Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-11-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-15405-965/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-09
Bylos Nr.
e2YT-15405-965/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12797-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
E. B.
Advokatai
Audronė Grigelionienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15405-965/2016(Proceso Nr. 2-06-3-12797-2016-6)Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.19.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant pareiškėjo R. B. atstovei advokatei Audronei Grigelionienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. B. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodė, jog 2016-04-16 mirė jo mama J. N. B., pareiškėjo tėvas E. B. mirė 2016-08-22. Po mamos mirties jo tėvas E. B. į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, nes sunkiai sirgo, gulėjo ligoninėje, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pareiškėjas po mamos mirties taip pat į notarą nesikreipė, nes turėjo rūpintis tėvu, be to, gyvena Odesoje. Po tėvo mirites palikimą priėmė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog jam neprieštarauja, yra pareiškėjo sūnus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė advokatė Audronė Grigelionienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė tenkinti pareiškimą visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2016-04-16 mirė J. N. B., kuri buvo pareiškėjo R. B. motina. Pareiškėjas paaiškino, kad mirusiosios J. N. B. palikimas nėra priimtas, nes tiek jis, tiek jo tėvas, kuris mirė 2016-08-22, praleido terminą kreiptis į notarą. Po J. N. B. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. 1 d. numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas paaiškino, jog po mamos mirties nei jis, nei jo tėvas E. B. palikimo nepriėmė. Tėvas sunkiai sirgo, mirė 2016-08-22, nepriėmęs palikimo po pareiškėjo motinos mirties. Visos šios priežastys ir įtakojo termino praleidimą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjo paaiškinimais.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas ar jo tėvas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad nebuvo spėta laiku realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (šio kodekso 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams (CK 5.58 str. 1 d.).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, konstatuotina, kad terminas J. N. B. palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57 str., 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos J. N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Tamošaitienė