Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Svetlanai Priščepai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė motyvais, išdėstytais ieškinyje, papildomai paaiškino, kad augina 2 vaikus nuo atsakovo ir abiems vaikams jis jokio išlaikymo neteikia. Iki birželio mėnesio gyvens su vaikais (duomenys neskelbtini), nes kaime, kur yra registruota, nėra sąlygų auginti vaikus, po to prašys socialinio busto arba nuomosis patalpas.

Atsakovas D. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Institucijos atstovė teikė išvadą ir nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tėvų teisė ir pareiga – materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė šiuo metu nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikas A. R. specialiųjų poreikių neturi, jam skiriamas išlaikymas turi patenkinti jo poreikius būstui, maistui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, aprangai ir mokymusi. Siūlo priteisti išlaikymą A. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo D. B., išlaikymo dydį nustatyti atsižvelgiant į vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus – A. R., gim. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nei ieškovė nei atsakovo savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Sodros duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba. Aplinkybę, jog nepilnametis A. R. gyvena kartu su ieškove, kuri ir išlaiko sūnų, patvirtina ieškovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, nes augina vaikus. Bylos duomenimis ieškovė su dviem vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė paskaičiavimą, būtiną sūnaus išlaikymui per mėnesį: maistui apie 60 EUR, drabužiams – 20 EUR, avalynei – 15 EUR, higienos prekėms 15 EUR, skalbimo priemonėms 15 EUR, išlaidos laisvalaikiui ir lavinimui 20 EUR, medicininėms prekėms ir paslaugoms ligos atveju – 10 EUR, busto mokesčiams ir kitoms išlaidoms 60 EUR, iš viso per mėnesį vidutiniškai apie 215 EUR.

Atsakovas šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas, turi staliaus specialybę. Atsakovas savo nuomonės dėl išlaikymo dydžio sūnui nepareiškė.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, kurio motina yra taip pat ieškovė, daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 100 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikui nėra per didelis.

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 500 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui padavimo. Atsakovas nuomonės dėl šio reikalavimo nepareiškė.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas nuo pat vaiko gimimo 2017 m. birželio 23 d. nebegyveno su ieškove ir tai, kad minėtu laikotarpiu ieškovė vaiku rūpinosi viena, pilnai jį išlaikė bei nesant byloje duomenų, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos 2017 m. lapkričio 13 d., ar bent jau iki minėto laikotarpio būtų minimaliai rūpinęsis vaiku teikiant materialinį išlaikymą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir būtinybę teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimo už pilnus 5 mėnesius, tačiau nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui padavimo dienos praėjo 4 mėnesiai 21 dienų, priteistino įsiskolinimo suma mažintina iki 470 EUR (4 X 100 + ((100 / 30) X 21).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui turėtų įmokėti 37,60 EUR ((100 X 12 + 470) X 0,03 X 0,75) žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (98 procentai), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 36,80 EUR (37,60 X 0,98) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Šioje byloje ieškovei 2017 m. spalio 26 d. Panevėžio skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-17-T-2688-20371 buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 305,50 EUR. Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas 98 procentų apimtyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai: iš atsakovo priteistina 299,39 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 EUR (vieną šimtą eurų), išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2017 m. lapkričio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 470,00 EUR (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36,80 EUR (trisdešimt šešis eurus 80 centų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 299,39 EUR (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų (už antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.