Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2914-1217/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-09-02
Bylos Nr.
1-2914-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49935-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Kaltinamasis
G. P.
Nukentėjusysis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2914-1217/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49935-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.1.; 1.2.4.4.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam G. P.,nukentėjusiajai A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. 2024 m. gruodžio 23 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo sugyventinei A. V. į veido sritį, padarydamas jai dešinio skruostikaulio lūžį, taip savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis G. P. 2025 m. liepos 21 d. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Pripažino tai, kad stūmė ją iš savo buto, tačiau jai netrenkė. Buvo gruodžio 23 diena. Buvo išgėręs. Nukentėjusioji atėjo pas jį į svečius. Pasėdėjo, išgėrė alaus. Su ja daug yra turėjęs konfliktų. Kai ji blaivi, jam patinka kalbėtis su nukentėjusiąja, nes ji daug žino, apsiskaičiusi, tačiau išgėrusi ji būna advokatiška. Ji ne vieną kartą buvo jį apvogusi. Jis ją įsileisdavo, nes ji neturi kur nakvoti. Ji po visą rajoną vaikšto ir nakvoja tai pas vienus žmones, tai pas kitus. Kai jai nėra kur eiti ir šalta, ji ateina pas jį. Ji pasakė, kad parašys pareiškimą dėl jo, kad ją sulaužė. Kumščiu jai netrenkė, tik pastūmė. Po poros dienų sužinojo, kad ji laiptinėje nukrito ir į laiptinės turėklus susitrenkė. Tyrėjas pasakė, kad sumušta su sunkiu daiktu, o jis atsakė, jog neatsimena, nes buvo išgėręs.

Papildomai atsakydamas į klausimus nurodė, kad nevedė su nukentėjusiąja bendro ūkio. Ji gyvena retai pas jį, per mėnesį 3-5 kartus ateina į svečius. Jam priklauso butas, kuriame gyvena. Ateina pamiegoti, nusiprausti. Jis išplauna jai drabužius. Vasarą mažiau pas jį lankosi. Ji yra jo sugėrovė, draugė, o ne sugyventinė. Draugauja apie 7 metus. Jam jos gaila ir ją priima. Kai ji gauna pašalpą, tai duoda 50-70 Eur, nuperka maisto katinui, patvarko jo namus. Neturi su ja artimų santykių. Ji iškvietė pareigūnus, nes neatiduoda jos dokumentų. Jis paima dokumentus, nes ji išgėrusi dokumentus pameta, o jis apmoka jų pagaminimą. Įvykio dieną išvarė ją iš namų, pastūmė į nugarą ir uždarė duris. Nežino, iš kur pas ją padaryti sužalojimai. Ją pastūmė stipriai, tačiau ji nenukrito. Ji sakė, kad atsitrenkė į turėklą. Ji paprašė ją aplankyti, todėl ir nuvažiavo. Nepripažino civilinio ieškinio. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo duoti tokie tam, kad viskas greičiau baigtųsi. Nors prašė jos neiti pas jį, bet ji ateina. Kai nedirba, dažniau pavartoja alkoholio. Kartu su A. vartoja alkoholį. Pas jį buvo vienas kambarys. Jis padarė atskirą kambarį. Viename kambaryje jis miega, kitame - ji. Ji tvarko tą kambarį, kuriame ji gyvena. Turėjo reikalų su teisėsauga, ankstesnė byla dėl smurto buvo su jo sugyventine. Buto durys atsidaro į laiptinės aikštelę. Duris atidarė ir išstūmė ją. Apie 4 metrus nuo jo durų yra laiptai. Negalėtų taip stipriai pastumti, kad atsitrenktų į turėklus. Toli tie turėklai nuo jo durų. Uždaręs duris nuėjo į virtuvę, nėjo į lauką jos ieškoti.

Kaltinamasis 2025 m. rugpjūčio 18 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad nukentėjusioji geras žmogus. Jie abu buvo išgėrę. Vakarais geria raminančius ir neatsimena kaip buvo. Stūmė su rankomis ir tuo baigėsi. Nesivijo jos. Ji atėjo, išgėrė kartu alaus ir kilo konfliktas, išvarė iš namų ir tuo baigėsi. Stūmė stipriai ją iš buto per pečius. Stūmė ją, bet nesudavė. Neatsiminė tiksliai to momento, gal ir galėjo suduoti. Pripažįsta, kad gal sudavė, tačiau neatsimena. Pripažįsta kaltę pilnai, galėjo būti, kad sudavė. Tuo metu buvo neblaivus. Ji ne sugyventinė, o sugėrovė, draugė. Nukentėjusioji yra mačiusi jo draugę. Nukentėjusioji taip supranta, ji 5 metus neturi buto, kartais miega pas jį. Paskutiniu metu raktus turi nuo buto, kai be draugės gyvena jis. Draugę išvarė visam laikui. Kai draugė būdavo, A. irgi ateidavo. Būdavo, kad A. duodavo pinigų, maisto atnešdavo. Pas jį atskiri kambariai. Nuo kovo mėnesio visą laiką duoda 100 eurų.

Teisiamojo posėdžio nukentėjusioji A. V. paaiškino, kad su kaltinamuoju ją sieja draugiški santykiai. Yra draugai, bendrą ūkį veda. Tądien, gruodžio mėnesį, prieš Kūčias truputi apsipyko. Ji buvo išgėrusi alaus ar sidro. Namuose pietavo, žodis po žodžio, kažko nepasidalino, pajautė stresą ir susiruošė išeiti iš namų. Jai einant, ją pasivijo kaltinamasis ir iš pykčio, ar streso ją stumtelėjo delnu. Delnu stumtelėjo, o ne kumščiu. Ji nekeičia parodymų, o tiesiog pasimetusi. Ji būdama išgėrus ir nukrito. Toje vietoje kur krito buvo betonas. Dešiniu skruostu į betoną trenkėsi, betoninė laiptinės aikštelė, į grindis trenkėsi. Pamatė kraują, kuris bėgo iš nosies. Išbėgo į lauką iki „IKI“ parduotuvės ir kažkoks vyras iškvietė jai greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos darbuotoja nieko neklausė, stabdė kraujavimą, pasakė jai, kad šeimyninis konfliktas. Suteikė pirmąją pagalbą, rentgeną, pažiūrėjo. G. P. nesivijo jos. Gal jis ir buvo išėjęs, ji nepastebėjo.

Atsakydama į papildomus klausimus nurodė, kad pati turėjo pinigų, nes dirbo tuo metu, nežinojo, kodėl jam pinigai sutrukdė. Jis mušti nenorėjo, pasikarščiavęs buvo. Buvo konstatuotas žandikaulio lūžis. Nurodė, kad ne nuolatos gyveno kartu su kaltinamuoju. Vienu metu prižiūrėjo pagyvenusį žmogų, tai ten gyveno. Tuo metu gyveno kartu. Jie ne šeima, jie geri draugai. Dalindavosi viską per pusę, eidavo apsipirkti, ji taip pat duodavo pinigų. Intymių santykių turėjo kažkada senai. Miegodavo atskiruose kambariuose. Pirmą kartą toks konfliktas, jokių pretenzijų neturi. Ji neturiu savo būsto, o kaltinamasis ją priglaudė, davė pastogę, jis geras žmogus, padeda, nieko blogo apie jį pasakyti negali. Būna pasiskolina iš jo pinigų, bet visada grąžina. Atsiprašė G. P. jos, buvo atvykęs į ligoninę.

Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. Buvo ruduo ar žiema. Dirba (duomenys neskelbtini). Apklausa vyko vasarį dėl moters sumušimo. Atvyko nurodytu adresu, prie parduotuvės stovėjo moteris ir vyras su moterimi, kurie iškvietė greitąją. Moterį pakvietė į automobilio vidų apžiūrai ir matė sumušimą, teigė, kad jai bute draugas trenkė su kumščiu į veidą. Sakė, kad koridoriuje trenkė ir vijosi. Nesakė, kad krito. Matėsi akivaizdus smurtas, mėlynės, akis sumušta, todėl nuvežė į Žalgirio ligoninę, pasitvirtino lūžiai. Trauma turi įvykti po stipraus poveikio į veidą, jei su lūžimu, stiprus įvykis turėjo būti. Neatsiminė, ar buvo ji išgėrusi ar ne. Kai atvyko policijos nelaukė, pranešė, kad važiuos į Žalgirio ligoninę. Policija atvažiavusi tikrina blaivumą. Nukentėjusiosios koordinacija nebuvo sutrikusi, negriuvinėjo. Sakė, kad ją bandė sulaikyti laiptinės koridoriuje, kad pabėgo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kiti bylos duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. P. parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką <...> Jis gyvena bute (duomenys neskelbtini). Minėtame bute pas jį lankydavosi mergina A. V.. Minėta mergina pas jį bute lankydavosi dėl to, kad jie kartu vartodavo alkoholį. Sugyventiniai su minėta moterimi nebuvo, bendros buities minėtu adresu nevedė. Dėl jam pareikšto įtarimo papasakoti nieko negali, kadangi įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, kurios aplinkybės yra išdėstytos jam pateiktame įtarime. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių papasakoti negali, kadangi įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir apgailestauja. Po nusikalstamos veikos padarymo su A. V. susitaikė, minėta moteris pas jį vėl lankydavosi bute (b. l. 127-129).

