- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-35/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00507-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Linas Šiukšta (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- R. P., S. Z., A. Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 15 metų, pagal 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 8 metams, pagal 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 str., 1 d., 2 d., 9 d., šias bausmes ir bausmę, paskirtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., BK 245 str., BK 146 str. 1 d., pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, veikas iš BK 146 str. 1 d. ir BK 180 str. 1 d. perkvalifikavus į BK 180 str. 1 d. bei paskyrus 5 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 18 (aštuoniolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo D. M. priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. P., 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. Z. ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. Z..
Iš nuteistojo D. M. taip pat nuspręsta išieškoti 200 Lt nukentėjusiajai S. Z. jos turėtų teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų bei pasikėsinimą apiplėšti įsibraunant į patalpą. Teismas nustatė, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
D. M., 2008 m. liepos 12 d., apie 6 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą, Jonui ir A. Z. priklausantį turtą – 32,98 Lt bendros vertės du butelius degtinės „Ozone vodka“, įsibraudamas į J. Z. gyvenamąjį namą, esantį Panevėžio r., Upytės sen., Ėriškių k., Ėriškių g. 4, rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių J. Z. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas muštines žaizdas kaktoje, dešinio antakio srityje ir viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, pilve, juosmens abiejose pusėse, dešiniame sėdmenyje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje ir nugaroje, kraujosruvas kaktos dešinės pusės ir krūtinės dešinės pusės bei nugaros abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 5, 6, 7, 8, 9 šonkaulių dvigubus lūžius, kairės pusės 4, 5, 6, 7, 8 šonkaulių lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis, dešinio plaučio apatinės skilties ir kepenų dešinės skilties plyšimus, dėl ko nuo sužalojimų visumos nukentėjusysis mirė; suduodamas rankomis ir kojomis A. Z. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas muštines veido žaizdas, poodines kraujosruvas dešiniuose vokuose, akies obuolio odenoje, dešinės pusės krūtinės ląstos sumušimus, dešiniųjų 6, 7, 8 šonkaulių lūžius, dėl ko išsiliejo kraujas dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir dėl to nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu D. M. tyčia dėl savanaudiškų paskatų J. Z. nužudė, sunkiai sutrikdė A. Z. sveikatą bei pasikėsino pagrobti svetimą, J. ir A. Z. turtą, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių šios veikos nebaigė, nes šie degtinės neturėjo.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų ir neteisingos bausmės paskyrimo. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 str. 2 d. 9 p., 135 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., jis nepadarė, todėl savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Teismo išvada dėl jo kaltės dėl savanaudiškų paskatų nužudžius J. Z. nuosprendyje grindžiama išskirtinai liudytojo A. V. parodymais. Jokių kitų esminių objektyvių jo kaltės įrodymų byloje nėra. Liudytojo A. V. parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, todėl jie turėjo būti vertinami kritiškai. Jeigu pirmos instancijos teismas jau patikėjo liudytojo A. V. parodymais ir jais rėmėsi, tai jais turėjo remtis pilnai. A. V. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylą teisme parodė, kad 2008 m. liepos 12 d., apie 6 val., J. Z. gyvenamajame name, esančiame Panevėžio r., Upytės sen., Ėriškių k., Ėriškių g. 4, matė tik vieną žmogų ir tas žmogus, kurį tariamai jis (D. M.) mušė, buvo pražilęs. Byloje nustatyta, kad pražilęs, žilais plaukais buvo A. Z., o ne J. Z.. Tai teisme patvirtino ir jų sesuo nukentėjusioji R. P.. Todėl remdamasis A. V. parodymais teismas turėjo padaryti išvadą, kad jis mušė tik A. Z., o J. Z. tuo metu – 2008 m. liepos 12 d., apie 6 val., jo gyvenamajame name nebuvo, taigi ir nužudyti jo jis negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., kaip padarytas dėl savanaudiškų paskatų, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims, kaip antai gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo, kito asmens išlaikymo ir pan. Negali būti pripažįstami padarytais dėl savanaudiškų paskatų nužudymai tokiais motyvais, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (kerštas skolininkui dėl negrąžintos skolos, pyktis dėl prarasto turto, pavydas dėl praturtėjimo ar nukentėjusiojo atsisakymas įvykdyti kitokias turtines prievoles, atsiradusias teisėtu pagrindu, ir pan.), bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto paliktų nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 129 str., tai remdamasis tokiu įstatymo ir jo taikymo praktikos traktavimu, neturėtų sutikti su pirmos instancijos teismo argumentais, jog J. Z. buvo nužudytas dėl savanaudiškų paskatų, jam turint tikslą pagrobti svetimą, J. ir A. Z. priklausantį turtą - du butelius degtinės „Ozone vodka“. Net ir remiantis liudytojo A. V. parodymais, tokia išvada negalėjo būti padaryta, nes A. V. parodė, kad jis (D. M.) tariamai pasiūlė užsukti pas J. ir A. Z. išgerti. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent jis būtų turėjęs tikslą pagrobti svetimą jau nurodytą turtą. Jo nuomone, teismas negalėjo nevertinti to, kad 2008 m. liepos 14 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 76-1-0507-08 įtarimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., dėl J. Z. nužudymo buvo pareikštas jo broliui A. Z., kuris, apklaustas kaip įtariamasis, dėl nužudymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad savo brolį J. Z. galėjo nužudyti gindamasis. Šis taip pat buvo parodęs, kad 2008 m. liepos 11 d. geriant alkoholinius gėrimus, A. Z. dėl dingusių pinigų su broliu J. Z. susipyko ir susimušė, jie vienas kitam sudavė smūgius. Be to, 2008 m. gegužės 6 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 76-1-00296-08 įtarimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., dėl to, kad tarpusavio konflikto metu kirviu sudavė du kartus broliui J. Z. per galvą ir nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo paguldytas į Panevėžio apskrities ligoninės neurochirurgijos skyrių, taip pat buvo pareikštas A. Z..
2008 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose Nr. 76-1-00296-08 ir Nr. 76-1-0507-08 buvo sujungti į vieną, pagrindine laikant baudžiamąją bylą Nr. 76-1-0507-08. 2009 m. vasario 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, remiantis liudytojų R. M., A. L., M. K., M. V., V. B., D. M., G. G. parodymais, kad broliai Jonas ir A. Z. kiekvieną dieną gerdavo alkoholinius gėrimus, dažnai susikivirčydavo tarpusavyje dėl pinigų ir griebdavosi peilių ir kirvių; remiantis teismo medicinos specialistų išvadomis apie tai, kad J. Z. nustatyti sužalojimai, dėl kurių visumos jis mirė, taip pat A. Z. nustatyti sužalojimai, dėl kurių jo sveikata sutrikdyta sunkiai, galėjo būti padaryti 2008 m. liepos 11 d. įvykusio konflikto metu; remiantis išvada, kad ant A. Z. švarko, J. Z. marškinių ir sportinių kelnių, prijuostės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su A. Z. genotipu, ant J. Z. marškinių rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių vieno asmens genotipas sutampa su A. Z. genotipu, o kito asmens genotipas sutampa su J. Z. genotipu. Šiame 2009 m. vasario 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime konstatuota, kad 2008 m. liepos 11 d. įvykusio abipusio konflikto metu A. Z. sumušė savo brolį J. Z. ir padarė jam sužalojimus, nuo kurių visumos nukentėjusysis mirė. Kadangi įtariamasis A. Z. 2008 m. gruodžio 13 d. mirė, tai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Taigi jokių objektyvių, patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių jo (D. M.) kaltę dėl BK 129 str. 2 d. 9 p. numatyto nusikaltimo padarymo byloje nėra, todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas.
