- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- T-9/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-02053-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Driukas (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dainius Raižys
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Plungės socialinių paslaugų centrui, Plungės rajono savivaldybės administracijai
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Diaverum klinikos“
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo
S. J. (S. J.) ieškinį atsakovėms biudžetinei įstaigai Plungės socialinių paslaugų centrui, Plungės rajono savivaldybės administracijai, suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Diaverum klinikos“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovės biudžetinės įstaigos Plungės socialinių paslaugų centro (toliau – ir PSPC) ieškovo naudai 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ieškovo naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249–6.250 straipsniai).
Ieškovas nurodo, kad 2021 m., remiantis Mokėjimo už socialines paslaugas sutartimi, jam buvo skirtas transportas, kuriuo jis buvo nuvežamas į kliniką ir parvežamas atgal namo (duomenys neskelbtini) procedūrų dienomis. Kaip pažymi ieškovas, jis pretenzijų dėl sutarties vykdymo neturėjo.
2022 m. vasario mėn. ieškovui persikėlus gyventi į Plungės miestą, transportavimo paslaugos buvo vykdomos nustatyta ir anksčiau suderinta tvarka. Norėdamas sustabdyti teikiamas paslaugas kelioms dienoms, jis teikdavo prašymus dėl paslaugos sustabdymo, vėliau paslaugos vėl buvo atnaujinamos suderinta su atsakove tvarka. Paslaugų sustabdymo pagrindu buvo tai, kad vairuotojas neatvykdavo laiku į (duomenys neskelbtini) centrą parvežti ieškovo po procedūrų namo. Vairuotojo tekdavo laukti daugiau nei valandą, o tai buvo neįmanoma, atsižvelgiant į sunkią ieškovo sveikatos būklę.
2023 m. kovo 27 d. buvo pasirašyta nauja Mokėjimo už socialines paslaugas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutartis pasirašyti buvo pateikta per vairuotoją, ieškovas tuomet buvo po (duomenys neskelbtini) procedūros, taigi tinkamai susipažinti su Sutarties tekstu neturėjo galimybės ir patikėjo atsakovės sąžiningumu. Tačiau pasirašyta Sutartis sistemingai nebuvo vykdoma, nors suinteresuotam asmeniui (vykdančiam teikiamų transporto paslaugų apmokėjimus) buvo pateikiami nurodymai apmokėti ieškovui faktiškai neteikiamas transportavimo paslaugas. Tokiu būdu atsakovė neteisėtai pelnėsi iš minėtos Sutarties ir siekė sau turtinės naudos. Ieškovas teigia, kad po (duomenys neskelbtini) procedūrų jis matydavo, kaip neįgaliesiems gabenti skirtas PSPC transportas važinėja po miestą, tačiau ieškovui tokia paslauga nebuvo teikiama; taip buvo ir iki dabar yra elgiamasi ir su kitais rytinės pamainos pacientais. Atsakovė PSPC yra nekontroliuojama Plungės rajono savivaldybės, abi įstaigos veikia suderintai, siekdamos gauti neteisėtų pajamų ir naudos, ignoruodamos ieškovo (neįgalaus asmens) teisių įgyvendinimą, sąmoningai atsisako vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesudaro sąlygų jų vykdyti ir pan. Ieškovas taip pat išdėsto argumentus, kad atsakovė PSPC klaidingai nurodė tiek jam (ieškovui), tiek kitiems Plungėje gyvenantiems pacientamas, jog jų pristatyti į (duomenys neskelbtini) procedūras pagal sutartį 6 val. ryto ji negali, nes tai ne darbo laikas.
