, kad šiuo metu kameroje Nr. 225 šviestuvų lemputės pakeistos naujomis, Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (12D 3p korpusas) yra įrengta ir veikianti dviejų tipų mechaninė patalpų vėdinimo sistema: oro pratekėjimo - kameroje, oro šalinimo - kiekvienos kameros sanitarinio mazgo kabinoje (b. l. 47).
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Ligoninės patalpos vėdinamos laikantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatų, kuriose numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas.
Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad dėl netinkamo apšvietimo pablogėjo regėjimas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad apšvietimas gyvenamosiose patalpose atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. Tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose apšvieta ne mažesnė nei 200 lx. Tačiau, teismas pažymi, kad įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti atsakovo atstovas į bylą nepateikė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiškinimo atsiliepime, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, nagrinėjamu atveju nepakanka. Atsakovo atstovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nepakankamo apšvietimo ir netinkamos ventiliacijos, todėl šios aplinkybės laikytinos nustatytomis.
Pareiškėjas nurodė, kad jam atvykus į Ligoninę 2017-08-30 buvo neteisėtai paimti jo asmeniniai daiktai – arbata ir kakava.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 76 punkte reglamentuojama, kad nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėjo gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršijo 60 dienų, todėl pareiškėjas galėjo Ligoninėje įsigyti ir su savimi turėti tik Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodytus leidžiamus įsigyti daiktus, taip pat gydytojui rekomendavus galėjo turėti leidžiamus vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtus ir (ar) įsigytus Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nurodytus maisto produktus.
Pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 57 p. priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau - Instrukcija). Vadovaujantis Instrukcijos 153 p., 153.1 p. suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Šios Instrukcijos 154 p. nustatyta, kad nuteistajam (suimtajam) prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kurie neįtraukti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, surašomas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui atvykus į Ligoninę, prieš jam darant visuminę asmens kratą, buvo siūloma atiduoti draudžiamus daiktus, kaip tai numato Instrukcijos 154 p., taip pat buvo surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas.
Iš į bylą pateikto 2017-08-30 Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvito Nr. PS-11229 matyti, jog šiame kvite užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai, kurie paimti iš jo saugojimui – krepšys, kelnės, viršus, tabakas, taip pat nurodyti daiktai, kuriuos pareiškėjas pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių – atmintinė, apatiniai, kojinės, marškinėliai, sportiniai batai. Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir jame įrašytais daiktais (b. l. 14). Šiame kvite arbata ir kakava nėra nurodyta, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis su savimi turėjo kakavą ir arbatą ir tai, kad šie produktai iš jo buvo paimti, atmestinos kaip nepagrįstos.
Maitinimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Šių taisyklių 6 punkte įtvirtina, kad Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai turi būti sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 p.).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išraše (b. l. 28-29) nurodyta, jog pareiškėjui skiriama dieta RB, langelyje „Dietos paskyrimo laikotarpis“ nurodytas laikotarpis – 2017-07-05 iki 2017-10-05. 2017-09-04 pareiškėjas pateikė LVAL administracijai skundą, kuriame nurodė, jog negauna dietinio maitinimo (b. l. 45). LVAL 2017-10-02 atsakyme Nr. 7-961 nurodyta, jog valgyklos vedėjai gydytojų pažyma, kad pareiškėjui skirtas dietinis maitinimas nebuvo perduota (b. l. 47). Taigi pasitvirtino pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad būnant LVAL jis dietinio maitinimo negavo, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus LVAL pareigūnų veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 55 punktą, nuteistieji į Laisvės atėmimo vietų ligoninę priimami pateikus nuteistojo asmens bylą, medicininį siuntimą, Asmens sveikatos istoriją, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelę, individualų socialinės reabilitacijos planą, Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelę, Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelę. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymėjo kad duomenys apie nuteistojo sveikatą fiksuojami medicininėje dokumentacijoje, siunčiamoje į Ligoninę kartu su pacientu.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad atsakovo atstovas (pareigūnai), būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjui atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę turėjo galimybę iškart susipažinti su pareiškėjo medicinine dokumentacija, kuri, kaip minėta, keliauja kartu su nuteistuoju, ir iš šios dokumentacijos sužinoti apie pareiškėjui gydytojo paskirtą dietinį maitinimą (RB dieta). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovo atstovui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su pareiškėjo medicinine dokumentacija, tokių aplinkybių atsiliepime nenurodė ir atsakovo atstovas, todėl teismas sprendžia, kad Ligoninės pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir laikotarpiu nuo 2017-08-30 iki 2017-09-06 nepagrįstai neskyrė pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (RB dieta).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tai, kad asmeniui nėra tiekiamas paskirtas dietinis maitinimas, paprastai yra vertinama kaip neteisėtas veiksmas, sukeliantis asmeniui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-520/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017). Įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjui LVAL nebuvo užtikrintas dietinis maitinimas pagal jo sveikatos duomenis, teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad dėl to jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų gavęs maistą, individualiai subalansuotą pagal jo sveikatos duomenis. Taigi, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu ir, teismo nuomone, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.
Pareiškėjas teigia, kad Ligoninėje neužtikrinama pacientų izoliacija, tuberkulioze sergantys asmenys naudojasi tuo pačiu telefono aparatu.
Pacientų izoliavimą, sergant arba įtariant, kad jis serga tuberkulioze išsamiau detalizuoja Higienos normos HN 47-1:2012 21 p., kuriame numatytos papildomos izoliavimo priemonės, pirma, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą, kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; antra, palatos durys visą laiką turi būti uždarytos. Taip pat aptariamos higienos normos 22 p. nustatyta, kad pacientui, sergančiam arba įtariamam, kad jis serga infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis arba su lašeliais) išvežamam arba išvedama iš palatos, uždedama medicininė kaukė.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintas Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikrobakterijas asmenims, tvarkos aprašas, pagal kurį pacientai, kuriems patvirtina kvėpavimo organų tuberkuliozė ir kuris išskiria tuberkuliozės mikrobakterijas, guldomi į tuberkuliozės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos izoliavimo palatas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-170 yra patvirtinta Pacientų, įtariamų užsikrėtusių tuberkulioze ar ja sergančių, izoliavimo, skirstymo bei jų gydymo kontrolės Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos aprašas (b. l. 37-38).
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Ligoninėje pacientai, kurie serga patvirtina tuberkulioze ir išskiria tuberkuliozės mikrobakterijas yra laikomi izoliuotai Tuberkuliozės skyriaus (6D 3p korpusas) pirmojo aukšto kamerų tipo patalpose. Nuo 2017 m. vasario 8 d. Tuberkuliozės skyriaus (6D 3p korpusas) antrasis ir trečiasis aukštai neeksplotuojami, kadangi organizuojamas šių aukštų remontas (gyvenamųjų patalpų keitimas į kamerų tipo patalpas). Todėl pacientai, sergantys patvirtinta atvira tuberkulioze, buvo perkelti tolimesniam gydymui į šio korpuso pirmojo aukšto kamerų tipo patalpas, pacientai, įtariami (nepatvirtinta) sergant tuberkulioze, perkelti į Ligoninės Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (12D3p korpuso) pirmojo aukšto kamerų tipo patalpas, į šio korpuso trečiąjį aukštą perkelti pacientai, kuriems taikomas gydymas nuo tuberkuliozės, tačiau šie pacientai neserga atvira tuberkulioze, t. y. neišskiria mikrobakterijų į aplinką.
Atsakovo atstovas neneigia aplinkybės, kad Ligoninėje Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (12D 3p korpusas) antrajame aukšte iki š. m. rugsėjo mėnesio šio skyriaus pacientai naudojosi vienu taksofono aparatu, įrengtu antrajame aukšte, tačiau pabrėžė, kad pacientai buvo vedami į antrąjį aukštą pasinaudoti taksofono aparatu dėvėdami apsaugines kaukes. Taip pat nurodė, kad taksofono aparatas buvo nuolat valomas dezinfekavimo priemonėmis.
Higienos normos HN 47-1:2012, 22 p. nustatyta, kad pacientui, sergančiam arba įtariamam, kad jis serga infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis arba su lašeliais), išvežamam arba išvedamam iš palatos, uždedama medicininė kaukė. Ligoninė nepažeidė šios higienos normos 22 p. nuostatų, nes pirmojo aukšto pacientai buvo vedami į antrąjį aukštą pasinaudoti taksofono aparatu dėvėdami apsaugines kaukes, ką, beje, patvirtina ir pats pareiškėjas savo skunde (b. l. 42). Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos pateiktais duomenimis.
Ligoninės administracijai įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka tik tuo atveju, jei pareiškėjas nurodo reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių dėl naudojimosi bendru telefonu su tuberkuliozės sergančiais asmenimis taip, kad būtų galima įvertinti ir konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą, nepagrindė ir neindividualizavo dėl šio minimo pažeidimo atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimo ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas dėl nurodytų aplinkybių galėjo pažeisti galiojančias teisės aktų nuostatas. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų pažeidęs pareiškėjo teises, todėl šie pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi telefonu kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pagal Europos Žmogaus Teisinių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011 ir kt.).
Apibendrindamas išvardintų nuostatų visumą, teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų dėl nepakankamo apšvietimo, ventiliacijos, neskirto dietinio maitinimo, netinkamo inventoriaus (sulūžusios lovos), todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas truko neilgą laiką, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasines kančias, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.