Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovui A. S., kuriuo prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. S. sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 152,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (24-26 b. l.).

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. Ž. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas A. S. turi nepilnametį sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2017-04-03 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-05 įsakymu Nr. A-493, nustatyta laikinoji globa (rūpyba) sesers N. J. šeimoje. Vaiko E. S. motina R. S. mirusi. 2017-03-01 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-280 „Dėl A. S. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ A. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie A. S., kuris sumušė nepilnametę dukterį R. S., gim. (duomenys neskelbtini). A. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikais R. ir E. S. iki laikinosios globos/rūpybos nustatymo sutiko laikinai pasirūpinti kaimynė, o vėliau vaikų sesers giminaitė V. J.. Iš Jungtinės Karalystės laikinai į Lietuvą sugrįžusi N. J. (R. S. duktė) skyriui 2017-04-03 pateikė prašymą paskirti ją nepilnamečių brolio ir sesers E. ir R. S. laikinąja globėja (rūpintoja). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-05 įsakymais Nr. A-492, ir A-493 nuo 2017-04-03 E. ir R. S. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) sesers N. J. šeimoje. A. S. šeimai socialinės priežiūros paslaugas teikia Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyba. Šios tarnybos socialinė darbuotoja, teikianti socialinės priežiūros paslaugas A. S. šeimai 2017-12-29 rašte „Dėl A. S. šeimos pokyčių vertinimo“ informavo, jog šeimai teikiamos informavimo, konsultavimo, tėvystės įgūdžių ugdymo paslaugos. Gydymuisi nuo priklausomybės alkoholiui į Priklausomybės ligų centrą socialiniai darbuotojai A. S. paguldė 2017-04-25, kur jis gydėsi iki 2017-05-17. Vėliau A. S. intensyviai ieškojo darbo, planavo savo ateitį, tačiau ir vėl „palūžo“. 2017-06-15 socialiniai darbuotojai A. S. jo paties prašymu vėl užregistravo stacionariam gydymui nuo priklausomybės alkoholiui Priklausomybių ligų centre, tačiau į ligoninę A. S. neatvyko. Socialinių darbuotojų nuomone, nepaisant to, kad A. S. geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, bendrauja su vaikais ir domisi jų pasiekimais, A. S. šeimoje jokių teigiamų pokyčių neįvyko. Skyriuje taip pat nebuvo gauta A. S. prašymų dėl nepilnamečių vaikų E. ir R. S. svečiavimosi tėvo šeimoje arba vaikų grąžinimo tėvui A. S.. (duomenys neskelbtini)R. S. sulaukė pilnametystės. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Nuo laikinosios globos vaikui E. S. nustatymo pradžios (2017-04-03) iki dabar situacija A. S. šeimoje nepasikeitė. 2018-02-26 į skyrių atvykęs A. S. paaiškino, jog jis sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus E. S. atžvilgiu, nes jis yra bedarbis, neturi pastovių lėšų pragyvenimui ir sūnaus išlaikymui. A. S. mano, kad E. S. ir toliau galėtų gyventi sesers N. J. šeimoje, nes iš pokalbių su sūnumi telefonu žino, jog vaikui patinka gyventi su dabartine globėja (rūpintoja), todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovui A. S. tėvo valdžią vaiko E. S. atžvilgiu. Kadangi apribojus tėvams valdžią išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, skyrius mano, kad tikslinga priteisti išlaikymą iš atsakovo A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus E. S. pilnametystės. Pagal LR Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnyje numatytas nuostatas, globos (rūpybos) laikotarpiu vaikui valstybė kas mėnesį skiria ir moka 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką, kas sudaro 152 Eur sumą mėnesiui, kurią, apribojus tėvų valdžią, vaikui turėtų skirti tėvai. Mano, kad prieš kreipiantis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, buvo išnaudotos visos galimybės padėti atsakovui, tačiau jis savo įpročių, elgesio ir požiūrio į vaiką nekeičia, susigrąžinti į savo šeimą jo nenori.

Atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko visiškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Paaiškino, kad vaiko motina R. S. mirusi, dukra R. S. jau yra sulaukusi pilnametystės. Šiuo metu sūnus E. S. gyvena pas seserį N. J. Anglijoje, jis jo aplankyti negali, nes yra deportuotas, tačiau kai vaikas atvyksta į Lietuvą, su vaiku susitinka. Be to, su vaiku dažnai bendrauja telefonu ir per socialinius tinklus. Jis su vaiku kalbėjo, vaikas nenori gyventi Lietuvoje, jis čia jau neturi draugų, o užsienyje lanko mokyklą, ten jo draugai. Be to, jis pats neturi sąlygų vaiką auginti pas save. Jis gyvena jo mirusiai motinai nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliai, būstas be patogumų. Turto jokio neturi. Registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo. Gauna socialinę išmoką apie 120 Eur per mėnesį, dirba atsitiktinius darbus, jo pajamos per mėnesį sudaro 200-300 Eur, specialybė – dažytojas – tinkuotojas, mano, kad darbų link vasaros jam turėtų atsirasti. Vartoja alkoholį, išsigydyti nuo to nepavyko. Kitų išlaikytinių neturi. Sveikas ir darbingas. Sutiko, kad neterminuotai būtų apribota jo, kaip tėvo, valdžia sūnaus atžvilgiu. Supranta, jog vaikui reikia mokėti išlaikymą, sutiko mokėti po 152,00 Eur kas mėnesį. Pasiimti sūnaus negali, nenori, nes neturi sąlygų jam auginti, neturi lėšų jam išlaikyti, bet žada įsidarbinti, nevartoti alkoholio, pasitaisyti, mokėti sūnui išlaikymą, mano, jog užsienyje pas seserį sūnui yra geresnės gyvenimo sąlygos, nei pas jį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos (27 b. l.) matyti, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina R. S., kuri yra mirusi, o tėvas – atsakovas A. S.. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-05 įsakymo Nr. A-493 dėl E. S. laikinosios globos nustatymo matyti, kad nuo 2017 m. balandžio 3 d. E. S. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) sesers N. J. šeimoje (31 b. l.). Globėja pareigas atlieka tinkamai. 2017-03-01 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-280 dėl A. S. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą A. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (30 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie A. S., kuris sumušė nepilnametę dukterį R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (32-34 b. l.). A. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikais R. ir E. S. iki laikinosios globos/rūpybos nustatymo sutiko laikinai pasirūpinti kaimynė, o vėliau vaikų sesers giminaitė V. J.. A. S. skyriuje sutiko, jog jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu (35 b. l.). Iš Jungtinės Karalystės laikinai į Lietuvą sugrįžusi N. J. (R. S. duktė) skyriui 2017-04-03 pateikė prašymą paskirti ją nepilnamečių brolio ir sesers E. ir R. S. laikinąja globėja (rūpintoja) (36 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-05 įsakymais Nr. A-492, ir A-493 nuo 2017-04-03 E. ir R. S. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) sesers N. J. šeimoje.

Iš byloje esančių dokumentų bei šalių paaiškinimų matyti, kad A. S. šeimai socialinės priežiūros paslaugas teikia Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyba. Šios tarnybos socialinė darbuotoja, teikianti socialinės priežiūros paslaugas A. S. šeimai 2017-12-29 rašte „Dėl A. S. šeimos pokyčių vertinimo“ informavo, jog šeimai teikiamos informavimo, konsultavimo, tėvystės įgūdžių ugdymo paslaugos. Gydymuisi nuo priklausomybės alkoholiui į Priklausomybės ligų centrą socialiniai darbuotojai A. S. paguldė 2017-04-25, kur jis gydėsi iki 2017-05-17. Vėliau A. S. intensyviai ieškojo darbo, planavo savo ateitį, tačiau ir vėl „palūžo“. 2017-06-15 socialiniai darbuotojai A. S. jo paties prašymu vėl užregistravo stacionariam gydymui nuo priklausomybės alkoholiui Priklausomybių ligų centre, tačiau į ligoninę A. S. neatvyko. Socialinių darbuotojų nuomone, nepaisant to, kad A. S. geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, bendrauja su vaikais ir domisi jų pasiekimais, A. S. šeimoje jokių teigiamų pokyčių neįvyko (37-40 b. l.).

