Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2848-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-10-12
Bylos Nr.
1-2848-957/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47855-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2848-957/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47855-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, (duomenys neskelbtini), teistas:

2004 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – devyniasdešimties parų arešto; 2004 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2004 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi paskirta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė; 2007 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi bauda pakeista į trijų parų arešto bausmę; 2009 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;2009 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; 2009 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 dalimi ši bausmė subendrinta su 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams;2009 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu ir 2009 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, 2010 m. sausio 22 d. nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi ir paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių trijų dienų laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (1300 Lt) bauda; 2011 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi ši bausmė subendrinta su 2010 m. sausio 22 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (1300 Lt) bauda, 2011 m. lapkričio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleistas lygtinai, neatlikus dviejų mėnesių dvidešimt šešių dienų laisvės atėmimo bausmės; 2012 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2013 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2013 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos 2013 m. vasario 27 d. ir 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2015 m. gegužės 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartis pakeista, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi prie 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta aštuonių mėnesių dvidešimt aštuonių dienų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, įskaitytas 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. rugpjūčio 26 d., Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno g., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1 folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – 0,004 g heroino ir laikė su savimi iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., 18.50 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų S. Dariaus ir S. Girėno g. 185, Vilniuje. Taip A. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vartoja narkotines medžiagas, heroiną, jau seniai, maždaug apie 5 metus, 2015 m. rugpjūčio 26 d. vakare atvažiavo į taborą, Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, kur savo reikmėms norėjo įsigyti narkotinės medžiagos, buvo taip vadinamajam aukštutiniame tabore, kur netoli krūmų iš romų tautybės vyro, kurio gerai neįsidėmėjo, jo nepažįsta, neatpažintų, nusipirko už 6 eurus vieną lankstinuką. Nusipirkęs minėtą lankstinuką laikė dešinėje rankoje, jau ėjo iš aukštutinio taboro į mišką suvartoti, bet einant miško keliuku priėjo pareigūnai prie jo ir paprašė parodyti, ką turi rankoje, jis parodė, ką turi, tai buvo narkotinė medžiaga – heroinas, suvyniota į folijos lankstinuką. Jį pareigūnai apieškojo ir pristatė į policijos komisariatą. Jis savo kaltę pripažįsta, labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (T. 1, b. l. 20, 24)

Liudytojas policijos pareigūnas E. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 26 d. kartu su Vilniaus apskrities VPK VTV mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu S. K. dirbo pagal planą S.Dariaus ir S.Girėno g., apie 18.50 val., S.Dariaus ir S.Girėno g. 185, Vilniuje, pastebėjo įtartiną vaikiną, kaip paaiškėjo A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris kairėje rankoje turėjo folijos lankstinuką. Juos pamatęs numetė minėtą folijos lankstinuką ant žemės, toliau nuo savęs. Jie priėjo ir apžiūrėjo tą numestą folijos lankstinuką. Jame buvo baltos spalvos milteliai, todėl minėtą asmenį sulaikė bei pristatė į Vilniaus m. 2-ąjį policijos komisariatą. Asmuo nesipriešino, elgėsi ramiai (T. 1, b. l. 6).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvados Nr. 140-(5363)-1S1-5723 matyti, jog gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2015 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros metu rastų pas A. K., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,004 g (T. 1, b. l. 12, 13).

Motyvuojamoji dalis

A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, heroinas yra narkotinė medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vartoja narkotines medžiagas, heroiną, jau seniai, maždaug apie 5 metus, 2015 m. rugpjūčio 26 d. vakare atvažiavo į taborą, Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, kur savo reikmėms norėjo įsigyti narkotinės medžiagos, buvo taip vadinamajam aukštutiniame tabore, kur netoli krūmų iš romų tautybės vyro, kurio gerai neįsidėmėjo, jo nepažįsta, neatpažintų, nusipirko už 6 eurus vieną lankstinuką. Nusipirkęs minėtą lankstinuką laikė dešinėje rankoje, jau ėjo iš aukštutinio taboro į mišką, suvartoti, bet einant miško keliuku priėjo pareigūnai prie jo ir paprašė parodyti, ką turi rankoje, jis parodė, ką turi, tai buvo narkotinė medžiaga – heroinas, suvyniota į folijos lankstinuką. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įgijus ir laikius 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Iš liudytojo policijos pareigūno E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 26 d. kartu su Vilniaus apskrities VPK VTV mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu S. K. apie 18.50 val., S.Dariaus ir S.Girėno g. 185, Vilniuje, pastebėjo įtartiną vaikiną, kaip paaiškėjo A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris kairėje rankoje turėjo folijos lankstinuką. Juos pamatęs minėtas asmuo numetė minėtą folijos lankstinuką ant žemės, toliau nuo savęs. Jie priėjo ir apžiūrėjo tą numestą folijos lankstinuką. Jame buvo baltos spalvos milteliai, todėl minėtą asmenį sulaikė bei pristatė į Vilniaus m. 2-ąjį policijos komisariatą. 2015 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5363)-1S1-5723 patvirtina, jog pateiktos tirti medžiagos iš folijos lankstinuko, 2015 m. rugpjūčio 26 d. paimto iš A. K., sudėtyje yra narkotinės medžiagos-heroino, kurio masė yra 0,004 g. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pas kaltinamąjį rastos grynos narkotinės medžiagos – heroino kiekis neviršija 0,02 g, todėl laikytinas nedideliu. Konstatuotina, kad A. K. tikslo platinti narkotines medžiagas nenustatyta, kadangi jis apklausų metu nurodė, jog narkotines medžiagas vartoja jau apie 5 metus, taip pat jis nurodė, jog nusipirkęs minėtą lankstinuką laikė dešinėje rankoje ir jau ėjo iš aukštutinio taboro į mišką suvartoti, be to, atsižvelgus ir į patį rastos kontroliuojamos medžiagos nedidelį kiekį (0,004 g narkotinės medžiagos – heroino), išvada, kad ji buvo skirta platinimui, būtų nepagrįsta. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog A. K. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. pareiškė, jog neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti siūlomos bausmės dydį (T. 1, b. l. 74, 75).

Dėl A. K. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su narkotinių medžiagų įgijimu ir laikymu, įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekį – 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirba, anksčiau teistas (T. 1, b. l. 32-37), administracine tvarka baustas (T. 1, b. l. 68-69), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 1, b. l. 71, 72), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytas nuo 2006 m. lapkričio 7 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (T. 1, b. l. 73). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatomas artimesnis šios bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu tokia bausmė šiuo konkrečiu atveju atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytina per griežta. Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sutinka su tokia bausmės rūšimi (T. 1, b. l. 74, 75).

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d., 18.50 val. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., 15.45 val. (T. 1, b. l. 26, 28), todėl šis laikotarpis įskaitytinas į bausmės laiką.

A. K. 2015 m. rugpjūčio 27 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 1, b. l. 25) paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):

- po tyrimo likę tyrimo objektai ir pakuotės, atiduoti saugoti pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK001445 į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, sunaikintini (T. 1, b. l. 14, 15).

Dėl proceso išlaidų

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos dėl atlikto tyrimo, t. y. 121 euras. BPK 103 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog proceso išlaidomis laikytina ir ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tyrimą atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pagal tyrėjo užduotį, objektų tyrimas buvo atliktas kaip tarnybinė užduotis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo dėl atlikto tyrimo patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt septynių parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti areštą aštuoniolikai parų.

Į paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d., 18.50 val. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., 15.45 val., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti A. K. nubaustu galutine bausme – areštu septyniolikai parų.

Bausmę nustatyti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

A. K. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus po tyrimo likusius tyrimo objektus ir pakuotes, atiduotus saugoti pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK001445 į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, sunaikinti.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.

2. Nesutikdamas su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius