- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2-1049-457/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00825-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- O. R.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei O. R. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovo A. R. ir atsakovės O. R. santuoka sudaryta 2005 m. birželio 7 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos CMS. Atsakovė yra nesugyvenamo charakterio, labai priekabi ir agresyvi. Ji ieškovo atžvilgiu naudojo smurtą, yra jį puolusi peiliu, sužalojusi ranką, rūgštimi išplikinusi akis, neįsileisdavo jo į namus. Dėl atsakovės smurto ieškovas buvo priverstas gyventi atskirai ir su O. R. kartu negyvena daugiau kaip vieneri metai, bendro ūkio nebeveda. Gyvendami santuokoje ieškovas su atsakove vaikų nesugyveno, bendro dalintino turto neturi. Ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ieškovas įgijo iki santuokos. Išlaikymo iš atsakovės ieškovas nereikalauja, nes yra darbingas, kreditorių jis neturi. Pretenzijų dėl kilnojamojo turto atsakovei nereiškia, nes tokį turtą yra pasidaliję. Ieškovas prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką bei atsakovei grąžinti jos iki santuokos sudarymo buvusią pavardę „S.“.
Atsiliepimas
Atsakovei O. R. apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą bei pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį pranešta viešo paskelbimo būdu 2011-11-29, tačiau atsakovė į posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Išklausius ieškovo atstovo paaiškinimą bei susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, kad ieškovas A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė O. R. (iki santuokos – S.), a.k. (duomenys neskelbtini) susituokė 2005 m. birželio 7 d. Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 32 (b.l. 3). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas ir atsakovė vaikų nesusilaukė.
Iš ieškinyje pateiktų aplinkybių bei ieškovo atstovo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovo A. R. ir atsakovės O. R. santuoka yra iširusi, sutuoktiniai faktiškai kartu nebegyvena daugiau nei vieneri metai, bendrai ūkio nebetvarko, nebepalaiko jokių santuokinių ir šeimyninių ryšių. A. R. ieškinyje nurodo, kad atsakovė yra nesugyvenamo charakterio, labai priekabi ir agresyvi, jo atžvilgiu naudojo smurtą. Ieškovas teigia, kad atsakovė yra puolusi jį peiliu ir sužalojusi jam ranką, rūgštimi išplikinusi akis, dažnai neįleisdavo jo į namus.
Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų ar vieno sutuoktinių kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykių pablogėjimo metu, ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006.).
Ieškovas A. R. ieškinyje nurodė, kad kaltė dėl santuokos iširimo tenka atsakovei O. R., kuri yra agresyvi, nesugyvenamo charakterio ir ieškovo atžvilgiu naudojo smurtą. Tačiau ieškovas nepateikė jokių rašytinių ar kitų įrodymų, įrodančių jo pateiktas aplinkybes dėl atsakovės O. R. kaltės. Be to, pareiga išsaugoti šeimą tenka abiems sutuoktiniams, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad jis ar atsakovė būtų siekę išlaikyti santuoką ir vesti bendrą ūkį, nes remiantis bylos duomenimis, ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena daugiau nei vieneri metai. Dėl šių aplinkybių teismas, spręsdamas ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo bylos aplinkybes, laiko, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką yra pagrįstas ir tenkintinas, o santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos, kaip tai nustatyta CK 3.66 straipsnio 1 dalyje.
Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuokoje vaikų nesusilaukė, todėl byloje klausimai dėl vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo nespręstini.
Iš Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 5). Bylos duomenimis ieškovo vardu yra įregistruota ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris, (duomenys neskelbtini), pastatas- daržinė, pastatas – tvartas bei ½ dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-9). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis turtas ieškovo įgytas pagal 1993-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. dar iki ieškovo bei atsakovės 2005-06-07 sudarytos santuokos, laikytina, jog tai nėra bendras sutuoktinių A. R. ir O. R. turtas, todėl jis nedalintinas.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad sutuoktiniai registruotų transporto priemonių santuokos metu neįgijo (b.l. 10, 11). Ieškinyje nurodyta, kad kitų kilnojamųjų daiktų, kuriuos reikėtų dalintis, ieškovas ir atsakovė neturi.
Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniams A. R. ir O. R. būtų reikalingas išlaikymas, jog jie turėtų kokių nors kreditorinių įsiskolinimų, todėl šie klausimai nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką nespręstini taip pat.
Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo atsakovei O. R. sugrąžinti jos iki santuokos sudarymo buvusią pavardę – „S.“. Teismo manymu, ieškovas turi pagrindo reikšti tokį reikalavimą ir prašyti atsakovei palikti jos ikisantuokinę pavardę. Be to, atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl tokio ieškovo pareikšto reikalavimo, todėl ieškovo prašymas sugrąžinti atsakovei jos iki santuokos turėtą pavardę tenkintinas.
Iš atsakovės ir ieškovo solidariai valstybės naudai priteistina 19,65 Lt (devyniolika litų 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.69 str., CPK 385, 259, 260, 263, 265, 268, 270 str., teismas,
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 2005 m. birželio 7 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 32, tarp A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir O. R. (iki santuokos – S.), a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių A. R. ir O. R. (iki santuokos – S.) kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti A. R. santuokinę A. R. pavardę, O. R. palikti ikisantuokinę O. S. pavardę.
Priteisti iš atsakovės O. R. (iki santuokos – S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 19,65 Lt (devyniolika litų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.