- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e1-945-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07106-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. 2020 m. vasario 17 d. apie 20.30 val. Vilniuje, Savanorių pr., ties pastatu Nr. 49, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz B 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija.
A. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji A. S. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. vasario 17 d. ji buvo darbe (duomenys neskelbtini), kur, baigusi darbą, apie 18 val. išgėrė kelis buteliukus raminančios tinktūros „Renoval“, po to dar išgėrė apie 200 g „Čepkelių“ trauktinės. Trauktinę baigė gerti apie 20 val. ir jai reikėjo važiuoti į namus Lazdynuose. Todėl, išėjusi iš darbo, ji sėdo į automobilį Mercedes Benz, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra (duomenys neskelbtini) (bendrovė, kurioje dirba) nuosavybė ir šiuo automobiliu ji naudojasi kaip bendrovės darbuotoja. Važiuodama Savanorių pr. Lazdynų link, ji nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Iš karto prie jos priėjo kažkoks vyras, atėmė automobilio raktelius ir iškvietė policiją (el. b. l. 83–85).
Liudytojas N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. vasario 17 d. apie 20.25 val. ėjo Savanorių prospekto šaligatviu miesto centro link. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta. Staiga pamatė, kaip Savanorių prospektu nuo miesto centro pusės važiavęs automobilis Mercedes Benz, nežino dėl kokių priežasčių nesuvaldytas, nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies, užvažiavo ant šaligatvio, kuriuo jis ėjo, ir jo vos nekliudęs atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Iš karto pamatė, kad prie automobilio vairo sėdi neblaivi šviesiaplaukė moteris. Ji automobilyje buvo viena. Moteris po atsitrenkimo į stulpą bandė vėl užvesti automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį ir važiuoti. Bet jis priėjo prie transporto priemonės ir, atidaręs priekines keleivio duris, ištraukė užvedimo raktelį iš spynelės. Iš karto pamatė, kad automobilio Mercedes Benz vairuotoja yra neblaivi, nes tai buvo matyti iš jos veido išraiškos. Apie įvykį buvo pranešta policijai (el. b. l. 55–57).
Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 17 d. apie 20.30 val., dirbdamas su kolega, gavo iškvietimą adresu Vilnius, Savanorių pr. 49, kur galimai neblaivi moteris automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą. Atvykus nurodytu adresu, jau buvo atvykęs ekipažas V1911 ir kolegos nurodė jiems sulaikytą moterį, t. y. A. S.. Taip pat įvykio vietoje buvo pranešėjas N. M. kuris paaiškino, kad, jam einant Savanorių pr. ties pastatu Nr. 49, vos nepartrenkė moters vairuojamas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po to atsitrenkė į stulpą. N. M. įtarė, kad moteris yra neblaivi, todėl atėmė raktelius ir iškvietė policiją. Moteris buvo šviesių plaukų, prašė nekviesti policijos, nes „turi pažįstamų“, jo akivaizdoje ji nieko nevartojo, automobilyje buvo viena. N. M. nurodė, kad sulaikyta moteris yra būtent ta, kuri vairavo automobilį. Bendraujant su sulaikyta A. S., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, ji sunkiai orientavosi aplinkoje. Pasiūlius A. S. pasitikrinti blaivumą ir jai sutikus, alkotesteriu 21.10 val. pirmo pūtimo metu buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas, antro pūtimo metu 21.35 val. – 2,32 promilių girtumas. Į klausimą, ar vartojo alkoholį, ji atsakė, kad vartojo prieš dvi valandas. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio apšvietimo stulpas ir minėtas automobilis, t. y. variklio dangtis, priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas. Automobilio viduje priekinėje keleivio pusėje ant grindinio matėsi 0,7 l talpos butelis alkoholinio gėrimo „Čepkelių“ (el. b. l. 21–23).
Šio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės (el. b. l. 3).
2020 m. vasario 17 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. S. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jos elgesys neadekvatus, kalba nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Alkotesteriu A. S. 21.11 val. buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, o 21.35 val. – 2,32 promilių neblaivumas. A. S. sutiko su tikrinimo rezultatais (el. b. l. 6). Tokie patys kaltinamosios neblaivumo rezultatai nustatyti alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ kvituose (el. b. l. 4–5).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1141456 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. kovo 17 d. (el. b. l. 38).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Mercedes Benz B 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Mercedes Benz B 180 CDI, 2005 m., vertė be PVM yra 2859 Eur (el. b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes Benz B 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jos iškvėptame ore buvo 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. S. pareikštą kaltinimą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. S. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, nes prieš tai vartojo alkoholį. Tai, jog A. S. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – tiesioginio liudytojo N. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, netiesiogiai – liudytojo R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo tarnybinis pranešimas; 2020 m. vasario 17 d. neblaivumo nustatymo aktas; alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. kovo 17 d. (el. b. l. 38)). Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kadangi A. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bauda, tačiau prašo ją išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui dėl sunkios turtinės padėties.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – A. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad A. S., būdama neblaivi, galimai atsitrenkė į stulpą Vilniaus mieste vienoje iš pagrindinių miesto gatvių.
A. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. S. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, dirba, nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – šešiolikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą. Ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nustatyti nėra teisinio pagrindo.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Mercedes Benz B 180 CDI vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad A. S., būdama neblaivi, galimai nesugebėjo tinkamai manevruoti automobilio ir atsitrenkė į stulpą. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamoji iki tol neteista, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veiksmų. Taigi A. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 18 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
A. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Mercedes Benz B 180 CDI. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (2859 Eur be PVM) išieškojimas iš A. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz B 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš A. S. konfiskuotina 2859 Eur.
VI. Kiti klausimai
Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad A. S. BPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. vasario 17 d. 21.10 val. iki 2020 m. vasario 18 d. 13.10 val. (viena diena) (el. b. l. 34–45, 36–37). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (el. b. l. 62–64, 67–69). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš jos paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 17 d. 21.10 val. iki 2020 m. vasario 18 d. 13.10 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1900 Eur (tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. vasario 18 d.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Mercedes Benz B 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (2859 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių eurų)) konfiskavimą valstybės naudai.
A. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
2. Sumokėjusi baudą kaltinamoji teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra kaltinamosios gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu kaltinamoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir kaltinamosios sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu kaltinamoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.