Iš ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje taip pat nebuvo gauta A. S. prašymų dėl nepilnamečių vaikų E. ir R. S. svečiavimosi tėvo šeimoje arba vaikų grąžinimo tėvui A. S..

Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas A. S. yra nepilnamečio sūnaus E. S. tėvas. Vaiko motina mirusi. Kita atsakovo A. S. dukra R. S. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Atsakovas A. S. gyvena jo mirusiai motinai nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliai, būstas be patogumų. Palikimo nėra priėmęs. Atsakovas A. S. nedirba, registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, gauna socialinę išmoką apie 120,00 Eur per mėnesį, yra dažytojas – tinkuotojas, dirba atsitiktinius darbus, jo teigimu papildomos pajamos per mėnesį sudaro apie 200-300 Eur (41-44, 49, 53-59 b. l.). Šeimos problemas įtakoja tėvo socialinių įgūdžių stoka, sunki materialinė padėtis, turimi žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas, smurtas). Atsakovas nurodė, jog stengiasi susirasti darbą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo specialybė yra paklausi, mažai tikėtina, jog tam deda pakankamas pastangas. Be to, uždirbtus pinigus naudoja savo žalingiems įpročiams patenkinti, nors būstas be patogumų, nieko nedaro, kad pagerintų gyvenimo sąlygas, net neįteisina savo vardu motinos palikimo. Yra nemotyvuotas, nededa jokių pastangų, kad vaikas grįžtų į šeimą ir nėra požymių, kad situacija galėtų keistis gerąja linkme, jam trūksta socialinių įgūdžių bei atsakomybės, sprendžiant šeimos problemas, rūpinantis jos gerove. A. S. su vaiku bendrauja pagal galimybes, tačiau išlaikymo neteikia, nenori jo pasiimti, nes neturi pajamų ir sąlygų vaikui auginti. Be to, ir vaikas nenori grįžti gyventi pas tėvą. Atsakovas sutiko, kad tėvo valdžia būtų apribota jo vaiko atžvilgiu. Atsakovas nusišalino nuo sūnaus priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Dėl savo nerūpestingo, neatsakingumo elgesio vaiko atžvilgiu, asocialaus gyvenimo būdo vedimo, pareigos auklėti ir rūpintis vaiku nevykdymo pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

Atsakovas šiuo metu neketina vaiko pasiimti į šeimą, ir nėra tikimybės, kad jis kada nors pasiims vaiką į šeimą, Atsakovas niekada nesirūpino ir savo kitu vaiku – dukra, kuri jau tapo pilnamete. Atsakovas niekada nedirbo ir nesiekė susirasti darbo bei dirbti ilgesnį laiko tarpą, kad gauti pajamų vaikui išlaikyti, piktnaudžiavo alkoholiu, nepriėmė jam socialinių darbuotojų siūlomų tarpininkavimo, konsultavimo ir kitų paslaugų, nesigydė nuo alkoholizmo, nors buvo sudarytos sąlygos. Atsakovas šiuo metu registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena name be patogumų, prižiūrėti ir auginti sūnaus nenori, nes neturi tam sąlygų, neteikia vaikui išlaikymo, jokių pastangų dėti ir keisti savo dabartinę padėtį neketina.

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Taip pat teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis šeimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtinais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja ji auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, iš jų gyvenimo būdo, įpročių matyti, kad nėra galimybes tikėtis pokyčių ateityje (CK 3.180 str. 3 d.). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009).

