Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vokietijos federacinės teisingumo žinybos prašymą bei pateiktus dokumentus dėl Polizeipräsidium Rheinpfalz (piniginę sankciją paskyrusios institucijos) 2019 m. kovo 29 d. sprendimu T. A. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. liepos 20 d. gautas Vokietijos federacinės teisingumo žinybos prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodyta, kad T. A. 2019 m. vasario 2 d. 18.35 val. Daksveileryje, 61 federalinėje magistralėje, ties 277,303 km (kelio darbai), Daksveilerio ribose, Kelno eismo kryptimi, kaip lengvojo automobilio, valst. Nr. LDK-JS 325, vairuotojas, viršijo leistiną didžiausią greitį už uždarų vietovių 23 km/val. Leistinas greitis – 60 km/val. Nustatytas greitis (tolerantiškai atskaičius): 83 km/val. Tuo padarė pažeidimą, numatytą Kelių eismo taisyklių 41 § 1 pastraipoje su 2 priedu, 49 §; Kelių eismo įstatymo 24 §; Baudų skyrimo katalogo 11.3.4.

Reinpfalco policijos valdybos (Polizeipräsidium Rheinpfalz) 2019 m. kovo 29 d. sprendimu (Nr. 09.7000594.3), įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 27 d., T. A. paskirta 70 Eur piniginė sankcija, su kurios vykdymu susiję 28,50 Eur proceso išlaidos.

Vokietijos federacinės teisingumo žinyba (Bundesamt für Justiz), vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas), prašo pripažinti T. A. atžvilgiu priimtą minėtą sprendimą (Nr. 09.7000594.3) ir vykdyti jį Lietuvos Respublikoje.

T. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis, kuriuo padarytas pažeidimas, jam nepriklausė, automobilis registruotas jo darbdavio vardu Vokietijoje. Jis Vokietijoje dirbo kurjeriu, gyveno netoli Kelno. Galimai jis padarė liudijime nurodytą pažeidimą, bet tuo pačiu automobiliu važinėjo dar du asmenys. Darbdavys, vardu Liudas, pavardės neatsimena, žodžiu arba žinute pranešdavo apie gautas baudas už greičio viršijimą, jas sumokėdavo ir išskaičiuodavo iš atlyginimo. Apie šios baudos paskyrimą jis nieko nežino, jokio pranešimo apie paskirtą baudą negavo, viršininkas apie ją neinformavo. Jis nėra tikras, kad padarė nurodytą pažeidimą, todėl baudos sumokėti nesutinka. Transporto priemonės registracijos liudijimo nėra matęs, kiek supranta, automobilis priklausė jo viršininko Liudo įmonei.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras siūlė prašymo netenkinti ir nepripažinti piniginės sankcijos, kadangi trūksta duomenų įvertinti, kas vairavo pažeidimą padariusį automobilį, kieno vardu registruotas automobilis. Trūksta duomenų, ar asmeniui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, todėl pagrindų, kodėl sprendimas turėtų būti pripažintas ir vykdomas, trūksta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Teismas, spręsdamas piniginės sankcijos pripažinimo klausimą, remiasi Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, jog sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Teismas, pripažindamas Europos Sąjungos valstybės narės teismo galutiniu sprendimu paskirtą bausmę, nevertina kitos valstybės teismo sprendimo turinio, nesprendžia ir neperžiūri nuteistojo kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo.

Pažymėtina, jog nors, vadovaujantis abipusio pripažinimo principu, Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, paskyrusios piniginę sankciją, prašymą nagrinėjantis teismas netikrina faktinių pažeidimo aplinkybių, tačiau prašymo nagrinėjimo metu nustatęs aplinkybes, dėl kurių piniginės sankcijos pripažinimas ir vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves, teismas gali atsisakyti patenkinti prašymą dėl sankcijos pripažinimo ir jos vykdymo (BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpcijos principą, kuris šiuo atveju būtų pažeistas, jei finansinė sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą būtų pripažinta ir vykdoma asmeniui, kuris to pažeidimo nepadarė.

Pateiktame liudijime nurodyta, jog T. A. Reinpfalco policijos valdybos (Polizeipräsidium Rheinpfalz) 2019 m. kovo 29 d. sprendimu (Nr. 09.7000594.3) buvo paskirta piniginė 70 Eur sankcija, kurios vykdymą sudaro 28,50 Eur proceso išlaidos (iš viso 98,50 Eur), už tai, kad 2019 m. vasario 2 d. 18.35 val. Daksveileryje, 61 federalinėje magistralėje, ties 277,303 km (kelio darbai), Daksveilerio ribose, Kelno eismo kryptimi, kaip lengvojo automobilio, valst. Nr. LDK-JS 325, vairuotojas, viršijo leistiną didžiausią greitį už uždarų vietovių 23 km/val., esant leistinam greičiui – 60 km/val., įvertinus paklaidą, važiavo 83 km/val. greičiu. Tuo padarė pažeidimą, numatytą Kelių eismo taisyklių 41 § 1 pastraipoje su 2 priedu, 49 §; Kelių eismo įstatymo 24 §; Baudų skyrimo katalogo 11.3.4.

Liudijime nurodyta, jog 2019 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 09.7000594.3 įsiteisėjo 2019 m. balandžio 27 d. ir yra galutinis. Procesas vyko rašytine procedūra, T. A. buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus. T. A. atžvilgiu nebuvo priimtas kitas sprendimas dėl tų pačių veikų ir nebuvo įvykdytas.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, T. A. nurodė, kad pažeidimo padarymo metu jis Vokietijoje dirbo kurjeriu. Jo vairuojamu įmonės, priklausančios asmeniui, vardu Liudas, automobiliu naudojosi dar du asmenys. Apie nuobaudas, gautas už greičio viršijimą, jį informuodavo įmonės vadovas, jis sumokėdavo baudas ir jas išskaičiuodavo iš atlyginimo. Apie 2019 m. kovo 29 d. sprendimu paskirtą baudą jis nieko nežino, pranešimo apie bylos nagrinėjimą nėra gavęs, nėra tikras, kad būtent jis padarė pažeidimą, tai yra, nurodytu laiku vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį, todėl baudos mokėti nesutinka.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei T. A. nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog tenkinus Vokietijos federacinės teisingumo žinybos (Bundesamt für Justiz) prašymą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje T. A. atžvilgiu, sankcijos pripažinimas ir vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves, prieštarautų teisingumo interesams. T. A. nėra automobilio, kuriuo padarytas pažeidimas, savininkas. Jis nežino, ar nurodytu metu vairavo minėtą automobilį, nes juo naudojosi keli asmenys. Be to, jam nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, jis negavo jokio pranešimo apie jam paskirtą nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos federacinės teisingumo žinybos (Bundesamt für Justiz) prašymo dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje T. A. atžvilgiu pripažinimas ir vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves, piniginę sankciją atsisakytina pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365¹, 365² straipsniais,

nutaria:

Vokietijos federacinės teisingumo žinybos (Bundesamt für Justiz) prašymą atmesti.

Atsisakyti pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Reinpfalco policijos valdybos (Polizeipräsidium Rheinpfalz) 2019 m. kovo 29 d. sprendimu (Nr. 09.7000594.3), įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 27 d., T. A. paskirtą piniginę sankciją, kurią sudaro 70 Eur bauda ir 28,50 Eur proceso išlaidos.

Nutarties nuorašą su vertimu į anglų kalbą išsiųsti Vokietijos federacinei teisingumo žinybai (Bundesamt für Justiz), prokurorui ir T. A..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.