- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 2-102-231/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01498-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. Š.,
trečiojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovui Gintarui Abaravičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl savavališkos statybos aktų bei reikalavimų nugriauti statinius panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-05-02 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110502-00063, 2011-05-02 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110502-00064, 2011-05-09 reikalavimą Nr. REI-00-110509-00063, 2011-05-09 reikalavimą Nr. REI-00-110509-00064.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad ginčas kilo dėl rekonstruotų lieptų, kurie buvo pastatyti 1959 metais įsteigus Žalgirio jachtklubą, esantį (duomenys neskelbtini). 2011-02-22 UAB „Renova“ nustatė, kad ieškovo valdomi kiemo statiniai - lieptai yra visiškai susidėvėję – plieninės ir geležinės lieptelių laikančiosios konstrukcijos yra stipriai pažeistos korozijos, dangos konstrukcijos (medinės lentos) yra visiškai supuvę ir netinkamos naudojimui, todėl lieptai negali būti naudojami, yra avarinės būklės, sunykusias konstrukcijas tikslinga pakeisti naujomis. UAB „Renova“ ieškovo užsakymu parengė supaprastintą lieptelių rekonstrukcijos (remonto) projektą, kuriam pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijos ir įmonių, išduodančių prisijungimo sąlygas, atstovai. Su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija projekto derinimas atliktas nebuvo. Ieškovas 2011-03-29 raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad jo valdomi Galvės ežere esantys lieptai yra avarinės būklės ir yra remontuojami, tai pat pateikė UAB „Renova“ projektą. Trakų istorinio nacionalinio parko atstovai 2011-03-23 ir 2011-04-29 patikrino bei aktuose Nr. FAK-641 ir FAK – 1163 nustatė, kad Galvės ežero akvatorijoje prie Žemaitės g. Trakuose yra statomi du lieptai, 2011-03-15 raštu Nr. S-(3.24)-117 informavo atsakovą apie galimai neteisėtas statybas Galvės ežero pakrantėje. Atsakovas 2011-05-02 pateikė ieškovui du savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-110502-00063 ir Nr. SSA-001-110502-00064, kuriais sustabdė ginčo lieptų remonto darbus. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-110502-00063 nustatė, kad savavališkai pastatytas lieptas, kurio ilgis nuo kranto linijos 23,35 m., plotis – 1,60 m., užimamas plotas – 37,36 m², savavališkos statybos akte SSA-001-110502-00064 – liepto ilgis nuo kranto linijos – 26,30 m, užimamas plotas – 63,84 m². Atsakovas 2011-05-09 sustabdytos statybos patikrinimo aktais Nr. SSP-00-110509-00010 ir SSP-00-110509-00011 nustatė, kad neva neteisėtos statybos priežastys nėra pašalintos ir 2011-05-09 reikalavimais Nr. REI-00-110509-00063 ir Nr. REI-00110509-00064 įpareigojo ieškovą ne vėliau kaip iki 2011-11-02 nugriauti statinį (ginčo lieptus) ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į supaprastinto projekto sprendinius remontuojamų lieptų duomenys (matmenys) nebuvo keičiami, todėl laikytina, kad ginčo lieptai nebuvo rekonstruojami statant didesnius statinius nei buvo avariniais tapę lieptai iki tariamai neteisėtų statybų pradžios. Iki ginčijamų statybų pradžios ginčo lieptai buvo pastatyti ant metalinių polių. Vadovaujantis STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nėra nurodyta nesudėtingų statinių - lieptų gyvavimo (naudojimo) trukmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad metalinėms statinių konstrukcijoms yra numatytas bendras naudojimo terminas – 50 metų, laikytina, kad minimi lieptai neturi būti griaunami kitaip kaip jų savininko (valdytojo) sprendimu. Atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas ir savininkui nepakeitus statinių (ginčo lieptų) naudojimo trukmės laikytina, kad šie statiniai yra remontuotini, o ne griaunami ir jų vietoje statomi kiti statiniai. Nurodė, kad abiejuose savavališkos statybos aktuose nustatyta, kad statinio statybos rūšis yra nauja statinio statyba, tačiau pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšis“ 8 p. naujo atžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame yra statiniai – avarinės būklės lieptai, tačiau tokie duomenys savavališkos statybos aktuose nenurodyti. Be to pagal to paties reglamento 8.5. p. statinys yra naujai statomas, kai yra siekiama atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį, jis tokiu laikomas, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m. esančios laikančiosios konstrukcijos. Ginčo lieptai nebuvo statomi kaip nauji statiniai, o buvo remontuojami esamų, sunykusių, tačiau vis dar naudojamų lieptų vietoje, buvo keičiamos tik susidėvėjusios statinio konstrukcijos ir tik susidėvėjusios medžiagos, tačiau nepasikeitė nei statinių funkcinė paskirtis, nei lieptų parametrai. Ieškovas taip pat nurodė, kad abiejuose savavališkos statybos aktuose nėra nurodyta kokius teisės aktus tariamai pažeidė ieškovas, nors pagal STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ priedą Nr. 5 yra nustatyta savavališkos statybos akto forma, o pagal ją nustačius projekto trūkumus ar kitus pažeidimus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija privalo nurodyti teisės aktų reikalavimus, kurie buvo pažeisti, konstatuojant savavališkos statybos faktą. Be to ginčo lieptų remontui buvo parengtas supaprastintas projektas, kuris yra prilygintinas statybą leidžiančiam dokumentui, kadangi Statybos įstatymo 20 str. 4-13 punkte nurodyta, kokiems statybos darbams yra rengiami supaprastinti projektai, kurių suderinimas su įgaliotomis institucijomis yra pripažįstamas statybą leidžiančiu dokumentu. Pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nurodyti bendri reikalavimai rengiamiems projektams, pagal jo 3 punktą, reglamento nuostatos netaikomos nesudėtingiems statiniams, kokiais yra ginčo lieptai. Atsižvelgiant į tai, kad remontuojami lieptai yra kultūros paveldo vertybių apsaugos zonoje (Trakų istoriniame nacionaliniame parke) buvo parengtas supaprastintas projektas, suderintas su Kultūros paveldo departamentu, todėl reikalavimas gauti kitokios formos statybą leidžiantį dokumentą bei papildomas tokio dokumento suderinimas su kitomis institucijomis būtų perteklinis. Taip pat savavališkos statybos aktų 6.1.3. p. nurodyta, kad jos statinių remonto projektas išvis nebuvo pateiktas, kadangi ieškovas atsakovui duomenis pateikė dar 2011-03-29 raštu. Ieškovas taip pat nurodė, kad remiantis Statybos įstatymo 2 str. 71 d., STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, 7 p. 7.4. p., 7.4.2. p. nuostatomis esminiu statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto sprendinių pažeidimu yra suprantama tokia statyba, kai statomas statinys ar jo dalis yra kitos paskirties negu nurodyta projekte. Parengtas supaprastintas ginčo lieptų remonto projektas ginčijamuose dokumentuose išvis nebuvo paminėtas, nors ir parengtas bei pateiktas atsakovui, taip pat projekte nurodytų statinių ir statybos rūšies nurodymas visiškai atitinka faktinę situaciją. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad ieškovas padarė kokių nors statybos (remonto) pažeidimų, dėl kurių laikytini pagrįstais atsakovo reikalavimai nugriauti remontuojamus statinius.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti atsiliepime išdėstytais ir teismo posėdžio metu papildytais argumentais. Nurodė, kad inspekcija, 2011-04-29 atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatė, kad Galvės ežero akvatorijoje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) yra pastatyti su lieptai - pirmasis lieptas – metaliniai stulpai uždengti plastiko kompozito WPC lentomis, antrasis lieptas – metaliniai stulpai, medinis karkasas, uždengtas medinėmis lentomis. Nurodė, kad UAB „Renova“ parengtas likvidavimo projektas nėra suderintas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, nes derinimo žymės matomos tik ant topografinės nuotraukos, kurios patvirtinimas ir suderinimas nėra statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas. STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“ VII skirsnio 31 dalyje nurodyta, kad jeigu statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 str. 1 d. ir 2 d. nustatytus reikalavimus, pateikti visi privalomi dokumentai, statinio projektas atitinka nustatytus reikalavimus ir nėra kitų svarbių priežasčių nepritarti statinio projektui, įgalioti valstybės tarnautojai šio projekto antraštiniame lape uždeda spaudą su įrašu „Pritariu“ ar padaro šį įrašą, uždeda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą, o kituose lapuose (brėžiniuose teksto lapuose) uždeda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą. Parengtas likvidavimo projektas ieškovui nesukelia jokių teisinių padarinių ir yra negaliojantis, o jeigu ir būtų suderintas, tai neatleistų ieškovo nuo pareigos gauti statybą leidžiančius dokumentus bet kokiems naujiems statybos darbams atlikti. Ieškovas savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto bei statybą leidžiančio dokumento vykdė ginčo lieptų statybos darbus. Nagrinėjamu atveju pastatyti lieptai, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 17 d. yra laikomi naujo statinio statyba, o statytojas, norėdamas vykdyti aptartus darbus privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.) Kadangi minėto dokumento ieškovas nepateikė savavališkos statybos aktų ir reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo metu, laikoma, kad statybos darbus atliko savavališkai. Be to prieš rengiant projektą ieškovas nepateikė buvusių lieptų medžiagiškumo, apie tai nėra jokių rašytinių įrodymų. Taip pat nurodė, kad savavališkos statybos aktai ir reikalavimai yra administraciniai aktai, kurių apskundimui nustatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju savavališkos statybos aktai surašyti 2011-05-02, o reikalavimai 2011-05-09, taigi, vadovaujantis sutrumpinto 1 mėnesio ieškinio senaties terminu savavališkų statybos aktų apskundimo terminas turėjo baigtis 2011-06-02, o reikalavimų – 2011-06-09, ieškovas ieškinį dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo teismui pateikė 2011-06-17, t.y. praleidus sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad savavališkos statybos aktuose nurodyta, kad ginčo lieptų remontas yra nauja statyba ir leidimo statinį naują statinį nėra. P. S. įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. tais atvejais, kai šios dalies 1- 4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisė aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiančiu dokumentu yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.07-01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 p. nurodyta, kad kai numatoma statyti ar rekonstruoti statinį ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, statinio statybai privaloma turėti rašytinį sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Reglamento 50 p. nurodyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinis žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 92 p. laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, tačiau joks statybą leidžiantis dokumentas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateiktas nebuvo.
Trečiojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė teismo tenkinti ieškinį išsamiai įvertinus byloje paties ieškovo pateiktų įrodymų pagrįstumą, taip pat atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktų dokumentų, argumentų pagrįstumą ir įrodomumą, ir atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad su ieškiniu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nesutinka, argumentuodamas tuo, kad 2011-03-15, t.y. tą pačią dieną, kai Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija informavo atsakovą apie galimai neteisėtą statybą Galvės ežero pakrantėje, ieškovas kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, prašydamas suderinti prieplaukų kapitalinio remonto projektą. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2011-03-22 raštu Nr. S-(3.6)-136 „Dėl statinio kapitalinio remonto projekto nederinimo“ informavo ieškovą apie projekto nederinimo motyvus. Ieškovas 2012-02-10 pakartotinai kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, prašydamas suderinti tiltelių remonto projektą. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2012-02-20 raštu Nr. S-(3.6)-99 atsisakė derinti tiltelių remonto projektą. Nurodė, kad pagal Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos planavimo schemos (reg. Nr. 110792000003), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ ir paskelbtos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ 3 priedo lentelės „Likviduotinos poilsio įstaigos“ sprendinius, Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio“ tarybai yra likviduotinas (avariniai pastatai, statiniai yra neremontuojami ir neatstatomi, o griaunami ir Trakų miesto Žalgirio jachtklubas likviduojamas). Naujų statinių – lieptų – statyba ginčo teritorijoje iš viso nėra galima ir prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos planavimo schemos sprendiniams. Be to pagal Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. IV-436 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo“ 9 p. reikalavimus, bet kokia veikla Trakų istoriniame nacionaliniame parke, susijusi su teritorijų tvarkymu, gamtos išteklių naudojimu ar kita veikla, turi būti derinama su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Tretysis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir dėl sprendimo byloje priėmimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr.D l-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.0107:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas ginčo liepteliai yra priskirtina nesudėtingiems statiniams, todėl pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. nesudėtingo statinio statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai“ VII skirsnio 31 dalimi jei statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytus reikalavimus, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, statinio projektas atitinka nustatytus reikalavimus ir nėra kitų svarbių priežasčių nepritarti statinio projektui, įgalioti valstybės tarnautojai šio projekto antraštiniame lape uždeda spaudą su įrašu „Pritariu“ ar padaro šį įrašą, uždeda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą, o kituose lapuose (brėžiniuose, teksto lapuose) uždeda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą.
Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Renova“ 2011 m. vasario 22 d. parengto supaprastinto projekto kopijos (b.l. 38-57), esamų konstrukcijų apžiūros aktu apžiūrėjus Trakų Žalgirio jachtklubo tiltelius nustatyta, kad plieniniai poliai, laikantys tiltelių konstrukcijas, yra gana stipriai pažeisti korozijos, parardę savo laikančią galią, tiltelių plieninės sijos, laikančios dangos konstrukciją, taip pat pažeistos korozijos, vietomis gana stipriai, dangos konstrukcija – medinės lentos – išpuvusios, vietomis sulūžusios, mediniai turėklai tiltelio „B“ dalyje irgi yra apipuvę ir klibantys. Kadangi pagrindinės tiltelių konstrukcijos praradusios laikančiąją galią, jas toliau eksploatuojant gali kilti grėsmė, būtina susidėvėjusias konstrukcijas pakeisti naujomis. Šio supaprastinto lieptelių rekonstrukcijos (remonto) projekto derinimo žymos matomos tik ant vienos topografinės nuotraukos (b. l. 44), todėl toks derinimas neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“ VII skirsnio 31 dalies reikalavimų.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad projekto suderinimas yra tinkamas, kadangi Trakų rajono savivaldybės atstovo parašas įrodo, kad projektą UAB „Renova“ suderino su savivaldybe, taip pat projektas derintas ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Derinimo su Trakų istoriniu nacionaliniu parku nėra, kadangi kaip nurodė ieškovo atstovas toks derinimas yra fakultatyvus, be to iki 2011 metų kovo mėnesio ieškovas kreipėsi į Trakų istorinį nacionalinį parką dėl projekto suderinimo.
Kaip matyti iš byloje esančių UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ 2011-03-16 ir 2012-02-09 prašymų, ieškovas kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją dėl prieplaukų (tiltelių) kapitalinio remonto projekto suderinimo (b.l. 118, 120), tačiau Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2011-03-22 raštu Nr. S-(3.6.)-136 (b.l. 119) ir 2012-02-20 raštu Nr. S-(3.6)-99 (b.l. 121) atsisakė derinti jiems pateiktą techninį projektą „Jachtklubo prieplaukos tiltelių (kapitalinis ) remontas“.
Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, reg. Nr. 110792000003, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ ir paskelbtos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ 3 priedo lentelės „Likviduotinos poilsio įstaigos“ sprendinius, Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio“ tarybai, yra likviduotinas, o pagal minimo dokumento skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ skirsnio „Konservacinė zona“ 2 d. 2.7. p. sprendinius patenka į Galvės ežero hidrografinio draustinio teritoriją ir gali būti tvarkoma tik pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. 2010-02-09 Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, atsižvelgiant į minėtą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, minėti ginčo liepteliai apskritai neturi būti renovuojami ar atstatomi.
Be to Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkte nurodyta, kad kai numatoma statyti ar rekonstruoti statinį ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, statinio statybai privaloma turėti rašytinį sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Šio dokumento 50 punkte nurodyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 92 d., laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, tačiau iš prie bylos pridėtos medžiagos matyti, kad rašytinio valstybinės žemės patikėtinio sutikimo nėra.
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovė prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad savavališkos statybos aktai surašyti 2011-05-02, reikalavimai - 2011-05-09, taigi, vadovaujantis sutrumpinto 1 mėnesio ieškinio senaties terminu, savavališkų statybos aktų apskundimo terminas turėjo baigtis 2011-06-02, o reikalavimų – 2011-06-09. Ieškovas ieškinį dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo teismui pateikė 2011-06-17, t.y. praleidęs sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad šioje byloje turi būti taikomi Civilinio Kodekso reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Ginčijant administracinius aktus civilinėje byloje taip pat taikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas suinteresuotai šaliai ginčyti administracinį aktą (žr. pvz.: Lietuvos A. T. 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-519/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-05-09 sustabdytos statybos patikrinimo aktais Nr. SSP-00-110509-00010 ir SSP-00-110509-00011 nustatė, kad statybos priežastys nėra pašalintos (b.l. 28-29). 2011-05-09 reikalavimais pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110509-00063 ir REI-00-110509-00064 pareikalauta iš UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ ne vėliau kaip iki 2011-11-02 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-05-02 surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-110502-00064 ir Nr. SSA-00-110502-00063, padarinius: nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 16-18, 19-21).
Matyti, kad savavališkų statybos aktų apskundimo terminas turėjo baigtis 2011-06-02, o reikalavimų – 2011-06-09, ieškovas ieškinį dėl savavališkos statybos aktų ir reikalavimų panaikinimo teismui pateikė 2011-06-30.
Aukščiausiasis teismas formuodamas teismų praktiką dėl ieškinio senaties taikymo yra nurodęs, kad teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tarp jų ir teisės normas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turi taikyti ex officio, t. y. nesvarbu, ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ar ne. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2003 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-616/2003).
Nepaisant to, remiantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika dėl svarbios priežasties praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas ir pažeistoji teisė turi būti ginama (CK 1.131 str. 2 d.). Teismas, vertindamas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgia į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę bei paskirtį.
Ieškovas nenurodo jokių minėto ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir neprašo šio termino atnaujinti. Byloje duomenų iš kurių galima daryti išvadą, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti minėtus savavališkos statybos aktus ir reikalavimus praleistas dėl svarbių priežasčių taip pat nėra. Taigi daroma išvada, kad ieškovas turėjo realias galimybes į teismą kreiptis dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo per įstatymo nustatytą terminą, tačiau įstatymo numatytais terminais savo teisės kreiptis teisminės gynybos nerealizavo. Kadangi ieškovo reikalavimui ieškinio senaties terminas pasibaigė, byloje nenustatyta aplinkybių ieškinio senaties termino atnaujinimui, ieškovo reikalavimą atmetamas ( CK 1.131 str. 1 d.), atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-05-09 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110509-00063 ir 2011-05-09 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110509-00064 galiojimas.
Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistina 56,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.126 str., 1.131 str., CPK 5, 12, 79, 88, 96, 98, 176-178, 269, 270 str. str., teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdytų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-05-09 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110509-00063 ir 2011-05-09 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110509-00064 galiojimą.
Priteisti iš UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ 56,69 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.