Ieškovas pažymi, kad, remiantis Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė PSPC paslaugą įvykdė tik vieną kartą, o toliau jos sistemingai nevykdė. Kaip nurodo ieškovas, anksčiau išdėstyta susiklosčiusi situacija sukelia jam emocinį stresą, dvasinių išgyvenimų ir pan. Be to, Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinys neatitinka tokioms sutartims keliamų reikalavimų. Be kita ko, į minėtą Sutartį įrašyta ir ieškovo socialinės priežiūros paslauga, kuri apskritai jam niekada nebuvo teikiama; nurodoma, kad ieškovas, niekaip nesusijęs su atsakovės veikla, turi laikytis jos vidaus tvarkos taisyklių, o suinteresuotam asmeniui neapmokėjus sąskaitų, delspinigiai bus skaičiuojami iš ieškovo, kaip paslaugos gavėjo; nurodoma, kad, sustabdžius paslaugų teikimą, ieškovas už jas mokėti neturi, nors visus mokėjimus, remiantis minėta Sutartimi, atlieka suinteresuotas asmuo (UAB „Diaverum klinikos“).
Ieškovas 2023 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovėms pretenzijas dėl Sutarties vykdymo ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė Plungės rajono savivaldybė nurodė, jog pretenziją užregistravo, tačiau jokio atsakymo į pretenziją nepateikė. Atsakovė PSPC 2023 m. lapkričio 24 d. pateikė atsakymą, neva pats ieškovas nesudaro sąlygų vykdyti sutartį.
Ieškovas 2023 m. lapkričio 24 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovėms pranešimą apie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Atsakovė Plungės rajono savivaldybė pateikė atsakymą, kad ieškovo raštą užregistravo. Atsakovė PSPC atsakymo nepateikė, Sutarties nenutraukė, teisinių santykių pabaigos neįformino.
Atsakovių veiksmai daro ieškovui didelę neturtinę žalą ir yra teisinis pagrindas priteisti jos atlyginimą, apginant neįgaliojo asmens teises ir pašalinant diskriminaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai, spręsdami ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš jam skirtų socialinių paslaugų vykdymo tvarkos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus rekomendacijoje dėl specialiosios pagalbos priemonių Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rekomendacija Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovui nustatytas specialusis poreikis techninėms bei kito asmens pagalbos priemonėms ieškovo mobilumo, savarankiškumo galimybėms didinti. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovui buvo teikiamos socialinės paslaugos, tarp jų – ir specialiojo transporto paslaugos. Kaip pažymi teismas, ieškovas pateiktu ieškiniu iš esmės teikia skundą dėl jam PSPC nesuteiktų (netinkamai suteiktų) socialinių paslaugų – specialiojo transporto paslaugų vykti į kliniką (duomenys neskelbtini) procedūrai; taip pat Plungės rajono savivaldybės administracijos neveikimo – netinkamos paslaugų teikimo kontrolės ir pan.
Teismas, atsižvelgdamas į Socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Plungės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T1-145, (toliau – ir Aprašas) 92–94 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias bylų priskirtinumą administraciniam teismui, suabejojo dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo ir nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Administraciniams teismams, be kita ko, yra teismingos bylos dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Administraciniai teismai taip pat sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis; ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Pagal aptariamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, Rekomendacija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas specialusis poreikis techninėms pagalbos priemonėms bei kito asmens pagalba ieškovo mobilumo, savarankiškumo galimybėms padidinti, kasdienei veiklai palengvinti. Tarp atsakovės PSPC (paslaugų teikėja) ir ieškovo (paslaugų gavėjas) buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šia Sutartimi paslaugų teikėja įsipareigojo teikti paslaugų gavėjui socialines paslaugas, išvardytas šioje Sutartyje, o paslaugų gavėjas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti už gaunamas socialines paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis (Sutarties 1 punktas). Sutarties 3.1 punktu paslaugų teikėja įsipareigojo teikti paslaugų gavėjui socialines paslaugas, atitinkančias Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, bei garantuoti jų kokybę. Be kitų socialinių paslaugų, paslaugų teikėja įsipareigojo teikti bendrąsias socialines paslaugas (spec. transporto ((duomenys neskelbtini)) (Sutarties 3.1.1 punktas). Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad už spec. transporto paslaugą sumoka UAB „Diaverum klinikos“ pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. pasirašytą transporto išlaidų kompensavimo sutartį.
Kaip matyti iš pareikšto ieškinio esmės, ieškovas nurodo, kad remiantis Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė PSPC paslaugą įvykdė tik vieną kartą, o toliau jos sistemingai nevykdė, tačiau teisinių santykių pabaigos taip pat neįformino, nors ieškovas pateikė pranešimą apie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Tuo tarpu Plungės rajono savivaldybė atsakovės PSPC nekontroliavo; abi atsakovės veikia suderintai, siekdamos gauti neteisėtų pajamų ir naudos, ignoruodamos ieškovo (neįgalaus asmens) teisių įgyvendinimą ir pan. Be to, ieškovo teigimu, Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) turi ir kitų trūkumų.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Aptariamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybė organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą. To paties straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad savivaldybė pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai). Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine sutartimi (Socialinių paslaugų įstatymo 26 straipsnio 7 dalis). Ginčai dėl savivaldybės mero, savivaldybės administracijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 9 dalis).
Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94, (2023 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. A1-538 redakcija) 92 punkte įtvirtinta, kad ginčai dėl savivaldybės mero, savivaldybės administracijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento, Tarnybos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotas teritorinis skyrius), Agentūros (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.
Savivaldybės lygmens teisės akte – Socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo 92 punkte nustatyta, kad asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo išvadas dėl socialinių paslaugų teikimo, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Aptariamo Aprašo 93 punkte įtvirtinta, kad ginčai dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos, Komisijos, Tarnybos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotas teritorinis skyrius), Departamento (Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) ar Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Už nurodyto Aprašo vykdymą ir nuostatų įgyvendinimą atsako Socialinės paramos skyrius, o kontrolę vykdo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius (Aprašo 94 punktas).
Iš PSPC nuostatų, patvirtintų Plungės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T1-148, (įregistruota Juridinių asmenų registre 2018 m. rugsėjo 5 d.; prieiga per internetą: https://plungesspc.lt/wp-content/uploads/2020/03/%C4%AEstaigos-nuostatai-2018-m..pdf) matyti, kad PSPC yra Plungės rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga (Nuostatų 1 punktas). PSPC, be kita ko, teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonėms (Nuostatų 1.1 punktas). PSPC savininkas yra Plungės rajono savivaldybė, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Plungės rajono savivaldybės taryba (Nuostatų 3 punktas). Viena iš PSPC pareigų yra užtikrinti kokybišką socialinių paslaugų teikimą ir prieinamumą negalią turintiems asmenims, socialinės rizikos grupių asmenims ir kitiems bendruomenės nariams (Nuostatų 41.1 punktas).
Pareikštas ieškinys yra priėmimo stadijoje, todėl atsakovių pozicija dėl pareikšto ieškinio nėra žinoma.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nors tarp atsakovės PSPC ir ieškovo buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios nevykdymo (netinkamo vykdymo), be kita ko, yra inicijuojamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai per se (savaime) nereiškia, jog tarp Sutarties šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. PSPC šiuo atveju neveikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, nevykdo ūkinės komercinės veiklos (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2023 ir joje nurodytą praktiką). Šiuo atveju per PSPC jos savininkė Plungės rajono savivaldybė (viešojo administravimo subjektas) įgyvendina pastarajai pagal teisinį reguliavimą pavestas viešojo administravimo funkcijas (anksčiau aptarti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas, Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, Plungės rajono savivaldybė taip pat nekontroliavo PSPC. Ieškovo kildinama žala šiuo atveju yra susijusi su Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritimi.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo inicijuojamas ginčas pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo srities ginčas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), bet ne civilinis ginčas.
Ieškovo keliamas ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose apibrėžtų ginčų kategoriją, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai. Visi kiti ieškinyje nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams įstatymų nustatyta tvarka ieškinio priėmimo klausimui spręsti.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovo S. J. (S. J.) ieškinį atsakovėms biudžetinei įstaigai Plungės socialinių paslaugų centrui, Plungės rajono savivaldybės administracijai, suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Diaverum klinikos“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams įstatymų nustatyta tvarka ieškinio priėmimo klausimui spręsti.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys