Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. J. atstovo advokato A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimo, kuriuo V. J. nubaustas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimą nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylą iš esmės motyvuoja tuo, kad visų pirma V. J. veiksmuose nėra tyčios, nes jis nevengė policijos pareigūnams pateikti prašomus dokumentus, tačiau nespėjo, nes dėl didelio išgąsčio ir pasimetimo neprisiminė, kur juos tuo metu laikė. Techninės apžiūros dokumentą ir draudimą V. J. laiko automobilio salono dėtuvėje, o kitus dokumentus, tarp jų ir vairuotojo pažymėjimą, buvo pasidėjęs striukėje, kuri buvo bagažinėje arba ant automobilio užpakalinės sėdynės. Tačiau jis dokumentų iš bagažinės nespėjo pateikti, nes pareigūnas P. B. jam to padaryti neleido ir nutempė į Oro uosto policijos poskyrį, nekreipdamas dėmesio į V. J. klausimą, ar jam nereikalingi dokumentai. Pažymi, kad automobilio bagažinė yra automobilio priekyje, todėl V. J. ir žengė link automobilio priekio. Be to, V. J. nebuvo jokio reikalo nepateikti dokumentų policijos pareigūnui, nes jis juos turėjo, dokumentai buvo galiojantys ir tvarkingi. Antra, apylinkės teismas nagrinėjo bylą siaurai – vien tik V. J. sustabdymo epizodą, nekreipdamas dėmesio į visą bylos kontekstą, į sistemingus policijos pareigūnų įstatymų pažeidimus. Neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnai surašė tikrovės neatitinkančius, byloje esantiems video įrašams prieštaraujančius tarnybinius pranešimus, bei tai, kad susipažinęs su video įrašais, teisme policijos pareigūnas J. G. pakeitė savo parodymus, įvardindamas esmines savo tarnybiniame pranešime fiksuotas bylos aplinkybes kaip techninę klaidą. Neatsižvelgė ir nevertino neteisėtų pareigūnų veiksmų, atliktų V. J. atžvilgiu dėl ko jam sutriko sveikata. Trečia, apylinkės teismas nutarime vadovavosi tik kaltinančiais įrodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad jie akivaizdžiai prieštarauja objektyviems video įrašams; yra nuolat keičiami. Pareigūnų ir taksistų parodymai yra šališki, nes: pareigūnai surašydami tikrovės neatitinkančius tarnybinius pranešimus ir administracinės teisės pažeidimo protokolą, norėjo pateisinti savo neteisėtus, nusikalstamus veiksmus; taksisto A. E. parodymai apie tai, kad keleiviai atėjo iš oro uosto pusės ir įsėdo į dešinę automobilio pusę ir tai, kad pareigūnas pravarde (duomenys neskelbtini) net neturėjo galimybės paprašyti V. J. dokumentų, nes kaire koja laikė automobilį stovėdamas jo priekyje - prieštarauja pareigūnų ir video įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms; taksistai ir pareigūnai yra gerai pažįstami, ilgai kartu dirba, vienas kitą vadina vardais. Ketvirta, V. J. nekaltumą patvirtina jo sūnaus A. J. ir architekto A. B. parodymai. Penkta, pareigūnai pažeidė ATPK 265, BPK 272 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 4 dalies straipsnio reikalavimus, nes nesurašė V. J. administracinio sulaikymo protokolo; neleido išsikviesti advokato. Taip pat pažeidė Patrulių veiklos instrukcijos 35 straipsnio reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog pokalbio metu naudojant vaizdo ar garso įrašymo aparatūrą, asmenį apie tai reikia įspėti. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų V. J. pasijuto blogai, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nustatytas smarkiai pakilęs kraujo spaudimas. Šešta, mano, kad tikslinga skundo nagrinėjimui surengti teismo posėdį, siekiant atkreipti teismo dėmesį į bylai reikšmingas įrašų detales, nes byloje esantys vaizdo įrašai yra didelės apimties ir juose surasti fiksuotas įvykio aplinkybes yra sudėtinga.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas V. J. kaltę grindė paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų P. B., A. E. bei A. J. parodymais, oro uosto šiaurinės kameros vaizdo įrašu; padarė išvadas, kad uniformuotas policijos pareigūnas P. B., tarnybos metu, pagrįstai įtardamas, kad V. J. vairuodamas automobilį Tesla S Motor (v. n. (duomenys neskelbtini) ir sustodamas kelio ženklo Nr. 332 "Sustoti draudžiama" galiojimo zonoje, be to, dar ir arčiau nei 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją padarė administracinį teisės pažeidimą, turėdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje bei Kelių eismo taisyklių 17 punktu jam suteikiamus įgaliojimus sustabdyti ir tikrinti nagrinėjamoje situacijoje su tuo susijusio V. J. asmens ir transporto priemonės dokumentus, nuosekliai ir ne vieną kartą būtent šiuos veiksmus ir atliko, o V. J. atsisakė vykdyti policijos pareigūno P. B. teisėtą nurodymą pateikti vairavimo teisę patvirtinančius dokumentus, kai šis turėjo teisę jų reikalauti, o V. J. - pareigą šį nurodymą vykdyti.

