- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-509-491/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pareiškėjas
- D. D.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. D. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl 2015 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl prokurorės nutarimo, kuriuo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jos turtui, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
2015-08-13 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė A. G. nutarimu laikinai – iki 2015-10-09, apribojo Pareiškėjos nuosavybės teisę į turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį Pareiškėjai ir jos vyrui M. D., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, priklausančio Pareiškėjai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Ši procesinė prievartos priemonė taikyta siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį.
Nesutikdama su šiuo nutarimu Pareiškėja pateikė skundą Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuri skundžiama nutartimi jos skundą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą : panaikinti 2015-08-13 prokurorės nutarimą, kuriuo buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Dėsto faktines bylos aplinkybes, procesinių prievartos priemonių taikymo sampratą bei cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 d. bei 151 str. nuostatas. Pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje galioja 2014-09-19 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. M. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi ji nepadarė jokių nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į 2014-09-19 aukštesniojo prokuroro nutarimo turinį akivaizdu, jog šiuo įtarimu buvo išspręstas Pareiškėjos baudžiamosios atsakomybės klausimas visoje tiriamoje apimtyje, nors šio nutarimo rezoliucinėje dalyje ir yra nurodoma kad ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas tik dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. bei 228 str. 1 d. Tą patvirtina ir nutarimo formuluotė, jog Pareiškėjos veiksmuose nenustatyta nei jai inkriminuotų, nei kokių nors kitų baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų požymių. Būtent tokį šio prokuroro nutarimo vertinimą pagrindžia ir jo 2015-07-20 tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad su Pareiškėja atliekant kokius nors ikiteisminio tyrimo veiksmus tai reikštų, jog ikiteisminį tyrimą atliekantys bei jį organizuojantys subjektai akivaizdžiai ignoruoja aukštesniojo prokuroro bei teismų procesinius sprendimus, kuriais jau buvo išspręstas Pareiškėjos procesinio statuso klausimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), bei nepaiso imperatyvių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (BPK 3 str. 1 d. 8 p., 217 str. 1 ir 2 d.). Pareiškėja papildomai pažymi ir tai, jog papildoma tų pačių jos veiksmų kvalifikacija pagal kitus baudžiamojo įstatymo straipsnius nesudaro pagrindo spręsti, kad paaiškėjo kokios nors naujos reikšmingos aplinkybės. Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, 2014-11-18 Pareiškėjai įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą nelemia baudžiamojo persekiojimo teisėtumo. Tokį susiklosčiusios situacijos vertinimą papildomai patvirtina ir nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika, pagal kurią veikos teisiniam vertinimui yra reikšmingesnis materialusis aspektas, t.y. veikos faktinė išraiška laiko ir erdvės atžvilgiu, o ne veikos kvalifikavimas.
Skunde aukštesniajam teismui Pareiškėja papildomai nurodo ir aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtinama skundžiamoje nutartyje, būtina analizuoti ir pranešimo apie įtarimą turinį, o taip pat laikytis protingumo ir proporcingumo reikalavimų. Šiuo atveju akivaizdu, kad jai inkriminuotais veiksmais ji niekaip negalėjo prisidėti prie žalos, dėl kurios baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, padarymo, o nuosavybės teisės apribojimas, kai byloje jau taikoma tokia procesinės prievartos priemonė kitų asmenų turtui, kurio vertė atitinka pareikšto civilinio ieškinio dydį, yra nepagrįsta, neproporcinga ir perteklinė. Be to, prokurorė, skirdama laikiną nuosavybės teisės apribojimą visiškai nenustatinėjo ir nemotyvavo aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų, tokį savo procesinį sprendimą motyvuodama formaliais argumentais. Papildomai Pareiškėja pabrėžia ir tai, kad siekiant užtikrinti civilinį ieškinį laikiną nuosavybės teisės apribojimą galima taikyti tik įtariamojo ar pagal įstatymus materialiai atsakingo asmens turtui. Šiuo atveju tokia procesinė prievartos priemonė nepagrįstai ir neteisėtai taikoma ir jos sutuoktiniui priklausančiam turtui, kadangi laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra skirtas visam butui, kuris yra jos ir sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Tą patvirtina ir pranešimas apie turto arešto įregistravimą, iš kurio matyti, kad areštuojama 1/1 turto dalis, t.y. visas turtas. Papildomai aukštesniajam teismui Pareiškėja pateikė ir 2015-09-23 Panevėžio apygardos teismo nutarties kopiją, kuria buvo tenkintas jos skundas ir vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 8 p. netenkintas prokurorės prašymas dėl slapto sekimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą skundą prokurorė A. G. prašo Pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį. Dėsto įvykio aplinkybes, cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bylose dėl dvigubo nebaudžiamumo principo taikymo ir nurodo, kad šiuo atveju yra vertinami kiti, pagal BK 24 str. 6 d. 300 str. 3 d. kvalifikuoti Pareiškėjos veiksmai, dėl kurių baudžiamasis procesas nebuvo nutrauktas, o naujai surinkti duomenys nebuvo įvertinti. Taigi atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus prieš Pareiškėja BPK 3 str. 1 d. 8 p. kaip ir dvigubo nebaudžiamumo principas nėra pažeidžiami. Be to, prokurorė pabrėžė, jog, priešingai nei tvirtina Pareiškėja, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras turi teisę taikyti procesines prievartos priemones, jei yra pakankamai duomenų, rodančių, jog nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala. Šiuo atveju byloje yra pakankami duomenų, leidžiančių vertinti, kad Pareiškėjos ir kitų asmenų bendrais veiksmais buvo padaryta didelė – 687847,54 Eur žala, dėl ko ir visų, galimai žalą padariusių asmenų, nuosavybės teisės apribojimas, papildomai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. nuostatas, yra adekvati ir proporcinga priemonė. Atsiliepime prokurorė papildomai pabrėžia ir tai, kad aplinkybė, jog dalis Pareiškėjos turto, kuriam buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės ribojimas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neužkerta kelio taikyti tokią procesinę prievartos priemonę bei neįpareigoja prokuroro tokį turtą atidalinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal BPK 3 str. 1 d. 8 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia baudžiamojo proceso įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d. Šis dvigubo nebaudžiamumo principas pažodine prasme reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas pakartotinai už tą patį pažeidimą. Platesne procesine prasme – asmuo negali būti persekiojamas dėl to paties pažeidimo pakartotinai, jei pirmajame procese buvo priimtas galutinis sprendimas (išskyrus atvejus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių), o priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Būtent taip šis principas vertinamas ir nacionalinių bei tarptautinių teismų praktikoje, pagal kurią sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės laikantis nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009, 2K-570/2010, 2K-121-677/2015, 2K-276-976/2015). Iš to visiškai aišku, kad sprendžiant klausimą, ar prieš asmenį atliekami procesiniai veiksmai nepažeidžia pirmiau aptarto principo, svarbu įvertinti ne ikiteisminio tyrimo subjektų atliktą teisinį vertinimą, t.y. pateikiamą nusikalstamos veikos (veikų) kvalifikaciją, bet ir tai, ar šie konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami dėl tų pačių aplinkybių ir faktų, kurie jau buvo analizuoti ir įvertinti priimant galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą.
Nagrinėjamu atveju prokurorė laikiną nuosavybės teisės apribojimą Pareiškėjai skyrė siekdama užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šis nutarimas priimtas esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normas ir pirmiau aptartą dvigubo nebaudžiamumo principą, dėl ko negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-12-27 Pareiškėjai buvo pareikštas įtarimas pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. bei 228 str. 1 d., tačiau 2014-09-19 prokuroro I. M. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjos buvo nutrauktas. Be to, prokuroras konstatavo, jog Pareiškėja nepadarė jokių nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Toks prokuroro nutarimas buvo apskųstas Generalinio prokuroro pavaduotojui D. R., kuris 2014-10-29 panaikino prokuroro I. M. 2014-09-19 nutarimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-12-19 nutartimi D. R. 2014-10-29 nutarimas buvo panaikintas. Atsižvelgdamas į tai, D. R. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, tačiau skundžiama aukštesniojo teismo nutartimi skundas buvo paliktas nenagrinėtas.
2014-11-18 Pareiškėjai buvo pareikštas naujas įtarimas pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. bei 228 str. 2 d., o 2015-07-17 jai buvo įteiktas dar vienas įtarimas pagal BK 24 str. 6 d., 25 str. 3 d. 300 str. 3 d. Būtent naujų veikų įtraukimu į Pareiškėjai reiškiamus naujus įtarimus prokurorė grindžia savo prašymą atmesti jos skundą. Tačiau, viena vertus, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šiai dienai galioja įsiteisėjęs prokuroro I. M. 2014-09-19 nutarimas, kuriuo ikiteisminio tyrimo dalis dėl Pareiškėjos yra nutraukta, pabrėžiant, jog įtarime pareikštų aplinkybių apimtyje Pareiškėja nepadarė jokios nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. O tai reiškia viena – klausimas dėl Pareiškėjos veiksmų apimties ir jų teisinis vertinimas šiame tyrime yra išspręstas. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir kol jis nebus panaikintas įstatyme nustatyta tvarka, bet kokie bandymai reikšti naujus įtarimus Pareiškėjai ir taikyti jai bet kokias procesines prievartos priemones turėtų būti laikomi aukščiau paminėto draudimo pakartotinai persekioti Pareiškėją pažeidimu.
Kita vertus, skundui nagrinėti pateikti duomenys, priešingai nei tvirtina prokurorė savo atsiliepime, rodo, jog visi trys Pareiškėjai pareikšti įtarimai iš esmės yra tapatūs, t. y. nors veiksmų teisinė kvalifikacija ir yra skirtinga, tačiau faktinės aplinkybės praktiškai yra analogiškos – tvirtinama, kad Pareiškėja nuo 2010 m. gegužės ar birželio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, veikdama bendrininkų grupe su kitais įtariamaisiais, davė jiems patarimus ir nurodymus suklastoti dokumentus bei taip padėjo UAB (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) federacijos naudai apgaule užvaldyti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės pinigus – 2375000 litų (687847,54 eurų). Jokių naujų ar iš esmės skirtingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs 2014-09-19 nutarimą priėmęs prokuroras, nustatyta nebuvo, nauji įtarimai Pareiškėjai pareikšti faktiškai tik patikslinant įtariamų nusikalstamų veikų padarymo seką, nurodant daugiau dalyvavusių asmenų ar labiau konkretizuojant jų atliktų veiksmų turinį. Todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas visiškai sutinka su Pareiškėjos argumentais, jog 2015-08-13 prokurorės nutarimo laikinai apriboti jos nuosavybės teisę priėmimo metu galiojo pirmiau aptartas 2014-09-19 prokuroro I. M. nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl Pareiškėjos, nors pagal 151 str. 1 d. bei sisteminį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių procesinių prievartos priemonių taikymą, vertinimą laikinas nuosavybės teisės apribojimas siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį yra skirtas tik atitinkamą procesinį statusą baudžiamajame procese turintiems asmenims. Šiuo atveju tai įtariamiesiems bei fiziniams asmenims, pagal įstatymus materialiai atsakingiems už įtariamojo veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms laikinas nuosavybės teisės apribojimas siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, Pareiškėjai negalėjo ir neturėjo būti taikomas.
Tokiu būdu aukštesnysis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėjai laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo skirtas nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo ir pažeidžiant BPK 3 str. 1 d. 8 p., dėl ko skundžiama apylinkės teismo nutartis yra naikinama ir priimamas naujas sprendimas.
Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas išsamiau nepasisako dėl Pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas
NUTARĖ:
Panaikinti 2015 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.
Tenkinti D. D. skundą ir panaikinti skundžiamą 2015 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės A. G. nutarimą laikinai apriboti D. D. nuosavybės teisę į nutarime nurodytą turtą.
Ši nutartis neskundžiama.