- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 1S-856-185/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
teismo posėdyje išnagrinėjęs G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 146 str. 2 d, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria G. K. kardomoji priemonė – 4000 Lt užstatas panaikinta ir paskirtos kitos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. K. kaltinamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs su grupe kitų asmenų, kuriems yra pareikšti kaltinimai toje pačioje byloje, panaudojant smurtą neteisėtai atimti laisvę nukentėjusiajam G. P., 2003 m. kovo 16 d., apie 16 val. 30 min. jam ir kitiems asmenims sekant automobiliu „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį G. P. bei stebint aplinką pastarajam atvažiavus į (duomenys neskelbtini) namo garažą, kitiems asmenims uždarius, užrėmus duris ir panaudojus fizinį smurtą tai yra sudavus nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, surišus jį, perkėlus į mikroautobusą ir išvežus nenustatyta kryptimi, atėmė jam laisvę.
G. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - 12 500 Lt užstatas (6 t., b.l. 157-158), kurį sumokėjo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Užstatas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2005 m. kovo 8 d. nutarimu buvo sumažintas iki 4000 Lt (9 t., b.l. 175). Skundžiama 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paskirta G. K. kardomoji priemonė - užstatas panaikintas ir paskirtos kitos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, motyvuojant tuo, kad kaltinamasis nesilaikė paskirtos kardomosios priemonės - piniginio užstato esminės sąlygos, t.y. padarė nusikalstamą veiką. Sumokėtas užstatas perduotas valstybei.
Šalies argumentai
Skundu G. K. prašo skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti kardomąją priemonę – 4000 Lt užstatą. Kaltinamasis nurodo, kad procesas baudžiamojoje byloje kurioje jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 str. 2 d., padarymu vyksta nepagrįstai ilgai - daugiau kaip aštuoneri metai. Tiek pat laiko yra suvaržytos jo konstitucinės teisės. Procesas užsitęsė ne dėl jo kaltės. Teismas panaikino kardomąją priemonę – užstatą formaliu pagrindu ir perdavė jį į valstybės iždą, nes 2005 m. spalio 17 d. padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį teismo 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik šešeri metai, kurių metu laikėsi kardomosios priemonės sąlygų, kviečiamas atvykdavo į teismo paskirtus posėdžius ir jokiu būdu netrukdė teismui nagrinėti bylą. BPK 133 str. 5 d. yra nurodyta, kad jei pažeidžiama kardomoji priemonė užstatas, teismas, jei tam yra pagrindas, skiria suėmimą, o užstatas pereina valstybei. Be to pagal baudžiamojo proceso nuostatas dėl kardomųjų priemonių taikymo, konstatavus, kad įtariamasis ar kaltinamasis nesilaiko kardomosios priemonės sąlygų, švelnesnė kardomoji priemonė keičiama griežtesne. Tačiau, kaip minėta, pagrindo skirti kardomąją priemonę - suėmimą nėra, o švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas yra nelogiškas, prieštaraujantis baudžiamojo proceso principams, kardomųjų priemonių paskirčiai ir jų skyrimo bendrosioms nuostatoms.
Duomenys, apie tai, kad pažeidė kardomosios priemonės užstato sąlygas - teistų asmenų žinybiniame registre buvo beveik šešis metus, tačiau per šį laikotarpį nei prokuroras, nei teismas nesprendė klausimo dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, jo atžvilgiu šią bylą jau buvo išnagrinėjęs ir 2008 m. birželio 30 d. priėmęs procesinį sprendimą, tačiau kardomosios priemonės nepakeitė. To nepadarė ir Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro skundą ir 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikinęs šį apylinkės teismo sprendimą bei perdavęs pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Be to teismas, skirdamas kitą kardomąją priemonę - registraciją policijos įstaigoje, nutartyje nenurodė visų skiriant šią kardomąją priemonę būtinų BPK 135 str. nurodytų duomenų, dėl ko šios kardomosios priemonės nėra galimybės vykdyti.
Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
G. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – 12000 Lt užstatas, kurio dydis Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2005 m. kovo 8 d. nutarimu buvo sumažintas iki 4000 Lt. Šios kardomosios priemonės esmė yra tai, kad įmokėtų pinigų (užstato sumos) praradimo grėsmė turi sulaikyti įtariamąjį ar kaltinamąjį nuo trukdančių procesui veiksmų, o taip pat užtikrinti kitus BPK 119 straipsnyje nurodytus tikslus. Kaltinamajam G. K. buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas, šiuo atveju V. K., buvo įspėtas, kad jei G. K. nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Tačiau iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro pažymos matyti, kad G. K. 2005 m. spalio 17 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., už kurią Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (21 t., b.l. 145-146). Nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, tačiau Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato termino, per kurį nuo nusikalstamos veikos padarymo turėtų būti panaikintas užstatas. Taigi, teismas pagrįstai tenkino prokuroro prašymą, panaikindamas G. K. skirtą kardomąją priemonę – užstatą, jį perduodamas valstybei.
Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas panaikinus užstatą paskirti švelnesnes kardomąsias priemones yra nelogiškas, prieštaraujantis baudžiamojo proceso principams, kardomųjų priemonių paskirčiai ir jų skyrimo bendrosioms nuostatoms. Apelianto manymu, šiuo atveju galėjo būti skiriamas tik suėmimas. Tačiau BPK 135 straipsnio, reglamentuojančio užstato skyrimą, 5 dalyje įtvirtinta norma numato, kad suėmimas skiriamas tik tuo atveju, jei yra tam pagrindas. Kaip žinia, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra griežtai reglamentuotas – tam būtinos suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Įvertinęs jo elgesį, teismas padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, ir paskyrė rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti, taikant G. K. švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau dviejų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paskyrimas kaltinamajam, apeliacinės instancijos teismo manymu, prieštarauja BPK 11 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, kurio laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik šešeri metai, kurių metu kaltinamasis laikėsi kardomosios priemonės sąlygų, kviečiamas atvykdavo į teismo paskirtus posėdžius ir jokiu būdu netrukdė teismui nagrinėti bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kardomųjų priemonių tikslai bus pasiekti, taikant kaltinamajam, kaip ir kitiems bendrininkams, vieną, prokuroro pirmos instancijos teisme siūlytą, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Todėl skundžiama nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 3 p.
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį pakeisti, panaikinant G. K. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant jį registruotis du kartus per mėnesį Panevėžio apskrities VPK viršininko ar jo įgalioto asmens nustatytame policijos komisariate.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.