Be to, tiek bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl: galimų pareigūnų įstatymų pažeidimų vykdant savo funkcijas, liudytojų šališkumo, J. G. tarnybiniame pranešime nurodytos neteisingos informacijos, pareigūnų neteisėtų (netinkamų) veiksmų prieš V. J. bei pastarojo vairuojamos transporto priemonės sustabdymo neleistinoje ir eismui pavojingoje vietoje, - yra analogiškos aplinkybėms, nurodytoms apelianto 2014 m. spalio 13 d. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų ir taksistų veiksmų klastojant dokumentus (BK 300 straipsnio 1 dalis), piktnaudžiavimo įgaliojimais (BK 228 straipsnio 2 dalis), poveikio liudytojams (BK 233 straipsnio 1 dalis), neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 straipsnio 1 dalis) ir melagingų parodymų (BK 235 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės detaliai išnagrinėtos ir paneigtos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus 2014 m. spalio 28 d. nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės 2014 m. gruodžio 4 d. nutarime, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas nenuginčytas ir galiojantis, todėl apeliacinis teismas dėl minėtų aplinkybių pakartotinai nepasisako ir jų nenagrinėja. Taip pat apeliacinis teismas pritaria nurodytuose procesiniuose sprendimuose bei apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytai išvadai, jog nėra duomenų, patvirtinančių liudytojų: pareigūnų J. G. ir J. B.; taksi vairuotojų A. E. ir J. G. šališkumą, todėl apelianto argumentai dėl pareigūnų ir taksi vairuotojų šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis).

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė inter alia už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas. Vertinant asmens veiksmus pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį (teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas), svarbu nustatyti jog kaltininkas kėsinasi pažeisti / pažeidė nustatytą valdymo tvarką ir pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (LVAT nutartys Nr. N62-841/2006, N62-653/2010 ).

Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 1., b. l. 2); V. J. ir liudytojo A. J. parodymai teisme; liudytojo A. E. rašytinis paaiškinimas (t. 1, b. l. 11) ir parodymai teisme (t. 1, b. l. 138-142); liudytojo J. G. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 8) ir parodymai teisme; liudytojo J. G. rašytinis paaiškinimas (b. l. 12) ir parodymais teisme (t. 1, b. l. 142-147); liudytojo P. B. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 5-6) ir parodymai teisme (t. 2, b. l. 102-106); oro uosto vaizdo įrašas; yra surinkti teisėtu būdu, jie tarpusavy neprieštarauja, patvirtina objektyvias bylos aplinkybes, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, teisminio bylos nagrinėjimo metu išnagrinėti ir patikrinti, apylinkės teismo nutarime nuosekliai išdėstyti, motyvuojant, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kodėl vienus duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi, o kitus atmeta. Todėl šie duomenys yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. J. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnas P. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, V. J. vairuojamam automobiliui „Tesla“ sustojus ant pėsčiųjų perėjos bei ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, priėjo prie šio automobilio ir paprašė vairuotojo, t. y. V. J. pateikti teisę vairuoti transporto priemonę suteikiančius dokumentus.