Taip pat šioje byloje nesurinkta ir duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 9 p., padarymo. Ir šioje dalyje teismas savo išvadas nuosprendyje grindė išskirtinai to paties liudytojo A. V. nenuosekliais bei prieštaringais parodymais. Teismas, neišteisindamas jo, pažeidė BPK 7 str. įtvirtintą rungtyniškumo principą. Teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas nevertino įrodymų viseto ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. Teismas savo išvadas nuosprendyje grindė tarpusavyje prieštaraujančiais liudytojų A. V., R. B., R. M., M. V. ir nukentėjusiosios R. P. parodymais, o tuo tarpu liudytojo G. G. parodymus vertino kritiškai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto patikėtų liudytojo A. V. parodymais ir jais remtųsi, tai jo nusikalstamą veiką turėtų kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. A. V. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad 2008 m. liepos 12 d., apie 6 val., J. Z. gyvenamajame name matė tik vieną žmogų ir tas žmogus, kurį tariamai jis (D. M.) mušė, buvo pražilęs, žilais plaukais. Byloje nustatyta, kad pražilęs, žilais plaukais buvo A. Z.. Tai teisme patvirtino ir nukentėjusioji R. P.. Todėl teismas, remdamasis A. V. parodymais, turėtų padaryti išvadą, kad jis mušė tik A. Z. ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.
Kaip jau buvo nurodęs, tikslo pagrobti svetimą J. ir A. Z. priklausantį turtą – du butelius degtinės, jis neturėjo ir nesikėsino to daryti. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent jis būtų turėjęs tokį tikslą. Tokia išvada negalėjo būti padaryta ir remiantis liudytojo A. V. parodymais, nes A. V. parodė, kad jis (D. M.) tariamai pasiūlė užsukti pas J. ir A. Z. išgerti. Byloje nustatyta, kad J. ir A. Z. durys buvo nerakinamos, pas juos reguliariai ateidavo draugai ir pažįstami išgerti, todėl jokio įsibrovimo į patalpą bei pasikėsinimo apiplėšti nebuvo ir negalėjo būti. Be to, analizuojant specialisto išvadą Nr. M 388/08 (05), (1 t., 31-32 b. l.), J. Z. mirė nuo stipraus kūno sumušimo maždaug prieš dvi paras iki lavono tyrimo (2008 m. liepos 14 d., 12 val.). Sužalojimai jam padaryti prieš mirtį vienu metu, kietu buku daiktu, galimai aplinkybėmis nurodytu laiku. Analizuojant specialisto išvadą Nr. 388a/08 (05) (1 t., 35-36 b.l.), kurioje nurodyta, jog galima teigti, kad J. Z. mirė keliolikos minučių laikotarpyje po padarytų sužalojimų, darytina išvada, kad J. Z. mirė 2008 m. liepos 12 d., keliolika minučių po 12 val., t. y. vidurdienį. Šioje išvadoje nurodyta, kad J. Z. mirtis įvyko nuo padarytų sužalojimų visumos. Nukentėjusioji R. P. nurodė, kad jos broliai A. ir J. Z. anksčiau buvo susimušę. Duomenys apie brolių konfliktus yra ir baudžiamojoje byloje. Apie tai, kad broliai retkarčiais „pasiprovodavo“, buvo ir susimušę, A. Z. brolį Joną buvo su sužalojęs kirviu, parodė ir liudytojas kaimynas R. B., kuris paaiškino, kad konfliktai būdavo dėl pinigų, J. Z. pavogdavo iš brolio A. pinigus. Taigi prokuroro kaltinimas ir teismo nuosprendis byloje iš esmės grindžiamas vienintelio liudytojo A. V. parodymais, kuriuos reikėtų vertinti kritiškai. A. V. buvo stipriai išgėręs, galimai sunkaus girtumo laipsnio, jo parodymai nekonkretūs ir prieštaringi. Jeigu teismas patikėtų liudytojo A. V. parodymais, tai jis parodė, kad iš esmės girdėjo tik smūgius, o ar tai buvo smūgiai žmogui, ar baldų griuvimas, konkrečiai nurodyti jis negalėjo. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t., 28 – 29 b. l.) A. V. parodė, kad jo girdėti 10 smūgių garsai galėjo būti ir garsai, kilę stumdant baldus, ir suduodant smūgius žmogui. Jis to tiksliai pasakyti negalėjo. Be to, A. V. keitė savo parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir A. Z., kuriam 2008 m. liepos 14 d. dėl brolio J. Z. nužudymo pagal LR BK 129 str. 1 d. buvo pareikštas įtarimas. 