Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Juozui Šilanskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1)2009-01-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. - 3 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 4 p., 5 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2009-05-07 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. - 3 metų laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimą 3 metams 8 mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2014 m. balandžio 8 d., apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje kabojusios striukės kišenės, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - L. O. V. priklausančią piniginę, kurios vertė 30 litų, kurioje buvo 270 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. O. V. bendrą 300 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

V. K. kaltu prisipažino ir patvirtino, kad 2014 m. balandžio 7 d. vakare su draugais Krosnos mstl. išgėrė apie 2 litrus brendžio. Namo grįžo apie 2 val. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo močiutę L. O. V.. Grįžęs į namus iš koridoriuje kabojusios močiutės striukės kišenės paėmė piniginę, kurioje buvo apie 270 litų. Pamena, kad dvi kupiūros buvo po šimtą litų, o kokiomis kupiūromis buvo kiti pinigai neprisimena. Paėmęs pinigus, piniginę išmetė už ūkinio pastato. Po to paskambino draugui, kuris jį nuvežė jį į Alytų. Ten lošimo namuose visus pinigus pralošė. Šią vagystę įvykdė todėl, kad norėjo pažaisti pokerį. Kodėl pas močiutę pinigų neprašė negali paaiškinti, tikriausiai girtumas turėjo įtakos jo veiksmams.

Nukentėjusios L. O. V. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad 2014-04-08 ji kreipėsi į policiją, nes pastebėjo, kad iš koridoriuje kabėjusios striukės kišenės dingo piniginė su 270 Lt (b. l. 1).

2014-04-08 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esančiame name, kuriame gyvena L. O. V., koridoriuje yra pakaba su kabančiomis striukėmis, kurių kišenėse jokios piniginės nėra (b. l. 3-8 ).

2014-04-08 asmens blaivumo testas patvirtina, kad 13.33 val. V. K. nustatytas 0,88 promilių girtumas ( b. l.14 ).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, kaltinamasis kaltu prisipažįsta, o jo prisipažinimą patvirtina nukentėjusiosios protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens blaivumo testas. Nukentėjusiosios protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės apie tai, kada, iš kur dingo piniginė su pinigais, ir kokia suma piniginėje buvo, sutampa su kaltinamojo parodymais ir juos patvirtina. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiosios namo koridorius atitinka kaltinamojo parodymus ir nuketėjusiosios protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes apie nusikaltimo vietą ir pinigų buvimo vietą vagystės metu. Asmens blaivumo testas patvirtina kaltinamojo parodymus apie prieš vagystę gertą alkoholį. Visuma šių įrodymų ir jų analizė neduoda jokio pagrindo abejoti kaltinamojo prisipažinimu ir leidžia daryti išvadą, kad V. K. kaltė dėl svetimo turto užvaldymo yra įrodyta.

Visuma aukščiau nurodytų įrodymų patvirtina, kad V. K., turėdamas tyčią užvaldyti svetimą turtą, be savininkės leidimo, neteisėtai pasisavino jos piniginę su 270 Lt suma, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 4 d. kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas, nes pagrobto turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumą.

V. K., būdamas du kartus teistas už tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymą, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, nepraėjus nei trims mėnesiams nuo bausmės atlikimo už paskutinį nusikaltimą, vėl padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Pabrėžtina, kad už pirmąjį kaltinamojo padarytą nusikaltimą teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo atidėjęs, tačiau pažeisdamas įpareigojimą būti namuose ir praėjus vos keletui mėnesių jis vėl padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, todėl už antrąjį nusikaltimą buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Be to, atlikdamas šią bausmę, kaltinamasis 2010-07-12 teismo nutartimi buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau 2011-08-17 teismo nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės patvirtina, kad net ir bandant paveikti kaltinamąjį švelnesnėmis baudžiamosios atsakomybės priemonėmis, jis vis tiek daro naujus teisės pažeidimus ir bausmės tikslų nepavyksta pasiekti be realaus jo laisvės suvaržymo. Šioje byloje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą V. K. vėl padarė vos tik atlikęs griežčiausios rūšies bausmę, todėl akivaizdu, kad nei anksčiau jam taikytos administracinės nuobaudos, nei įpareigojimai, paskirti atidedant bausmės vykdymą, nei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas ar lygtinis paleidimas nebuvo tiek veiksmingi, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų. Todėl nėra jokių argumentų ir pagrindų paskirti kaltinamajam kurią nors iš BK 178 str. 4 d. numatytų bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, nes tai akivaizdžiai nebūtų veiksminga, nepasiektų bausmės tikslų ir nebūtų įgyvendintas teisingumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. K. skirtina griežčiausia BK 178 str. 4 d. numatyta bausmės rūšis – areštas.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad V. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 10 str., 11 str. 1 d.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes pats kaltinamais pripažino, jog būdamas blaivus pinigų būtų paprašęs, o ne juos vogęs, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad yra po vieną V. K. atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, jam skirtina artima vidurkiui arešto bausmė. Nors kaltinamasis nurodė susitaręs dėl būsimo darbo, tačiau jis negalėjo nei pasakyti savo būsimo darbdavio pavadinimo, nei nuo kada tiksliai jis turi pradėti dirbti. Be to, jis patvirtino, kad negali pateikti darbo sutarties, patvirtino, kad dar neaišku darbdavys jam tikrai leis dirbti. Todėl paskirtą arešto bausmę leisti atlikti poilsio dienomis nėra pagrindo.

Kadangi kaltinamasis prisipažino esąs kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tai skiriamos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusioji L. O. V. atsisakė savo ieškinio, todėl procesas dėl žalos atlyginimo nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., ir nubausti 21 (dvidešimt vienos) paros areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 (keturiolika) parų arešto.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Procesą dėl 300 Lt žalos atlyginimo pagal nukentėjusiosios L. O. V. ieškinį nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.