Pažymima, kad sustojimo priežastis bei V. J. kaltės klausimas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo sustojus neleistinoje vietoje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju svarbu, ar pareigūnas turėjo pagrindą vykdyti pareigas ir ar jo veikla ir veiksmai buvo teisėti.

Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 straipsnio 1 dalyje (pažeidimo ir šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija) įtvirtinta jog, policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Analogiška nuostata įtvirtinta Patrulių veiklos instrukcijos 22.1 punkte, numatančiame, jog policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė Kelių eismo taisyklių, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.

Kelių eismo taisyklėse nurodytas kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, nuo kurio iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo, draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra šis ženklas (Kelių eismo taisyklių 1 priedo, 4 ir 5 punktas).

Bylos duomenimis, liudytojai: pareigūnai J. G. ir J. B.; taksi vairuotojai A. E. ir J. G. nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios bei apelianto pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patikrinimo metu, nuosekliai, pakankamai išsamiai ir detaliai paaiškino įvykių eigą ir patvirtino, kad V. J. vairuojamas automobilis sustojo kelio ženklo Nr. 332 "Sustoti draudžiama" galiojimo zonoje, ant pėsčiųjų perėjos, į sustojusį automobilį įlipo keleivis, todėl policijos pareigūnas turėjo pagrįstą pagrindą įtarti, kad galimai yra padarytas(i) administracinės teisės pažeidimas(ai). Kaip jau minėta, policijos pareigūnų ir taksi vairuotojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje jokių duomenų apie tai, kad liudytojai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia V. J. melagingai apkalbėti, nėra. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai šiuos liudytojų parodymus pripažino įrodymais ir jais vadovavosi priimant nutarimą. Liudytojų parodymus patvirtina ir oro uosto šoninės šiaurinės kameros vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog V. J. vairuojamas automobilis sustojo ant pėsčiųjų perėjos (23.39.43); policijos pareigūnas P. B. prie perėjos artėjant V. J. vairuojamam automobiliui stovėjo už pėsčiųjų perėjos (automobilio judėjimo kryptimi), kitoje eismo juostoje, nuo eismo juostos, kuria važiavo V. J., atskirtoje metaliniu atitvaru (nutrūkstančiu tik ties perėja) ir stebėjo eismą. V. J. automobiliui sustojus pėsčiųjų perėjoje, policijos pareigūnas apie 5-6 sekundes toliau stovėjo savo vietoje, iš kurios pajudėjo tik tada, kai į draudžiamoje vietoje sustojusį V. J. automobilį lipo keleivis, t. y. tik tada, kai buvo matyti, jog galimai V. J. nesilaiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Daugiau jokių pėsčiųjų nebuvo.

Vadovaujantis minėtomis teisės normomis bei įvertinus byloje esančius įrodymus, spręndžiama, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog pareigūno J. B. veiksmai buvo teisėti, jis atliko savo pareigas reglamentuotas teisės aktais, nes įtardamas, kad dėl transporto priemonės sustabdymo ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje bei į automobilį įlipus keleiviui yra galimai padaryti ATPK numatyti teisės pažeidimai, turėjo teisę patikrinti su tuo susijusio asmens teisę vairuoti transporto priemonę suteikiančius dokumentus, tad Policijos veiklos įstatymo bei Patrulių veiklos instrukcijos nuostatos nebuvo pažeistos.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, siekiant tinkamai pritaikyti administracinių teisės pažeidimų įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad inkriminuojant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, būtina nustatyti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, t. y. subjektyvųjį požymį – tyčią, jog asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir jų norėjo (ATPK 9 ir 10 straipsniai).

