Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė išnagrinėjo baudžiamąją by­lą, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pastaruoju metu gyvenęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 1) 1991-08-05 Panevėžio rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 2) 1993-04-08 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio BK 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 3) 1996-06-26 Biržų rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 4) 2000-07-20 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 5) 2005-04-12 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metų 6 mėnesiams; 6) 2018-03-27 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018-04-05 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), G. K. gyvenamojo namo kambaryje smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą giminaitį – brolį G. K., kuriam konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį į veidą bei spyrė vieną kartą į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam G. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. K. pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad apie dvi savaites laiko jis gyveno pas savo brolį G. K. (duomenys neskelbtini). Broliui jis padėjo ūkyje, kadangi brolis augina nemažai gyvulių, atliko ir kitus ūkio darbus (duomenys neskelbtini) kaime, už kuriuos gaudavo atlygį, iš šio atlygio ir gyveno. 2018-04-05 apie 17 val., tikslaus laiko nepamena, brolio G. K. gyvenamojo namo virtuvėje vartojo alkoholį, dviese su broliu išgėrė vieną litrą degtinės. Apie 21.15 val. tarp jo ir brolio įvyko konfliktas, kurio metu sudavė sėdinčiam broliui vieną smūgį kumščiu į veidą, po to dar vieną kartą įspyrė jam į galvą (b. l. 59-60, 64).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1-7), kuriame nurodyta, kad 2018-04-05 apie 21.15 val. prieš G. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), jo pateis namuose smurtavo brolis P. K., kuris jam sudavė vieną smūgį ranka į veidą ir vieną kartą įspyrė į veidą;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 18-24), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), G. K. priklausančiame gyvenamajame name;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 25-27), kuriame nurodyta, kad 2018-04-05 apie 21.23 val. G. K. kvietė policiją, pranešdamas, jog jį sumušė brolis. Atvykus buvo nustatyta, kad 2018-04-05 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), P. K. smurtavo prieš savo brolį G. K., suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą. Smurtas pasireiškė išgertuvių metu. Smurtą patyręs asmuo buvo išsigandęs. Smurto žymių ant nukentėjusiojo nesimatė, bet jis sakė, kad jam skauda smakrą;

- G. K. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės duomenimis (b. l. 31-32), iš kurių matyti, kad jis buvo atvežtas policijos, teigė, kad sumušė brolis. Jo nusiskundimai – skausmas, skauda lyg apatinį žandikaulį;

- liudytojo (nukentėjusiojo) G. K. parodymais (b. l. 39-40), kad 2018-04-05 jis su broliu P. gėrė degtinę. Jie abu išgėrė apie butelį degtinės. Maždaug apie 21.15 val. jis sėdėjo virtuvėje ant lovos ir šalia jo sėdėjo brolis P., kuris staiga pašokęs nuo lovos ir nieko jam nesakęs trenkė kumščiu į kairį veidą ir vieną kartą įspyrė į galvos dešinę pusę. Po suduotų smūgių P. K.pasiėmė savo daiktus ir išėjo, o jis tuo momentu išsigandęs brolio išbėgo į lauką ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policiją. Dėl suduotų smūgių jis jautė stiprų fizinį skausmą, jam svaigo galva ir ją skaudėjo, tačiau ant veido sužalojimo žymių neliko.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad P. K. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Ka­dangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam savo artimam giminaičiui fizinį skausmą, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam arešto bausmę. Kaltina­masis ne­prieš­ta­rauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­muo­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 99-101, 103).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį pri­skir­tinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (b. l. 84-90), baustas administracine tvarka (b. l. 94-95), nedirbantis (b. l. 96, 97).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunki­na tai, kad nusikalstamą veiką pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, P. K. pakartotinai padarė tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str.), ir tai yra dar viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Įvertinus P. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mo­­jo as­me­nybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – areštas, didesnis už vidurkį.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, P. K. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamasis sulaikytas ir suimtas dėl nesunkaus nusikaltimo, tačiau yra teistas jau šešis kartus, nėra saistomas šeiminiais ar darbo įsipareigojimais, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, todėl būdamas laisvas gali pasislėpti ir ven­gti bausmės at­likimo. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis teismas nemato galimybės už­tik­rinti baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dek­so (toliau – BPK) 119 str.) ir kardomoji priemonė – suė­mi­mas jam paliktina, o suė­mi­mo terminas nustatytinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 66 (šešiasdešimt šešių) parų areštu.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, P. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 44 (keturiasdešimt keturių) parų areštą.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti laiką, P. K. išbūtą laiki­name su­­­lai­­­ky­me ir suėmime nuo 2018-04-06 iki baudžiamojo įsakymo įsi­tei­sė­jimo die­­nos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną pri­ly­gi­nant vie­nai arešto parai.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti P. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.