Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-48-201/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-14
Bylos Nr.
II-48-201/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00592-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Kategorijos
  • 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. II-48-201/2015
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00592-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.10. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 14 d. Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbančios, baustos administracine tvarka, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Kelių policijos tarnyba) 2016-01-25 priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. Kelių policijos tarnybos 2016-01-25 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 35 Eur dydžio bauda už tai, kad 2016-01-02 apie 15.40 val. Klaipėdoje, ties Veterinarijos g. 42 namu, vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir susidūrė su priešprieša atvažiavusiu automobiliu Mercedes-Benz E350, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadinti du automobiliai, nustatyta abipusė kaltė.

Šalies argumentai

Skundu E. G. nesutinka su Kelių policijos tarnybos 2016-01-25 nutarimu ir nurodo, kad ji važiavo įkalnėn, kur kelias nuo šalikėlės skiriamas betoniniais bordiūrais, todėl siekiant išvengti susidūrimo reikėtų rėžtis į juos, pažymi, kad jos automobilio padangomis buvo liestasi prie bordiūro ir tai buvo užfiksuota, tačiau tyrimo metu į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Taip pat E. G. nurodo, kad nuokalnėn važiavusio automobilio kelio pusėje nebuvo bordiūrų, tačiau buvo išpiltas žvyras ir pariedėję šiukšlių konteineriai, kelio skiriamųjų ar įspėjamųjų ženklų apie esančias kliūtis nebuvo, kelio susiaurėjimo ar kitų aplinkybių nebuvo. Nuokalnėn važiuojančio automobilio vairuotojas nepaisė kliūčių ir nesustojo, o lenkė kliūtis, nerodydamas posūkio signalo, nors tokiu atveju jis neįgyja pirmumo teisės jos atžvilgiu. E. G. mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla išspręsta netinkamai, o jai skirta bauda yra neadekvati, nes kliūtis buvo ne jos kelio pusėje, todėl skundu prašo panaikinti 2016-01-25 Kelių policijos tarnybos priimtą nutarimą Nr. 30N-49355386-16.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. skundą palaikė ir paaiškino, kad važiavo savo kelio puse, kai priešais atvažiavo kitas automobilis, ji pasuko savo automobilį dešinėn, automobilio ratai trenkėsi į bordiūrą. E. G. nurodė, kad automobilis Mercedes-Benz E350 važiavo greitai, tai matyti ir iš jo sustojimo vietos, jo vairuotojas nė kiek nepristabdė, o kad apvažiuoti žvyro krūvą, vairuotojas pasuko automobilį į jos pusę ir automobiliai susimušė veidrodėliais. E. G. nurodė, kad ji neturėjo kur trauktis, jau buvo privažiavusi žvyro krūvą ir taip į bordiūrą nubraižė padangas. Be to, pažymėjo, kad toje vietoje du automobiliai negali prasilenkti, be to, ji važiavo į kalną, o automobilio Mercedes-Benz E350 vairuotojas važiavo į pakalnę, o įvykio liudytojas gali būti šališkas, nes jis yra automobilio Mercedes-Benz E350 vairuotojo bičiulis. Mercedes-Benz E350 vairuotojas buvo pakankamai agresyvus, jis šūkavo. Kelių eismo taisyklių 139 punktas nurodo, kad kelią turi duoti vairuotojas, kurio pusėje kliūtis – tas žvyro kalnas, taip pat kas važiuoja nuo kalno turi duoti kelią. Be to, už žvyro kalno stovi šiukšlinės, ten taip pat negalima dviem automobiliams prasilenkti, turi vienas automobilis praleisti kitą. Greitis buvo ne toks didelis, kad negalėtų sureaguoti, ji spėjo sureaguoti ir pasitraukti prie bordiūro ir sustoti kelkraštyje.