Nors V. J. ir nepripažįsta savo kaltės, nesutinka su liudytojo P. B. parodymais, priešpastatydamas savo įvykių versiją, tačiau netikėti nuosekliais liudytojo parodymais nėra pagrindo.

V. J., vairuodamas transporto priemonę, t. y. būdamas eismo dalyviu privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis (Kelių eismo taisyklių 5 punktas).

Taisyklių 7 punkte numatyta, kad visi eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau – tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau – reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (16 punktas).

Kelių eismo taisyklių 16 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga tikrinančiam pareigūnui paduoti dokumentus neišlipant iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.

V. J. neigia tyčios dėl pažeidimo buvimą, tačiau apelianto bandymas savo elgesį pateisinti patirtu stresu ir išgąsčiu bei tuo, kad dokumentų nespėjo paduoti dėl pareigūno kaltės, vertinamas kritiškai. Kaip teisingai nurodo apylinkės teismas, policijos pareigūnas ne stabdė važiuojančią transporto priemonę, o priėjo prie draudžiamoje vietoje jau stovinčios transporto priemonės; automobilio stabdymo veiksmus panaudojant skritulį atliko tik po to, kai V. J. bandė išvažiuoti. Be to, V. J. iš automobilio išlipo savavališkai (be policijos pareigūno nurodymo ar leidimo), po to kai policijos pareigūnas atsistojo prieš V. J. vairuojamą automobilį, taip neleisdamas jam išvažiuoti. Tai paneigia skunde nurodytas aplinkybes, kad pareigūnas staigiai stabdė automobilį, taip išgąsdindamas V. J., bei tai, kad iš kart po prašymo pateikti dokumentus, neleisdamas V. J. jų surasti, liepė pastarajam išlipti iš automobilio ir pačiupęs už rankos jį nutempė. Iš bylos medžiagos matyti, jog liudytojas P. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kelis kartus V. J. paprašė pateikti dokumentus, suteikiančius teisę vairuoti transporto priemonę; V. J. kategoriškai atsisakė dokumentus pateikti bei bandė išvažiuoti, todėl pareigūnas turėjo ne mažiau kaip du kartus skrituliu stabdyti transporto priemonę, kartoti tikrinimo priežastį ir teisėtą reikalavimą pateikti dokumentus. Liudytojo J. B. parodymus patvirtina ir kitų liudytojų: J. G., A. E., J. G., A. J. parodymai, susiję su situacijos vertinimu, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai bei Šoninės šiaurinės kameros vaizdo įrašas. V. J. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad pareigūnui priėjus prie automobilio suprato, kad kažkas atsitiko. Tiek V. J., tiek jo sūnus A. J. apylinkės teisme patvirtino, jog pareigūnas paprašė pateikti dokumentus (nevardindamas konkrečių dokumentų pavadinimų) bei paaiškino jų prašymo priežastį. Šoninės šiaurinės kameros vaizdo įraše užfiksuota, kad V. J. vairuojamas automobilis sustojo ant pėsčiųjų perėjos, prie jo priėjo prie pėsčiųjų perėjos stovėję du asmenys (23.39.43); policijos pareigūnas prie sustojusio automobilio priėjo per pėsčiųjų perėją (23.39.59, po 16 sekundžių) ir bendravo su vairuotoju; pareigūnui šiek tiek atsitraukus, automobilis pajudėjo į priekį (23.41.15), todėl pareigūnas pakėlė rankoje turėtą skritulį, nurodydamas vairuotojui sustoti; 23.41.19 policijos pareigūnas atsistojo priešais automobilį, šalia jo stovėjo asmuo, vilkintis raudonus marškinėlius (A. J.), 23.41.29 iš automobilio išlipo vairuotojas, vilkintis žalius marškinėlius (V. J.) ir taip pat priėjo prie pareigūno; policijos pareigūnas V. J. paėmė už kairės rankos žasto (23.41.36) ir nusivedė. Tai rodo, kad V. J. ne tik nepateikė pareigūnui dokumentų, bet ir bandė išvažiuoti. Be to, apeliaciniame skunde pažymėta, kad dalis dokumentų: techninės apžiūros lapas ir draudimo polisas buvo laikomi automobilio daiktų dėtuvėje, tai teigė ir V. J. apklausiamas apylinkės teisme, tačiau ir šių dokumentų V. J. pareigūnui nepateikė, nors tai padaryti privalėjo ir galėjo. V. J. teismui paaiškino, jog oro uoste lankosi dažnai ir žino taisykles. Iš duomenų apie jo baustumą (t. 1, b. l. 17-20) matyti, kad jis ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai ir pats patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme, todėl pritariama apylinkės teismo nuomonei, jog policijos pareigūnų stabdymo ir dokumentų tikrinimo procedūra vairuotojui neturėjo kelti nuostabos. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog šioje byloje yra reikšminga tai, ką pripažino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. tai, jog policijos pareigūnas, būdamas prie automobilio atliko akivaizdžius ir matomus veiksmus, liudijančius apie transporto priemonės stabdymą ir vairuotojo tikrinimą, t. y. stabdymą skrituliu, prisistatymą, nurodymą pateikti dokumentus. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. J. bandymas pateisinti savo elgesį emociniu faktoriumi ar pareigūno elgesiu, sutrukdžiusiu jam įvykdyti pareigą, atmetami kaip nepagrįsti, o jo veiksmai vertinami kaip tyčiniai, nes jis suprato savo elgesio neteisėtumą ir norėjo taip veikti.