2008 m. rugsėjo 30 d. įtariamojo apklausos metu A. Z. parodė, kad tarybiniais laikais tarnavo armijoje desantininkų dalinyje. Kai jis išgėrinėdavo su draugais, tai apie tai girdavosi savo draugams ir jiems sakydavo, kad moka įvairiais būdais sužaloti žmones, bet to nedarydavo. A. Z. nurodė, kad jis (D. M.) 2008 m. liepos 11 d. nebuvo pas juos namuose, kad jis jį pažįsta ir kad jis nei A., nei J. Z. nemušė. Be to, A. Z. šios įtariamojo apklausos metu parodė, kad jis grįžo į namus apie 6 val. ryto, kai pradėjo švisti. Namai jau buvo suversti, viskas išmėtyta. A. Z. pagalvojęs, kad brolis Jonas ieškojo jo pinigų, nes jis taip darydavo, kai ieškodavo jo pinigų. A. Z. pagalvojo, kad brolis girtas miega, užklojo jį antklode, o pats nuėjo miegoti į daržinę. Po valandos grįžo į namus ir pamatė, kad brolis nebegyvas.
Kadangi nuosprendis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., jo atžvilgiu naikintinas, o nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 2 d. 9 p., perkvalifikuotina į BK 140 str. 1 d., tai turi būti atmesti ir visi civiliniai ieškiniai. Jeigu teismas manytų, kad vis dėlto jis padarė šias nusikalstamas veikas, tai, jo nuomone, nukentėjusieji nepagrindė savo ieškinių nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji civilinė ieškovė R. P. nurodė, kad patyrė turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis ir pan., tačiau išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, o jai priteistas ieškinys - 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. J. Z. dukrai S. Z. priteista 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 200 Lt už teisines paslaugas, sūnui A. Z. - 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau jie savo ieškinių taip pat nepagrindė nei medicininiais dokumentais apie savo emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, nei nepagrindė neturtinės žalos dydžio, kuris, jo nuomone, neatitinka teismų praktikos bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Prašo nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. panaikinti ir, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti. Jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 9 p. į BK 140 str. 1 d. ir paskirti naują bausmę. Sumažinti jam paskirtų bausmių bei galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžius, civilinius ieškinius atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis D. M. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti naują, D. M. išteisinantį nuosprendį, pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Prokurorė nuteistojo D. M. apeliacinį skundą prašo atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendžio dalis, kuria D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d., naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.). Nuosprendžio dalis dėl nuteistojo D. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., BK 135 str. 2 d. 9 p., dėl nuteistajam pagal šiuos baudžiamuosius įstatymus paskirtų bausmių ir dėl paskirtos galutinės subendrintos bausmės keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pripažino D. M. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d. už pasikėsinimą padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą. Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Be to, nustačius, kad D. M. nukentėjusįjį J. Z. nužudė, o nukentėjusiajam A. Z. sunkiai sutrikdė sveikatą ne dėl savanaudiškų, o dėl asmeninių paskatų, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių keičiama ir nuosprendžio dalis, kuria D. M. pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 135 str. 2 d. 9 p. Dalies skundžiamo nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo, taip pat nurodytų nuosprendžių pakeitimų motyvai šiame nuosprendyje dar bus išdėstyti. Tačiau pirmiausia yra išdėstomi motyvai, dėl kurių atmetami nuteistojo D. M. apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis iš viso ginčija savo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme nužudant J. Z. ir sunkiai sutrikdant sveikatą A. Z.. Kolegija daro išvadą, kad D. M. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas yra įrodyta, nuteistojo versijas ir dėl to jo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus paneigia teisme išnagrinėti įrodymai.
Kad D. M. nužudė J. Z. ir sunkiai sutrikdė sveikatą A. Z., patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos bei daiktų apžiūrų protokolai ir kiti skundžiamame nuosprendyje išnagrinėti įrodymai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų, naujų liudytojų parodymai ir teismo medicinos eksperto paaiškinimai tik dar kartą patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas ir nuteistojo D. M. kaltę.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad Ėriškių g. 4, Ėriškių k., Upytės sen., Panevėžio r., namo verandoje ant grindų esančių nešvarių rūbų krūvos rastas J. Z. lavonas su daugybinėmis smurto žymėmis. Ant virtuvėje esančios sofos – lovos patalynės – kraujo dėmės. Namo kambariuose didelė netvarka, juose esančių baldų durys atviros, daiktai išmėtyti.
Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. M 388/08 (05) ir Nr. 388a/08(05) matosi, kad J. Z. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kaktoje, dešinio antakio srityje ir viršutinėje lūpoje, poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, pilve, juosmens abiejose pusėse, dešiniame sėdmenyje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje ir nugaroje, kraujosruvomis kaktos dešinės pusės ir krūtinės dešinės pusės bei nugaros abiejų pusių minkštuose audiniuose, dešinės pusės 5, 6, 7, 8, 9-to šonkaulių dvigubais lūžiais, kairės pusės 4, 5, 6, 7, 8-to šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis, dešinio plaučio apatinės skilties ir kepenų dešinės skilties plyšimais, tai komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu išoriniu bei vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Sužalojimai J. Z. padaryti prieš mirtį vienu metu, kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2008-07-12. Esant nustatytiems sužalojimams J. Z. turėjo greitai netekti sąmonės, todėl atlikti aktyvius, sąmoningus veiksmus (vaikščioti, muštis) negalėjo. Po padarytų sužalojimų įvyko dešinio plaučio ir kepenų plyšimai, greitai vystėsi kraujavimas į krūtinės ir pilvaplėvės ertmes, todėl galima teigti, kad J. Z. mirė per keliolika minučių po padarytų sužalojimų. Šie sužalojimai atsirado dėl stiprių smūgių, kurių buvo suduota ne mažau kaip keturiolika. J. Z. mirtis įvyko nuo padarytų sužalojimų visumos. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste galėjo atsirasti J. Z. ginantis nuo smūgių. Sužalojimų padarymo metu J. Z. galėjo iš pradžių būti stovimoje ar sėdimoje padėtyje, o taip pat ir gulimoje tiek ant pilvo, tiek ir ant nugaros, nes sužalojimai yra išsidėstę įvairiose kūno plokštumose ir paviršiuose. J. Z. lavono kraujyje rasta 3,75 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 31–32, 35).
Iš kitos specialisto išvados Nr. G 1046/08 (05) matosi, kad A. Z. nustatytos muštinės veido žaizdos, poodinės kraujosruvos dešiniuose vokuose, akies obuolio odenoje, sumušta dešinės krūtinės ląstos pusė, lūžo dešinieji 6, 7, 8 šonkauliai. Sužalojimai padaryti sumušant galvą, dešinę krūtinės ląstos pusę kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais keletą valandų prieš patenkant jam į ligoninę. Tokie sužalojimai gali būti padaryti tiek sumušant veidą ir dešinę krūtinės ląstos pusę kietais bukais daiktais, tiek susimušant šias sritis į panašius daiktus. Dėl paminėtų sužalojimų jo sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., 147 b.l.). 2008 m. gruodžio 13 d. A. Z. mirė. Iš specialisto išvados Nr. pM 678/08/11/10 (05) matosi, kad 2008 m. liepos 24 d. surašytoje jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 1046/08 (05) nurodyti A. Z. kūno sužalojimai jo mirčiai, įvykusiai 2008 m. gruodžio 13 d., neturėjo įtakos (3 t., 19 b.l.).