Liudytojas N. I. paaiškino, kad važiavo nuo kalnelio, pamatė priešais pakankamai dideliu greičiu važiuojantį automobilį Volkswagen Passat, supratęs, kad abu automobiliai neprasilenks jis savo automobilį pasuko dešiniau, žvyro krūvos link, tuo metu pajuto stiprų smūgį į automobilio šoninį veidrodį, automobilis sustojo. Taip pat N. I. nurodė, kad ne iš karto pastebėjo žvyro krūvą, o tik pamatęs ją pradėjo stabdyti. Be to, N. I. nurodė, kad važiavo savo kelio pusėje, o Volkswagen Passat automobilio vairuotoja nepasitraukė, nors jos kelio pusėje iki bordiūro dar buvo apie pusės metro atstumas. Taip pat N. I. nurodė, kad V. P. yra jo kaimynas.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad tą dieną paskui Mercedes-Benz E350 automobilį važiavo namo, priešinga kryptimi labai greitai kelio viduriu važiavo Volkswagen Passat automobilis, kuris nepasitraukė į šoną, o Mercedes-Benz E350 automobilio vairuotojas važiavo dešiniau ir ėmė stabdyti, bet automobiliai vis tiek susidūrė, nors priešais Mercedes-Benz E350 automobilį buvo kliūtis – akmenys, kuri netrukdė automobiliams prasilenkti, nes toje vietoje yra dvi eismo juostos. Jis sustojo, matė, kad Volkswagen Passat vairuotoja buvo labai emocinga. V. P. nurodė, kad jis važiavo apie 20-30 km/h greičiu, nes toje vietoje niekas greitai nevažinėja. Taip pat V. P. nurodė, kad N. I. yra jo kaimynas.

Liudytojas policijos patrulis M. K. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, nuvykus į įvykio vietą, vairuotojai paaiškino, kad susidaužė veidrodėliais, moteris, vairavusi automobilį Volkswagen Passat, buvo sustojusi, o automobilio Mercedes-Benz E350 vairuotojas buvo pavažiavęs toliau, netrukus jis atvarė automobilį į susidūrimo vietą. M. K. nurodė, kad pats negalėjo priimti sprendimo, kas kaltas dėl eismo įvykio. Kelių policijos tarnybos pareigūnai tuo metu negalėjo atvykti į įvykio vietą. Jis atliko matavimus ir visą medžiagą perdavė Kelių policijos tarnybai. Pagal Kelių eismo taisykles, pirmenybę suteikti turi tas automobilis, kurio pusėje yra kliūtis. M. K. nurodė, kad įvykio vietoje kelio ribos neaiškios, nes ant kelio išbertas žvyras, o žvyru neužimtos kelio dalies plotis yra 4,65 m, vadinasi tokioje vietoje du automobiliai tikrai negalėjo prasilenkti, be to, automobilis Mercedes-Benz E350 yra platesnis, automobiliai galėjo prasilenkti, jei Mercedes-Benz E350 vairuotojas būtų automobiliu užvažiavęs ant žvyru padengtos kelio dalies.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas nurodė, kad su skundu nesutinka, nurodo, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir prašo skundą atmesti, o nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 302 straipsnio 1dalies 2 punktą teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. N575-435/2012). E. G. yra kaltinama tuo, kad vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir susidūrė su priešprieša atvažiavusiu automobiliu Mercedes-Benz E350, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadinti du automobiliai, nustatyta abipusė kaltė. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pareigūnai įvykio vietą apžiūrėjo, išmatavo gatvės plotį (5,6 m), žvyru nepadengtos važiuojamosios kelio dalies plotį (4,65 m), atstumus nuo bordiūro iki automobilių ir nenustatė ar minėtoje įvykio vietoje galėjo prasilenkti du automobiliai, tačiau policijos pareigūnas M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokioje vietoje du automobiliai tikrai negalėjo prasilenkti. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais pareigūno M. K. parodymais, kurie sutampa su pareigūnės V. G. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis. Be to, teismas sutinka su E. G. argumentais, kad ji važiavo pagal Kelių eismo taisykles, ji turėjo pirmenybę, o N. I. turėjo ją praleisti, nes jo kelio pusėje buvo kliūtis. Kelių eismo taisyklių 139 punktas reglamentuoja: „Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.“ Šiuo atveju N. I. kelio pusėje buvo kliūtis – žvyro krūva, todėl jis privalėjo sustoti ir duoti kelią priešais atvažiuojančiam automobiliui, kurį vairavo E. G.. kadangi N. I. nepaisė Kelių eismo taisyklių ir nedavė kelio priešais atvažiuojančiam automobiliui, automobiliai susidūrė veidrodėliais. Pažymėtina, kad N. I. teismo posėdžio metu prisipažino, kad ne iš karto pastebėjo žvyro krūvą, iš čia galima daryti išvadą, kad tai sutrukdė laiku sureaguoti ir tinkamai suvaldyti automobilį bei išvengti susidūrimo. Fotolentelėse užfiksuoti apgadinti automobilių veidrodėliai. Liudytojo V. P. parodymai atmestini, nes jis, būdamas kito įvykyje dalyvavusio vairuotojo N. I. kaimynu, gali būti šališkas.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad E. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.) ir yra pagrindas naikinti Kelių policijos tarnybos 2016-01-25 priimtą nutarimą (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas,

nutaria:

E. G. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-01-25 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė