- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- eII-55-1057/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01338-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 9.18Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. (toliau – ir pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija, VMI) 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-2677-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-2677-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2022 m. rugsėjo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2022 m. spalio 17 d. Tuo, vadovas V. J., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. V. J. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu skundžiamu nutarimu V. J. teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VMI-01-ANR_N-2677-2022 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Su tokiu VMI sprendimu nesutinka, nes jis visada nustatytu laiku teikia minimas deklaracijas. 2022 m. spalio 14 d. teikė nustatytą mėnesinę pajamų mokesčių deklaraciją GPM 313 už 2022 m. rugsėjo mėnesį. Kaip atsirado sistemoje teikimas už dar net nepraėjusį mėnesį, t. y. spalį, tiksliai paaiškinti negali. Ta klaida galėjo atsirasti ir dėl žmogiškojo faktoriaus, kadangi tuo metu sirgo (dėl jam padarytų (duomenys neskelbtini) tyrimo metu, menkai galėjo valdyti abi (duomenys neskelbtini), turėjo paskirtą laikiną nedarbingumą, vartojo priešuždegiminius ir nuskausminamuosius vaistus ir t.t.), tačiau neatmestina ir pačios VMI deklaravimo sistemos klaida. Tačiau buvo aišku ir logiška, kad buvo pateikta deklaracija už praėjusį, t. y. rugsėjo mėnesį. Esant tokiai situacijai paprastai VMI, Sodra ar kitos valstybinės institucijos atsiunčia priminimą dėl reikiamos deklaracijos pateikimo, o ne iš karto baudžia. Juk teisinės sistemos tikslas yra, visų pirma užkardyti ir neleisti atsirasti pažeidimui, o ne leisti jam atsirasti, kad po to būtų galima bausti. Dėl šios nereikšmingos klaidos neigiamos pasekmės ar žala niekam neatsirado. Todėl iš karto baudimas, nors ir pačia švelniausia nuobauda, net neatsiuntus priminimo, ar kitaip neatkreipus dėmesio į susitariusią situaciją, yra netikslingas ir šiuo atveju nepateisinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pareiškėjas padarė mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą bei atliko pavėluotą deklaracijos pateikimą. Pareiškėjui buvo skirtas ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas įspėjimas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. J. nurodė, kad skundą palaiko. Deklaracija buvo pateikiama laiku, neatsižvelgiant į sveikatos būklę. Tuo metu buvo medicinos įstaigoje, buvo imamas (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini), pateko (duomenys neskelbtini), buvo daromi tyrimai. Jam buvo išrašytas nedarbingumas, nes pakilo temperatūra. Reikėjo VMI pateikti analogiškus duomenis, kurie turėjo būti. Viską pasirinko, padarė teisingai, ją pateikė. Galėjo įvykti klaida, gal netyčia pirštu brūkštelėjo, pasikeitė mėnesio skaitmuo, jis neketino deklaruoti už dar nepraėjusį mėnesį. Turėjo įtakos sveikatos būklė ir sistemos netobulumas. Šį kartą institucija nieko nedarė, su juo nebuvo susisiekta. Šią deklaraciją reikia teikti kas mėnesį. Tuos darbus atlieka pats, nes įmonė nedidelė. Deklaraciją teikė spalio mėnesį už rugsėjo mėnesį. Deklaraciją teikė iki 10 dienos. Neatmeta žmogiškosios klaidos. Deklaracija teikta už rugsėjo mėnesį, o lapkričio mėnesį pakartojo analogiškus duomenis. Už spalio mėnesį buvo padaryta užskaita. Spalio 14 d. teikė už rugsėjo mėnesį, bet sistemoje atvaizduota, kad teikta už spalio mėnesį. Sužinojęs nedelsdamas padarė korekciją, paskambino mokesčių inspekcijai. Jam pasakė, kad užskaita padaryta, nes skaičiai nesikeitė ir papildomai dubliuoti nereikėjo. Nuobauda kenkia reputacijai. Prašo panaikinti nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.
V. J. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad įvyko žmogiškoji klaida ir pasirinko netinkamą mokestinį laikotarpį, tačiau visada laiku teikia mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas. Papildomai nurodo, kad VMI nesiėmė jokių papildomų veiksmų jį informuoti apie netinkamą pasirinktą mokestinį laikotarpį, tačiau iš karto jam surašė nutarimą ir paskyrė nuobaudą.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas V. J. teikdamas mėnesinę pajamų mokesčių deklaraciją 2022 m. spalio 14 d. galimai pasirinko netinkamą mokestinį laikotarpį, t. y. vietoj rugsėjo mėnesio jis nurodė, kad teikia deklaraciją už spalio mėnesį. Kita vertus nepaneigti liko pareiškėjo argumentai, jog tai galėjo būti ir sistemos klaida. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas deklaraciją siekė tikslingai pateikti VMI netikslius duomenis ir taip instituciją suklaidinti. Kaip nurodo pats pareiškėjas, jis mėnesinę deklaraciją pateikė dar 2022 m. spalio 14 d., tačiau nepastebėjo, kad nurodyta netiksli data – deklaruojamas mėnuo. Pareiškėjas gavęs VMI nutarimą suprato, jog netinkamai nurodytas mokestinis laikotarpis ir iš karto patikslino deklaravimo laikotarpį, tačiau institucija tai traktavo kaip deklaracijos pateikimą praleidus terminą.
Be to, byloje yra duomenys apie pareiškėjo nedarbingumą deklaracijos teikimo metu.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas konkrečias, nuoseklias aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas dėl ligos, žmogiškosios klaidos ar galimo VMI sistemos gedimo pateikė mėnesinę deklaraciją, kurioje nurodytas klaidingas deklaruojamas laikotarpis, darytina išvada, kad V. J. nesiekė ir neturėjo tikslo suklaidinti instituciją, ar pateikti netikslią mėnesinę deklaraciją, ar ją pateikti ne laiku, be to nėra neginčytinų duomenų, kad jis buvo neatsargus – Institucija nepateikė duomenų, kad tuo metu elektroninė sistema veikė be trikdžių, kas paneigtų pareiškėjo argumentą dėl sistemos klaidos, gedimo ir pan.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nepakanka tam, kad ginčijamo nutarimo išvados būtų pripažintos pagrįstomis, o pats nutarimas teisėtu, todėl jis yra naikintinas nenustačius V. J. veikoje pažeidimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Dėl to administracinio teisės pažeidimo byla V. J. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-2677-2022 ir bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.