- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- e2YT-513-733/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00026-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- A. R., B. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir B. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. R. ir B. R. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po jų tėvo A. R. mirties (duomenys neskelbtini) jie priėmė jo palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) mirusio jų tėvo A. R. mirties liko turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini); 383/539 dalys 5,39 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini); 0,33 ha žemės sklypas, 0,36 ha žemės sklypas, 2,31 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) nei vienas iš jo turto paveldėtojų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai po jų tėvo mirties pasirūpino jo laidotuvėmis. Pareiškėjas A. R. pasirūpino mirusiojo asmeniniais daiktais, tame tarpe ir fotografijų albumais, asmeniniais dokumentais, o pareiškėjas B. R. liko gyventi mirusiajam priklausančiame gyvenamajame name, juo rūpinosi, prižiūrėjo ir prižiūri iki šiol. Prižiūrėti mirusiojo turtą padeda ir pareiškėjas A. R.. T. y. pareiškėjai A. ir B. R. priėmė mirusio tėvo palikimą faktiškai pradėdami jo turtą valdyti. Kreditinių reikalavimų į paveldimą turtą nėra. Taip pat nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra, taip pat prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinto, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti tėvo A. R. palikimo, atsiradusio iki 2001-07-01, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Iš pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad, būdamas našliu, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A. R. (mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš pareiškėjų teiginių nustatyta, kad jie į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po tėvo A. R. mirties likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami jį valdyti - pareiškėjas A. R. pasirūpino mirusiojo asmeniniais daiktais, tame tarpe ir fotografijų albumais, asmeniniais dokumentais, o pareiškėjas B. R. liko gyventi tėvo vardu įregistruoto gyvenamojo namo dalyje, ja rūpinosi, prižiūrėjo ir prižiūri iki šiol. Prižiūrėti mirusiojo turtą padeda ir pareiškėjas A. R..
Notarės pažymose patvirtino, kad po A. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
Pareiškėjų ir mirusiojo A. R. giminystės ryšys yra įrodytas byloje pateikta gimimo liudijimo kopija bei Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis.
Esant šiems įrodymams, neprieštaraujant suinteresuotam asmeniui, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė ir jį valdo jo sūnūs A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdo jo sūnūs A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.