- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 1-3073-891/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00013-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- I. B.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis I. B., 2012-01-02 apie 4.15 val., Pylimo g. 49, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie apsupę V. M. stebėjo aplinką, liepė V. M. atiduoti auksinį žiedą, kitaip pagrasino nupjauti pirštus, dėl ko V. M., jausdamas realią grėsmę dėl savo sveikatos, numovė nuo piršto ir atidavė jam savo vestuvinį 500 Lt vertės žiedą. Tokiu būdu, I. B., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė 500 Lt vertės V. M. priklausantį turtą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. B. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai bei paaiškino, jog vieną naktį, tiksliai datos neprisimena, bare stotyje, Vilniuje, vartojo alų. Vėliau jis bare pamatė nukentėjusįjį, pakvietė jį į lauką, kur liepė jam nusimauti nuo piršto žiedą ir jam atiduoti. Kadangi nukentėjusysis nesutiko, jis pasakė, kad nupjaus jam pirštus ir tuomet nukentėjusysis jam atidavė žiedą. Šalia buvo ir daugiau nepažįstamų vyrų. Jis jokio peilio su savimi neturėjo. Jis paėmė žiedą, po ko jį pardavė ir pinigus pasidalino su nepažįstamais vyrais. Dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis V. M. teisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2012-01-02 apie 4 val. jis pasigedo savo daiktų, todėl grįžo atgal į barą pasiteirauti baro darbuotojų ir lankytojų, kur galėtų būti jo daiktai. Prie jo priėjo kaltinamasis ir pasakė, kad žino kur jo grandinėlė, pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti. Vaikinas nuvedė jį į šalia baro esantį bromą, kur prie jų priėjo dar kiti nepažįstami vyrai. Tuomet kaltinamasis pareikalavo jam atiduoti auksinį vestuvinį žiedą, kurį jis turėjo ant dešinės rankos piršto, kitaip pagrasino nupjauti pirštus. Tai sakydamas vaikinas laikė savo dešinę ranką už nugaros, lyg būtų rankoje kažką turėjęs. Ar vaikinas turėjo peilį, ar kokį kitą daiktą rankoje, V. M. nematė, tačiau bijojo priešintis. Tuomet jis nusimovė nuo piršto ir atidavė kaltinamajam savo žiedą. Šiuo metu žala jam pilnai atlyginta ir jis nepageidauja, kad ieškinys būtų tenkinamas.
Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis V. M. iš parodytų jam atpažinti trijų vaikinų, atpažino I. B., kaip asmenį, kuris 2012-01-02 apie 4.15 val., Pylimo g. 49, Vilniuje, pagrobė jo žiedą (b. l. 60-62).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo iš baro, esančio Pylimo 49, Vilniuje, peržiūra. Vaizdo įraše užfiksuotas apie 18 metų amžiaus vaikinas, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, panašus į romų tautybės vaikiną, apsirengęs tamsios spalvos striuke, juodu megztiniu. Jis vaikšto bare, sėdi už staliukų, vaikšto į lauką, bendrauja su bare esančiais vyrais (b. l. 30-32).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis I. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę jis prisipažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, kurie teismui abejonių nekelia, nukentėjusiojo V. M. parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenys, atpažinimo protokolas. Nustatytu atveju turto pagrobimas buvo įvykdytas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – I. B. pagrasino nukentėjusiajam nupjauti pirštus, taip pat nukentėjusysis buvo apsuptas iš visų pusių kitų vyrų, taip sukeliant jam grėsmę. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad I. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo kaltinamas, jog nusikalstamą veiką jis padarė 2011-12-02, tačiau ištyrus byloje esančius duomenis matyti, jog tai yra techninė klaida, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta 2012-01-02, todėl kaltinimo faktinės aplinkybės tikslintinos, nurodant, kad I. B. nusikalstamą veiką padarė 2012-01-02 apie 4.15 val.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį turtinį nusikaltimą, veika baigta, veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į pagrobto turto ir nusikaltimo padarymo pobūdį (grasino nupjauti pirštus, kadangi nukentėjusysis atsisakė nusimauti vestuvinį žiedą), į tai, kad žala nukentėjusiajam atlyginta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, taip pat, atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: I. B. ankščiau neteistas, administracinėn atsakomybėn netrauktas, tačiau 2011-05-09 buvo nustatytas kanabinoidų vartojimo faktas, šiuo metu nesimoko, nedirba, daro biržoje neregistruotas, pajamų neturi. Be to, teismas atsižvelgia į I. B. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (baigė tik šešias klases), sveikatos būklę ir socialinę brandą (neatsimena netgi savo tėvo vardo), anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (po nusikaltimo padarymo slapstėsi, kardomosios priemonės nevykdė). Įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, korio dydis artimesnis sankcijoje numatytos bausmės maksimumui. I. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, todėl jam taikytinos BK Bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą nepilnamečiui.
Nukentėjusysis V. M. byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 500 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad žala jam prieš teismo posėdį buvo pilnai atlyginta, jis kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nebereiškia.
I. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti I. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 40 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti I. B. laikino sulaikymo laiką 2012-03-21 (viena para) ir suėmimo laiką nuo 2014-09-11 iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir laikyti, jog I. B. bausmę atliko pilnai.
Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir I. B. paleisti teismo posėdžių salėje.
Daiktą – 1 kompaktinį diską, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.