Apeliantas ginčija pačių policijos pareigūnų daryto vaizdo ir garso įrašo teisėtumą, nes prieš darant įrašą V. J. nebuvo įspėtas. Apeliacinis teismas pažymi, kad šie garso įrašai daryti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK OUP tarnybinėse patalpose, į kurias V. J. buvo pristatytas asmens tapatybei nustatyti ir administracinės teisės pažeidimo protokolui surašyti, t. y. darytas jau po to, kai V. J. su pareigūnu nuėjo nuo automobilio, todėl nėra susijęs su nagrinėjama byla ir pareikštu kaltinimu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, įrašo teisėtumo klausimas šioje byloje nenagrinėjamas.

Bylos duomenimis, V. J. buvo ne sulaikytas, o pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK OUP tarnybines patalpas asmens tapatybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Tokius įgaliojimus policijos pareigūnams suteikia ATPK 263 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog asmuo į policijos įstaigą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į policiją bei Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Byloje nustatyta, jog V. J. policijos pareigūnui dokumentus, tarp jų ir asmens tapatybę patvirtinančius, pateikti kategoriškai atsisakė; be policijos pareigūno leidimo išlipo iš automobilio; kaip nurodė J. B., elgėsi nemandagiai ir agresyviai, todėl buvo nuvestas į tarnybines patalpas asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Atsižvelgiant į 263 straipsnio nuostatas, nustatančias asmens pristatymo į policijos tarnybines ir kt. patalpas tvarką, pristačius asmenį protokolas nėra rašomas ir apie asmens pristatymą pareigūnas neprivalo pranešti pristatyto asmens giminaičiams, advokatui ar pan. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų neproporcingai ilgai suvaržytos asmens teisės, ATPK 263 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pristatytas asmuo negali būti laikomas ilgiau nei 3 valandas. Nagrinėjamu atveju apie V. J. pristatymą pažymėta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Be to, pažeidimo vietoje kartu su juo buvo ir sūnus, kuris, sutrikus V. J. sveikatai, buvo informuotas apie jo buvimo vietą. Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad pareigūnai nesurašydami asmens pristatymo protokolo bei neleisdami išsikviesti advokato nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Byloje surinktų, ištirtų ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų analizė leidžia neginčijamai daryti išvadą, kad V. J. įvykdė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir jie atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

V. J. atstovo advokato A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.