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir LR vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas A. S. su sūnumi bendrauja pagal savo galimybes, išlaikymo neteikia, žada susirasti darbą, kad galėtų sūnų išlaikyti, bet auginti sūnų noro neišreiškė, veda asocialų gyvenimo būdą, daro žalingą įtaką vaikui savo asocialiu elgesiu (smurtas, alkoholio vartojimas), nededa jokių pastangų ir nesiekia, kad vaikas grįžtų į šeimą. Nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip tėvo pareigas vaiku rūpintis, jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas sprendžia, jog atsakovas A. S. vengia atlikti minėtas jo, kaip tėvo pareigas, savo elgesiu (smurtas, alkoholio vartojimas, vaiko nepriežiūra) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, vaiko ir jo emocinis ryšys išlikęs, tačiau jis sąlygų auginti sūnų neturi, noro susigrąžinti nerodo. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką vaikui savo neleistinu elgesiu, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, nustatytos CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jo nepilnamečiui vaikui E. S. buvo įsteigta laikinoji globa sesers šeimoje. Teismo nuomone, tėvo, nevykdančio savo pareigų šiam nepilnamečiui vaikui, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 str., nesirūpina nepilnamečiu vaiku, nors bendrauja pagal galimybes, tačiau yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo, savo elgesio keisti nenori, su ieškiniu sutinka, nerodo nei noro, nei pastangų rūpintis vaiku, neturi tam tinkamų sąlygų. Atsakovas savo elgesiu bei veiksmais daro ir ateityje darys žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jo elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bei į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutinka, jam taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu (CK 3.180 str.).

Išaiškintina atsakovui, kad apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 str. 4 d.). Įsiteisėjus sprendimui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3.219 str. 2 d.). Tačiau neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko perkėlimas globai į globos įstaigą yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (turint pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą vaikui augti ir vystytis, nevartojant alkoholio, pradėjus dirbti ir esant įrodymams, kad tėvas gali pradėti tinkamai rūpintis vaiku), vaikas tėvo rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą, jeigu šis vaikas dar nebus įvaikintas (CK 3.181 str., 3.182 str. 4 d.), t. y. tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja vaiko interesams ir jei vaikas neįvaikintas. Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą retkarčiais peržiūrėti atsakovų situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko ir tėvo suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei šiems nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys.

CK 3.183 str. 4 d. numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikui išlaikymą. Apribojus atsakovui A. S. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu, spręstinas vaiko išlaikymo klausimas. CK 3.195 str. numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. CK 3.194 str. 1 d. numatyta, kad jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, šios aplinkybės neginčijo pats atsakovas, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 152 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pagal LR Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnyje numatytas nuostatas, globos (rūpybos) laikotarpiu vaikui valstybė kas mėnesį skiria ir moka 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką, kas sudaro 152 Eur sumą mėnesiui, kurią, apribojus tėvų valdžią, vaikui turėtų skirti tėvai.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Atsakovas A. S. sutiko, kad iš jo vaikui būtų priteistas išlaikymas, sutiko su jo dydžiu. Jis nedirba, registruotas darbo biržoje, dirba atsitiktinius darbus, jo teigimu, jo pajamos per mėnesį sudaro 120,00 Eur išmoka ir 200-300 Eur už atsitiktinius darbus, neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, tačiau nėra priėmęs po motinos mirties likusio palikimo, kurį sudaro ir nekilnojamasis turtas, kitų išlaikytinių neturi (41-44, 49, 53-56 b. l.), yra darbingas, duomenų byloje, kad jis būtų neįgalus, nėra, vaikas sveikas, teismo nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovo yra nedidelė, galinti patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius, atitinka atsakovo turtinę padėtį, jo neturėjimas nuolatinio darbo ir pajamų nesudaro pagrindo atleisti jo nuo pareigos išlaikyti vaiką, jis yra darbingo amžiaus vyras, turintis galimybę dirbti ir gauti pajamas, todėl privalo vaikui teikti išlaikymą.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas ar visiškas nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, o šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo vaikui po 152,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintinas, išlaikymas vaikui priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 str. 1 d.). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, vaiko globėjo/rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentus įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai, atvyko į parengiamąjį teismo posėdį, kuriame bylą buvo pereita iš karto nagrinėti į teismo posėdį ir ji buvo išnagrinėta iš esmės per pirmą teismo posėdį, į tai, kad atsakovas bedarbis, registruotas darbo biržoje, pajamų neturi, į tai, kad prioritetas teiktinas jo turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, jos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 376, 400-407, straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 152,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus, 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos/rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.