BIRT žiūryklės duomenimis 2024 m. gruodžio 23 d., 16.44 val., registruotas įvykis – prie „IKI“ parduotuvės prie pranešėjo atėjo moteris, pas kurią sumuštas veidas. Nukentėjusi žino kas ją sumušė (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 16.00 val., bute (duomenys neskelbtini), pradėjo žodžiu konfliktuoti su sugyventiniu G. P., kuris konflikto metu supyko ir atsistojęs sudavė jai galimai kairiu kumščiu į veido sritį, tačiau tiksliai pasakyti, kokia ranka, negali, o tiksliau sudavė jai į dešinį žandą. Ji pajuto stiprų skausmą, kurį vertina apie 5/10 balų. Išsigandusi tolesnių mušimų ji pabėgo iš buto ir nubėgo prie šalia esančios parduotuvės, (duomenys neskelbtini), o vyras ją vijosi kelis aukštus laiptinėje, tačiau išbėgusi į lauką jau jo nematė. Prie parduotuvės ji paprašė pro šalį einančių žmonių iškviesti jai pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į Žalgirio klinikas, Žalgirio g. 117, Vilniuje, kur jai buvo diagnozuotas dešinio skruostikaulio lūžis. Ji pažymoje nurodytu adresu gyvena kartu su sugyventiniu, tačiau dabar yra guldoma į ligoninę ir lauks operacijos kelias dienas (b. l. 19-21).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad ji turėjo sugyventinį G. P., su kuriuo apie metus laiko gyveno bute (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. 2024 m. gruodžio 23 d., apie 16.00 val., buvo minėtame bute, kartu buvo jos sugyventinis G. P.. Būdami bute kartu vartojo alkoholinius gėrimus, alų. Vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jos ir sugyventinio prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto priežastis buvo ta, kad jos sugyventinis jai priekaištavo, kad jo piniginėje yra per mažai pinigų. Dėl minėtų pinigų priekaištai iš sugyventinio prasidėjo dėl to, kad prieš tai ji šiam davė pinigų. Davus pinigų, sugyventinis dėl jai neaiškios priežasties pasidarė agresyvus. Sugyventiniui pasidarius agresyviam, ji šiam pasakė, kad išeina iš buto. Jai išėjus iš buto, sugyventinis ėjo jai iš paskos. Jai būnant namo laiptinėje tarp trečiojo ir antrojo aukšto, tarp jos ir sugyventinio vėl įvyko žodinis ginčas, kurio metu jos sugyventinis, kaip jai atrodo, savo dešinės rankos delnu ją pastūmė į veidą. Nuo stumtelėjimo ji krito nuo namo laiptų, krisdama nespėjo ranka sugriebti laiptų turėklų, todėl krito savo veido dešine puse ant namo laiptinės aikštelės, ant betono tarp trečiojo ir antrojo aukštų. Nukritusi veidu ant aikštelės pajuto stiprų fizinį skausmą, pastebėjo, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji išbėgo iš namo laiptinės kviestis pagalbos, pastebėjo, kad jos sugyventinis taip pat išbėgo iš namo laiptinės, tačiau vėliau grįžo atgal į laiptinę. Ji nubėgo prie šalia namo esančios parduotuvės „IKI“, kur paprašė jai nepažįstamo asmens iškviesti jai pagalbą. Ką ji aiškino dėl sužalojimo aplinkybių nepažįstamam asmeniui, neatsimena. Iškvietus greitąją, ji buvo išvežta į Žalgirio klinikas, kur buvo operuota. Klinikose jai buvo nustatytos skruostikaulio ir žandikaulio traumos. Po Žalgirio klinikų ji gavo siuntimą į Santariškių klinikas. Santariškių klinikose jai buvo atlikti tyrimai, vėliau dėl veido sužalojimų gydymas buvo tęsiamas Vilniaus rajono poliklinikoje. Šiuo metu su sugyventiniu nebendrauja ir kartu negyvena. Taip pat nori paminėti, kad jos sugyventinis ne pirmą kartą prieš ją smurtavo, tačiau anksčiau dėl jo smurtavimo į policiją nesikreipė, kadangi sugyventiniui atleisdavo (b. l. 94-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1038/2025 (01) nurodyta, kad 1. A. V. nustatytas dešinio skruostikaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu. Sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. Atsakyta 1-ame išvados punkte. 3. Sužalojimo atsiradimo aplinkybių nustatymas teismo medicinos ekspertų kompetencijai nepriklauso. Sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. 4. Atsakyta 1-ame išvados punkte. 5. Izoliuotas skruostikaulio lūžis griuvimui nebūdingas (b. l. 65-66).

Tyrėjo A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į Žalgirio klinikas juos pasitiko A. V., kuri paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 15.40 val., daugiabučio laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis G. P. žodinio konflikto metu trenkė jai į dešinės pusės žandą. Po smūgio ji nukrito nuo laiptų, pajutusi skausmą ir pamačiusi kraują išbėgo į kiemą prašyti pagalbos pas nepažįstamą asmenį. Bendraujant su A. V., ši nurodė, kad G. ne pirmą kartą smurtauja prieš ją, tačiau policija kviesta nebuvo. Šiuo metu A. V. yra apžiūrima gydytojų Žalgirio klinikose (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad galimai 2024 m. gruodžio 23 d., apie 16.45 val., jis buvo prie „IKI“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), šalia paštomato. Klijuodamas ant siuntinio lipdukus pastebėjo šalia jo stovinčią moterį, kuri paprašė jo iškviesti greitąją pagalbą. Pastebėjęs, kad moters veidas rankos ir drabužiai yra kruvini, pradėjo su moterimi aiškintis, kas jai nutiko. Aiškinantis sužalojimo aplinkybes, moteris nurodė, kad ją užpuolė pažįstamas žmogus, kuris jai sudavė (kuo buvo suduota, moteris jam nepasakė). Po smūgio, pasak moters, ji krito namo laiptinėje nuo laiptų, dėl ko susižalojo veido dešinę pusę. Konfliktas, pasak moters, tarp jos ir užpuoliko įvyko dėl to, kad užpuolikas iš jos norėjo paimti banko kortelę. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis moters pažįstamas bandė iš jos paimti banko kortelę, jis moters neklausinėjo. Bendraujant su moterimi, prie jo ir sužalotos moters atėjo kita moteris, kuri atnešė servetėlių ir vandenilio peroksido. Moteris servetėlėmis ir vandenilio peroksidu nusiplovė veidą. Nusiplovus veidą jis pastebėjo, kad moters dešinys skruostas yra patinęs, o kraujas, kiek pastebėjo, moteriai bėgo iš nosies. Vėliau moteriai, kurios veidas buvo sužalotas, susitvarkius jie sulaukė greitosios pagalbos. Moteris daugiau apie sužalojimo aplinkybes jam nieko neaiškino. Atvykus greitajai pagalbai moteris buvo įsodinta į automobilį. Įsodinus moterį į automobilį, jis pastebėjo, kad link automobilio eina vyriškis, kurio elgesys ir kalba jam pasirodė įtartini. Minėtas asmuo, kaip jis išgirdo, klausė greitosios pagalbos medikų, kur šie veža sužalotą moterį. Kiek pastebėjo, į vyriškio klausimą niekas nereagavo ir nieko neatsakė. Vėliau jis nuėjo į parduotuvę, išėjus iš parduotuvės greitoji jau buvo išvykusi (b. l. 83-85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024 m. gruodžio 23 d. dirbant (duomenys neskelbtini), iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad prie „IKI“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), prie pranešėjo atėjo moteris sumuštu veidu, nukentėjusioji žino, kas sumušė. Reaguojant į įvykį atvyko prie parduotuvės, kur pastebėjo nepažįstamą moterį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. V.. Minėta moteris buvo apsirengusi, kaip dabar pamena, marškinėlius ir švarkelį ir, kas jai pasirodė keista, pagal to meto oro sąlygas moteris buvo apsirengusi per lengvai. Apžiūrėjusi moterį pastebėjo, kad jos drabužiai yra kruvini, krauju buvo ištepti moters krūtinės srityje esantys drabužiai. Apžiūrėjusi moterį nustatė, kad moters veidas yra išteptas krauju, ypač nosies srityje, lūpų. Toliau apžiūrint moterį nustatė, kad moters dešinysis skruostikaulis yra patinęs, skausmingas. Paklausus, kas moteriai atsitiko, ši nurodė, kad sumušė sugyventinis, suduodamas rankos kumščiu smūgį į veidą. Kaip suprato bendraudama su moterimi, konfliktas įvyko bute. Įvykus konfliktui bute, pasak moters, šiai iš buto pavyko pabėgti. Toliau bendraujant su moterimi, ši nurodė, kad išbėgus iš buto, užpuolikas šią pagavo namo laiptinėje. Pasak moters, ši su užpuoliku namo laiptinėje susistumdė ir užpuolikas, bandydamas ją sulaikyti, patempė šią namo laiptais. Po patempimo namo laiptais moteris iš namo laiptinės pabėgo. Taip pat nori pažymėti, kad apžiūrėjusi moterį nustatė ant šios veido ir ankstesnių mušimo požymių, t. y. ant veido buvo senesnių mėlynių. Paklausus moters, kodėl ši su minėtu asmeniu gyvena ir kenčia smurtą, moteris atsakė, kad po šio atvejo nekentės ir rašys pareiškimą policijai. Atlikus moters apžiūrą ir nustačius sužalojimus, buvo nuspręsta moterį vežti į Žalgirio klinikas, kadangi buvo sužalotas moters veidas. Kadangi policija į įvykio vietą nebuvo atvykusi, ji paskambino BPC ir pranešė, kad su nukentėjusia moterimi vyksta į Žalgirio klinikas. Pristatant moterį į Žalgirio klinikas, šios paklausė, kokia kūno dalimi šiai buvo suduotas smūgis, moteris patikslino, kad kumščiu, taip pat nurodė ir laiką, pasakydama, kad smūgis į veidą buvo suduotas apie 16.00 val. Pristačius moterį į klinikas, ši buvo perduota Žalgirio klinikos personalui (b. l. 87-90).

Kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėti skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai „2024_12_23_16-35-10_(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) BPC pranešimas Nr. 1“ ir „2024_12_23_17-06-30_(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) BPC pranešimas Nr. 2“. „2024_12_23_16-35-10_(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) BPC pranešimas Nr. 1“, užfiksuota, kad: BPC: 112, klausau jūsų. Vyras: Laba diena, mes esam, čia užpuolė moterį, mes prie (duomenys neskelbtini) „IKI“ esam, (duomenys neskelbtini). Kraujuoja nosis, sakė užpuolė. BPC: Kraujuoja nosis? Vyras: Panašu, kad užpuolė, sumuštas žmogus ir veidas irgi. BPC: O matėt, kas užpuolė? Vyras: Ne, tiesiog va ką tik prašė pagalbos, tiesiog jau čia rezultatą matom. BPC: Prie „IKI“ parduotuvės, taip? Vyras: Taip, prie ,,IKI“ parduotuvės čia esam, jei konkrečiai, prie DPD paštomato žmogus. BPC: Sakykit, o kiek moteriai metų? Vyras: (duomenys neskelbtini) grubiai. Su pilku džemperiu. BPC: Supratau, sakykite, jūsų vardas, pavardė? Vyras: M. L.. BPC: Supratau, gerai. Vyras: Veidas kraujuoja, tai klausimas, ar greitosios reikia, ar ko. BPC: Lauksit vietoj? Vyras: Kaip? BPC: Vietoj lauksit? Vyras: Kaip? Taip, dabar čia. <...> garso įraše „2024_12_23_17-06-30_(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) BPC pranešimas Nr. 2“ užfiksuota, kad: BPC: 112. Moteris: Labas vakaras. BPC: Labas vakaras. Moteris: Čia, (duomenys neskelbtini), trukdo. BPC: Taip, klausau jūsų. Moteris: (duomenys neskelbtini), čia kreipėsi moteris, kad sumušė jos pažįstamas draugas ją. BPC: Taip? Moteris: Ir perduota informacija matome policijai, bet policija dar neatvyko. BPC: O jūs vietoje laukiate, taip? Moteris: Jo, vietoj. Ar jau vyksta? O jeigu ne, tai mes ją vešim į Žalgirio gatvę. BPC: Ji sumušta, jei reikia pagalbos medikų, taip? Moteris: Taip, taip skundžiasi žandikaulio skausmu BPC: Tuoj, tuoj, minutėle pasižiūriu. Moteris: Nes jeigu kažkur važiuoja, tai palauksim. <...> BPC: Pakalbėjau, tai sakė važiuokit į ligoninę, jie tada ten atvyks. Moteris: Gerai. BPC: Jūs į Žalgirio ligoninę, taip? Moteris: Taip, į Žalgirio stomatologinis. BPC: Taip, tai jie ten ir atvyks tada <...> (b. l. 98-99; 102-104).

Kitu objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų mobiliaisiais vaizdo registratoriais daryti 7 vaizdo įrašai, kuriuose, be kita, užfiksuota, kaip policijos pareigūnas kalba su moterimi ligoninės koridoriuje. Atsakydama į klausimus moteris pasakoja, kad su sugyventiniu kartu gyvena 8 metai, abu dirbantys; konfliktas kilo, nes nesusitarė, kuris pirks eglutę, ir dėl pinigų; konfliktą pradėjo vyras, buvo blaivus; vyras pasakė porą žodžių, trenkė jai per veidą ir ji nukrito nuo laiptų; moteris prisistato A. V., asmens dokumento su savimi neturi; sugyventinio vardas G. P.. Į pareigūno klausimą, dėl ko susipyko, moteris atsako, kad panašiai, sugyventinis paprasčiausiai daug neapykantos ir pykčio turi. Pareigūnas klausia, ar taip smurtauja pirmą kartą? Moteris atsako, kad va taip tikrai pirmą kartą. Policijos pareigūnams atliekant moters apklausą, ši sako, kad vyras pavyduliauja jų kaimynui; moteris patirtą skausmą vertina penkiais balais, sako, kad sugyventinis trenkė koridoriuje ir vijosi, bet ji pabėgo, atbėgus į „IKI“ parduotuvę paprašė žmonių iškviesti GMP darbuotojus; jai diagnozuotas dešinio skruostikaulio lūžis. Pareigūnas garsiai perskaito surašytą apklausą ir paklausia, ar surašyta teisingai, moteris atsako, kad teisingai. Pareigūnas duoda moteriai pasirašyti dokumentus (b. l. 106-108).

Pateikti medicininiai dokumentai - apsilankymai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale „Žalgirio klinika“; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose; VšĮ Vilniaus rajono poliklinikoje (b. l. 36-59).

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktose kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai matomas kraujavimas, nustatytas skausmas bei sutinimas veido srityje (b. l. 62-63)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 141 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė A. V. sveikatą.

Kaltinamasis pirmojo teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė nurodydamas, kad nesudavė nukentėjusiajai, ją tik pastūmė. Tuo tarpu antrojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu galėjo būti, kad sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės iš esmės neneigė, tačiau nurodė, kad <...> Dėl jam pareikšto įtarimo papasakoti nieko negali, kadangi įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, kurios aplinkybės yra išdėstytos jam pateiktame įtarime. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių papasakoti negali, kadangi įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir apgailestauja (b. l. 127-129).

Kaltinime nurodytas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo suduotu smūgiu nukentėjusiajai, patvirtina BIRT žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuotas įvykis – prie „IKI“ parduotuvės, prie pranešėjo atėjo moteris, pas kurią sumuštas veidas. Nukentėjusi žino kas ją sumušė (b. l. 12); tyrėjo A. M. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės – atvykus į Žalgirio klinikas juos pasitiko A. V., kuri paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 15.40 val., daugiabučio laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis G. P. žodinio konflikto metu trenkė jai į dešinės pusės žandą. Po smūgio ji nukrito nuo laiptų, pajutusi skausmą ir pamačiusi kraują išbėgo į kiemą prašyti pagalbos <...> G. ne pirmą kartą smurtauja prieš ją, tačiau policija kviesta nebuvo <...> (b. l. 15); ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad <...> Klijuodamas ant siuntinio lipdukus pastebėjo šalia jo stovinčią moterį, kuri paprašė jo iškviesti greitąją pagalbą. Pastebėjęs, kad moters veidas rankos ir drabužiai yra kruvini, pradėjo su moterimi aiškintis, kas jai nutiko. Aiškinantis sužalojimo aplinkybes, moteris nurodė, kad ją užpuolė pažįstamas žmogus, kuris jai sudavė (kuo buvo suduota, moteris jam nepasakė). Po smūgio, pasak moters, ji krito namo laiptinėje nuo laiptų, dėl ko susižalojo veido dešinę pusę <...> (b. l. 83-85), ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad <...> atvyko prie parduotuvės, kur pastebėjo nepažįstamą moterį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. V. <...> Paklausus, kas moteriai atsitiko, ši nurodė, kad sumušė sugyventinis, suduodamas rankos kumščiu smūgį į veidą. Kaip suprato bendraudama su moterimi, konfliktas įvyko bute. Įvykus konfliktui bute, pasak moters, šiai iš buto pavyko pabėgti. <...> (b. l. 87-90), šių liudytojų duotų parodymų objektyvumu, teismas neturi pagrindo abejoti; taip pat, apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota apžiūra skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą bei policijos pareigūnų mobiliaisiais vaizdo registratoriais daryti 7 vaizdo įrašai <…> užfiksuota, kaip policijos pareigūnas kalba su moterimi ligoninės koridoriuje. Atsakydama į klausimus moteris pasakoja, kad su sugyventiniu kartu gyvena 8 metai, abu dirbantys; konfliktas kilo, nes nesusitarė, kuris pirks eglutę, ir dėl pinigų; konfliktą pradėjo vyras, buvo blaivus; vyras pasakė porą žodžių, trenkė jai per veidą ir ji nukrito nuo laiptų; moteris prisistato A. V., asmens dokumento su savimi neturi; sugyventinio vardas G. P.. <...> (b. l. 98-99; 102-104, 106-108). Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (dešinio skruostikaulio lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 1038/2025 (01) (b. l. 78-79). Nors kaltinamasis pirmojo teisiamojo posėdžio metu neigė sudavęs nukentėjusiajai smūgį, o sužalojimą ji patyrė nukritusi nuo laiptų, šiuos kaltinamojo žodžius paneigia specialisto išvada Nr. G 1038/2025 (01), kurios 5 punkte nurodyta, jog izoliuotas skruostikaulio lūžis griuvimui nebūdingas (b. l. 65-66). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija.

G. P. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas bei A. V. padaryto sužalojimo vieta neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tyčia.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. P. nors ir pripažino suduotą smūgį nukentėjusiajai, tačiau nurodė, kad A. V. tikrai nėra jo sugyventinė, jie yra draugai, sugėrovai.

Vertinant kaltinamojo išsakytą poziciją dėl jo ir nukentėjusiosios santykių, svarbu tai, kad nukentėjusioji A. V. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 16.00 val., bute (duomenys neskelbtini), pradėjo žodžiu konfliktuoti su sugyventiniu G. P., kuris konflikto metu supyko ir atsistojęs sudavė jai galimai kairiu kumščiu į veido sritį <...> (b. l. 19-21); papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad ji turėjo sugyventinį G. P., su kuriuo apie metus laiko gyveno bute (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. <...> (b. l. 94-96); tyrėjo A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į Žalgirio klinikas juos pasitiko A. V., kuri paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 15.40 val., daugiabučio laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis G. P. žodinio konflikto metu trenkė jai į dešinės pusės žandą. <...> (b. l. 15); ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad <...> Paklausus, kas moteriai atsitiko, ši nurodė, kad sumušė sugyventinis, suduodamas rankos kumščiu smūgį į veidą. Kaip suprato bendraudama su moterimi, konfliktas įvyko bute. <...> (b. l. 87-90); kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų mobiliaisiais vaizdo registratoriais daryti 7 vaizdo įrašai, kuriuose, be kita ko, užfiksuota, kaip policijos pareigūnas kalba su moterimi ligoninės koridoriuje. Atsakydama į klausimus moteris pasakoja, kad su sugyventiniu kartu gyvena 8 metai <...> sugyventinio vardas G. P.. <...> (b. l. 106-108). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad su kaltinamuoju ją sieja draugiški santykiai, yra draugai, bendrą ūkį veda. Dalindavosi viską per pusę, eidavo apsipirkti, ji taip pat duodavo pinigų. Intymių santykių turėjo kažkada senai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti A. V. parodymais ar kad ji būtų suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymai viso baudžiamojo proceso metu iš esmės dėl sugyventinio statuso buvo nuoseklūs. Tik išgirdusi kaltinamojo poziciją teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji pasimetė, nustebo. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. V. padeda tvarkytis namuose, išneša šiukšles, pašluoja, prižiūri katiną. <...> Taip pat, paskutiniu metu turi raktus nuo buto <...> A. duodavo pinigų, maisto atnešdavo. Nukentėjusioji 5 metus neturi buto, kartais miega pas jį. <…>. Teismas pažymi, kad, asmenis pripažįstant sugyventiniais, nėra būtina, kad jie betarpiškai kiekvieną dieną gyventų kartu. Pastebėtina ir tai, kad G. P., nors jo teigimu, su nukentėjusiąja dažnai konfliktuodavo, jis vis tiek priimdavo gyventi A. V. į savo butą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiąją A. V. ir kaltinamąjį G. P. siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius. Tai, kad kaltinamojo teigimu nukentėjusioji ne nuolat gyvendavo pas jį, turėdavo savo kambarį kai likdavo pas jį, nepaneigia fakto, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji rūpinosi maistu, kaltinamasis skalbdavo jos drabužius, A. V. taip pat prisidėdavo finansiškai, be to, prižiūrėdavo katiną, tvarkydavosi bute. Kaltinamojo elgesys, kai jis ne vieną kartą leidžia gyventi tam pačiam asmeniui jam priklausančiame bute, nors jų nesieja jokie artimi ryšiai, būtų nelogiškas. Byloje taip pat nustatyta, kad abu asmenys gana nemažai kartu vartojo alkoholio. Kita vertus, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, vien tai (gyvenimo būdas) nėra esminė aplinkybė, kuri apsprendžia asmenų tarpusavio santykių pobūdį.

Pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad G. P. 2024 m. gruodžio 23 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo sugyventinei A. V. į veido sritį, padarydamas jai dešinio skruostikaulio lūžį, taip savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Taigi G. P. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl skirtinos bausmės

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas G. P. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. P. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors baudžiamojoje byloje nėra alkotesterio rodmenų ar neblaivumo nustatymo akto, tačiau paties kaltinamojo duoti parodymai, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad kaltinamojo G. P. neteisėtiems veiksmams nukentėjusios atžvilgiu turėjo įtakos alkoholio vartojimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. darbingo amžiaus, per trejus metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 113-116), teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 117-118), Sodros duomenimis nedirba (b. l. 119-120), byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, G. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustatant 1 metams. Pagrindų ir sąlygų svarstyti švelnesnės, nei numatytos aptariamo straipsnio sankcijoje, bausmės skyrimą, teismas nenustatė.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nors G. P. teistas, o teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau anksčiau kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo institutas nebuvo taikytas. Jis, kaip minėta, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos visos. Be to, kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu nėra kitų pradėtų ikiteisminių tyrimų. Dabartiniu metu kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nedirba, nes nėra sveikatos. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji A. V. nurodė, kad po įvykio nukentėjusioji gyvena kartu su kaltinamuoju, jam pretenzijų nukentėjusioji neturi. Pažymėtina, kad prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat prašė taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą.

Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu G. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. Teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Be to, jei G. P. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. P. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam šias pareigas:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

G. P. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su smurto panaudojimu prieš sugyventinę – A. V.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti G. P. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Baigiamosios kalbos metu prokuroras taip pat prašė G. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos G. P. nusikalstamam elgesiui, be to, pats kaltinamasis nurodė, kad gana dažnai yra vartojamas alkoholis, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, t. y. vienerius metus sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

Kiti klausimai

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa (jos procesines teises perėmusi Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 723,61 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pateiktas A. V. gydymo paslaugų apskaitos išrašas – viršutinio žandikaulio operacija – kai būklė nesudėtinga; echoskopuotojo paslaugos (b. l. 70-73). Šios išlaidos pagrįstos byloje surinktais įrodymais, tarp A. V. gydymo ir kaltinamojo G. P. padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl tokios išlaidos priteisiamos iš G. P..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančią CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 10 dalis, atidėti G. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam pareigas:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, G. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti G. P. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, G. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, skaičiuojant jį nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš G. P. 1 723,61 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt tris eurus ir šešiasdešimt vieną euro centą) žalai už nukentėjusios gydymą, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančias CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (0 5) 212 3551);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė