- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- AN2-339-654/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. V. apeliacinį skundą dėl 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria paliktas galioti 2018 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės nutarimas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) pareigūno nutarimu M. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Nustatyta, kad M. V., 2018 m. kovo 11 d., 9:15 val., Vilniuje, S. Batoro g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,61 promilių neblaivumo laipsnis.Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino M. V. skundo dėl 2018 m. kovo 23 d. Institucijos nutarimo. Apylinkės teismo vertinimu padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus ir pavojingas. Tokio pobūdžio nusižengimas sukelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Teismas nurodė, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat tai, kad jis turi šeimą, tai, kad apie savo sveikatą ir gyvenamąją vietą, jam buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė M. V. nuo šio nusižengimo padarymo. Teismas konstatavo, kad Institucija įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir M. V. buvo paskirta minimalaus dydžio nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu, pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, galėjo būti paskirta švelnesnės rūšies ar mažesnio dydžio administracinė nuobauda arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu numatyta įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Apeliacinio skundo argumentai
M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir apeliacinį skundą tenkinti. Paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą iki 6 mėnesių.Skunde nurodė, kad nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytų nuostatų. Mano, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo surinktus įrodymus bei taikė teismų praktiką, kuri ne visai atitinka dabartines realijas.Skunde atkreipia dėmesį, kad ANK nėra numatyta galimybė grąžinti teisės vairuoti transporto priemonę anksčiau paskirtojo termino, kaip tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos administracinius teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 329 straipsnyje. Todėl sprendimas skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės terminą nei numato įstatymas, ateičiai jau nebegali būti taikomas. Taigi į pažeidėjo asmenybę įsigilintina atidžiau jau bylos nagrinėjimo metu.Apeliantas pažymi, kad jam yra 53 metai ir apie 20 iš jų jis vairuoja transporto priemones. Per ilgą vairavimo stažą niekada nėra padaręs KET pažeidimų, niekada nebuvo baustas už vairavimą išgėrus ir neturi jokių nuobaudų. Nagrinėjamu atveju prieš sėsdamas už vairo neįvertino savo amžiaus ir kintančios organizmo būklės, todėl neįvertino savo organizmo galimybės skaidyti išgertą alkoholio kiekį. Vairavo automobilį šventinę dieną (2018 m. kovo 11 d.) apie 9 val. ryto, todėl transporto eismo praktiškai nebuvo. Jei būtų įtaręs, kad išgerto alkoholio kiekis jo organizme dar nesusiskaidė, nebūtų vairavęs.Susiklosčiusių aplinkybių kontekste vertinant jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, jo darbo pobūdį, sąžiningą vairavimą be jokių nusižengimų nuo 1998 m., nuoširdų gailėjimąsi, jo sutuoktinės ir motinos sveikatos būklę teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui neatitiktų daugelio administracinės nuobaudos paskyrimo tikslų. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais tokia nuobauda yra neproporcinga ir neprotingas už iš esmės pavojaus nesukėlusį administracinį nusižengimą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
M. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. M. V. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Netenkindamas M. V. skundo dėl Institucijos paskirtos nuobaudos apylinkės teismas tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai nurodė, jog paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu yra teisėta. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas M. V. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatyme, sumažinti jos dydį ar ją panaikinti, nėra. Tokių pagrindų nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Kitaip bendroji taisyklė netektų prasmės, o teismai visada taikytų specialiąją taisyklę. Apelianto nurodytais motyvais kiekvienoje byloje, kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalies, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia. Skunde pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas.M. V. padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Pažeidėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,61 promilių girtumas ir tokiais savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų ir už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas.Skunde pareiškėjas pabrėžia savo teigiamą charakteristiką, turimą 20 metų vairavimo stažą, analogiškų nusižengimų nebuvimą, į tai, kad jo veiksmai jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos skiriant M. V. minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. M. V. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad apeliantas buvo laiku sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Jei vairuodamas neblaivus M. V. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Pasekmių nebuvimo akcentavimas yra bandymas sumenkinti padarytą pažeidimą esant standartinei situacijai ir neturint kitų įtikinamų motyvų. Tai, kad M. V. turi ilgą vairavimo stažą ir nėra padaręs analogiškų nusižengimų, nėra išskirtinai teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, nes taip turi elgtis kiekvienas žmogus.Apeliantas pažymi, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, tai gali pakenkti jo darbui, taip pat jis negalės tinkamai pasirūpinti artimaisiais. M. V. darbinės funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu. Tai, kad paskirta administracinė poveikio priemonė pakenks pažeidėjo darbinei veiklai bei neleis tinkamai pasirūpinti giminaičiais, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. M. V. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas bei tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Papildomai teismas nurodo, kad teikdamas argumentą dėl negalėjimo pasirūpinti giminaičiais, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kodėl jo nuobaudos atlikimo laikotarpiu jais negalės pasirūpinti kiti artimieji. Nenurodant išimtinių priežasčių dėl vairavimo teisių būtinumo, tokie formalūs argumentai labiau panašūs į bandymą bet kokiais būdais palengvinti situaciją.Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties M. V. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Tai jam sudarytų klaidingą įspūdį, kad vieną kartą išvengęs atsakomybės jis gali jos išvengti ir kitą kartą. M. V. gyveno toliau nuo pagrindinio miesto, rūpinosi kitais šeimos nariais, yra tik iš dalies darbingas bei turi problemų su sveikata, tačiau sėsdamas už vairo neblaivus neatsižvelgė į tai, kad jį nubaudus už padarytą nusižengimą bus apsunkintas jo ir aplinkinių kasdienis gyvenimas. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje mažesnės nuobaudos paskyrimas nebūtų nei teisingas, nei protingas. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Atsižvelgus į tai teismas daro išvada, kad Institucijos nutarime taikytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo, protingumo ar konstitucinius teisinės valstybės principus, todėl 2018 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas ir 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
M. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.