Siekiant pašalinti bet kokias abejones ir atsakyti į kai kuriuos apeliaciniame skunde keliamus klausimus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas G. S., kuris patvirtino specialisto išvadą Nr. M 388/08(05). Ekspertas paaiškino, kad J. Z. lavonas buvo tiriamas praėjus 48 val. po mirties – 2008 m. liepos 14 d. 12 val., ir ši išvada neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad J. Z. galėjo mirti 2008 m. liepos 12 d. maždaug 6 val. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad J. Z. mirė prieš dvi paras, tai yra 2008 m. liepos 12 d. apie 12 val., nepagrįsti. Ekspertas paaiškino, jog specialisto išvadoje apie J. Z. mirties laiką yra įrašytas žodis „maždaug“ prieš dvi paras iki lavono tyrimo 2008 m. liepos 14 d. 12 val., tačiau šiuo atveju neturima mintyje, kad J. Z. mirė būtent liepos 12 d. 12 val., tačiau jo mirties laikas siejamas su liepos 12 d. pirmąja puse. Ekspertas taip pat paaiškino, kad išvadoje nurodytos aplinkybės, jog mirusiajam sužalojimai padaryti vienu metu reiškia, kad jie padaryti paeiliui, nesitęsė kelias valandas arba nebuvo daromi keliais epizodais, pvz., ryte ir vakare. Po sužalojimų J. Z. mirė keliolikos minučių bėgyje. Ekspertas paaiškino, jog J. Z. buvo sužalotas būdamas sunkaus girtumo būsenoje (kraujyje rasta 3,75 promilės etilo alkoholio), būdamas toks girtas jis negalėjo išeiti iš namų ir paskui labai sumuštas pareiti namo ir atsigulti, tokia situacija negalima. Eksperto manymu, pagal faktinius bylos duomenis, J. Z. buvo nužudytas savo namuose, ten, kur ir surastas jo lavonas. Tas pats ekspertas G. S. teisme paaiškino ir dėl kitos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)(išvada dėl A. Z. sveikatos sutrikdymo). Ekspertas paaiškino, kad A. Z. buvo padaryti sunkūs sužalojimai, kuriems reikia daug jėgos ir sveikatos, o J. Z., būdamas labai girtas, tokių sužalojimų A. Z. padaryti negalėjo. Eksperto nuomone, praktiškai yra neįmanoma, kad du žmonės vienas kitą muštų ir abiems būtų padaryti tokie sunkūs sužalojimai, o vienas net mirtų. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad J. Z. ir A. Z. mušėsi ir padarė vienas kitam specialisto išvadose nurodytus sužalojimus, yra nepagrįsti.
Pats D. M. kaltu neprisipažino ir apklaustas teisme parodė, kad dieną girtavo pas G. G., dar buvo V. ir V. 2008 m. liepos 12 d. ryte su V. grįžo į namus miegoti. Jokių pykčių su V. nebuvo. B. Z. pažinojo, jie gyveno už pusės kilometro nuo jo namų. Pas juos namuose buvo gal tris kartus išgerti. Iš pradžių visi susitiko prie mokyklos, kur V. atliko restauracijos darbus. Kai jis nuėjo, V. su V. jau gėrė degtinę. Po to susitiko G. ir visi nuėjo pas jį į namus. Buvo pritrūkę alkoholinių gėrimų, tai nuvažiavo į Ramygalos degalinę jų nusipirkti ir toliau gėrė pas G.. Iš G. namų niekur nebuvo išėjęs, išėjo tik anksti ryte, apie 6 val. P. Z. nebuvo nuėjęs. A. J. Z. mirtį sužinojo kitą dieną. Tarp jo ir A. Z. buvo tarpusavio konfliktas, buvo susimušę, tačiau po to susitaikė. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. M. taip pat kaltu neprisipažino, parodė, kad paskutinį kartą iki įvykio pas Z. namuose buvo 2007 m. gruodžio mėnesį. 2008 m. liepos 11 d. išėjo iš namų, jam paskambino M. V. ir pakvietė ateiti prie mokyklos. Kai jis apie 20 val. nuėjo prie mokyklos, ten jau išgėrinėjo M. V. su A. V.. Nuteistasis taip pat parodė, kad apie 22 val. važiuojant pro šalį matė Z. kieme žmonių. Tą vakarą gėrė alkoholį pas G. G., kartu gėrė M. V. ir A. V.. Jis buvo užmigęs G. G. namuose, gal tuo metu A. V. nuėjo ir sumušė Z.. M. V. išėjo anksčiau namo, o jis su A. V. iš G. G. namų išėjo apie 5-6 val. ryto, iki to laiko niekur iš G. G. namų išėjęs nebuvo. Nuėjo link M. V. namų, tačiau jiems nepavyko prisiskambinti, ir tuomet jis su A. V. nuėjo į savo namus, A. V. liko pas jį nakvoti. Atsibudo apie 9 val. ryto, nes suskambo A. V. telefonas.
Nepaisant to, kad D. M. savo kaltės nepripažįsta, tačiau tai, kad jis 2008 m. liepos 12 d. apie 6 val. buvo Z. namuose, patvirtina liudytojų A. V. bei M. V. parodymai. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad 2008 metų vasarą Ėriškių mokykloje darė remontą. Dirbo mokykloje, sutiko M. V. ir sugalvojo išgerti. Prie mokyklos yra ežeriukas, prie kurio su M. V. nuėjo. Po to atėjo D. M. su draugu, anksčiau jis jo nepažinojo. Jiems begeriant sutemo. Kai baigėsi degtinė, pasiskolino iš M. V. pinigų ir sutikto draugo paprašė nuvežti į Ramygaloje esančią degalinę. Nuvažiavęs joje nupirko 12 butelių po 2 litrus talpos alaus. Tada nuvažiavo pas „Cepą“ (G. G.) į namus ir ten toliau gėrė. M. V. išėjo namo. D. M. jam pasiūlė pernakvoti pas jį namuose. Kai abu išėjo iš „Cepo“, D. M. pasiūlė dar užsukti pas žmogų išgerti. Jie abu užsuko į tuos namus. Jis prikėlė žmogų ir sakė „duok išgerti“. Tas žmogus miegodamas sakė, kad nieko neturi. Jis (liudytojas) stovėjo prieškambaryje. D. M. tą žmogų vis žadino. Ant stalo stovėjo nugertas degtinės butelis. Jie išgėrė po vieną stikliuką. D. M. tą žmogų paėmė iš lovos, pakėlė, papurtė truputį ir numetė ant grindų. Dar matė, kaip D. M. tam žmogui, gulinčiam ant grindų, kelis, kokius tris – keturis kartus spyrė. Prieš tai kai papurtė, D. M. tam žmogui dar sudavė alkūne į galvą, po ko tas žmogus nukrito. Matė tik vieną žmogų. Tas žmogus, kurį D. M. mušė, buvo pražilęs. K. M. žmogų numetė ant grindų, jis (liudytojas) išėjo iš namo. D. M. laukė kieme. Girdėjo įvairius garsus – lyg baldai buvo stumdomi, duslius garsus – lyg būtų mušamas žmogus. D. M. mušdamas reikalavo „šnapso“. Kai D. M. išėjo, jie nuėjo pas jį į namus miegoti. D. M. nieko su savimi nesinešė. Miegojo iki 8 val., kol paskambino tėvai ir pasakė, kad užvažiuos jo paimti. Po savaitės iš M. V. sužinojo, kad tas žmogus mirė. D. M. sutiko policijoje, jis jo prašė sakyti, kad nieko nematė ir nežino. D. M. prašymu, pirminėje savo apklausoje sakė, kad apie tą įvykį nieko nežino.
Liudytojas A. V. šiuos parodymus patvirtino ir akistatos su D. M. bei parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., 31–41, 69–72, 74 b.l.).
Šis liudytojas buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, kur iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Parodė, kad išėję iš G. G. namų pas M. V. nėjo, o D. M. siūlymu abu nuėjo pas Z. į namus, durys buvo atrakintos, kambaryje ant lovos sėdėjo vienas žmogus, D. M. jį papurtė, prašė degtinės. Ant stalo stovėjo butelis, jame buvo nedaug degtinės, jis su D. M. išgėrė po stikliuką. Po to D. M. pakėlė tą žmogų, sudavė jam kelis smūgius ir pastarasis nugriuvo. Tada liudytojas išėjo į lauką, ten laukė D. M.. Girdėjo įvairius garsus namo viduje, lyg lūžtančių baldų. Kai D. M. išėjo iš Z. namo, nieko nesakė, nieko pasiėmęs nebuvo ir jie abu nuėjo pas D. M. į namus. Ryte liudytojui paskambino tėvai ir pasiūlė važiuoti į Kėdainius. Tada jis su D. M. atsikėlė ir abu nuėjo į M. V. namus, iš ten jį ir pasiėmė tėvai. D. M. pasakė M. V., kad sumušė Z.. Girdėjo kaip M. V. pasakė D. M. „seniai taip reikėjo padaryti“. Iš karto po įvykio apklaustas tiesos nepapasakojo, nes bijojo, jam buvo paskambinta ir pasakyta, kad jis nieko nematė ir nieko nežino. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė tiesą. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. ginčija liudytojo A. V. parodymus, nurodo, kad jie prieštaringi, o jei jau ir galima būtų tikėti jo parodymais, tai teismas turėjo padaryti išvadą, kad nuteistasis mušė tik A. Z., o J. Z. tuo metu – liepos 12 d. 6 val. ryte, namuose nebuvo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. V. paaiškino kodėl iš pradžių nepasakojo tiesos apie tai, kad su D. M. buvo pas Z. namuose – D. M. jam liepė tylėti, tą patį patvirtino ir kitas liudytojas M. V.. Netikėti liudytojais nėra pagrindo, juo labiau, kad praktiškai iš visų asmenų, apklaustų teisme, parodymų matosi, kad visas kaimas bijojo D. M.. Vėliau A. V. papasakojo visas įvykio aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai. Dėl nuteistojo teiginio, kad A. V. parodė, jog D. M. mušė tik A. Z., o J. Z. 2008 m. liepos 12 d. 6 val. ryte namuose nebuvo, kolegija pažymi, jog liudytojas A. V. parodė, kad matė tik A. Z. (žmogų su žilais plaukais), tačiau po namus jis nevaikščiojo, buvo tik viename kambaryje, kur ant sofos sėdėjo A. Z., be to, liudytojas A. V. po to, kai abu su D. M. išgėrė po stikliuką degtinės, išėjo į lauką, ten rūkė ir laukė D. M.. Todėl jis ir negalėjo matyti J. Z., tik girdėjo įvairius garsus namo viduje. Be to, kaip jau minėta, ekspertas aiškiai nurodė, kad J. Z. negalėjo būti taip stipriai sumuštas kažkur kitur ir dar grįžti į namus. Akivaizdu, kad J. Z. buvo nužudytas savo namuose, ten kur ir rastas jo lavonas. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu kas nors kitas būtų buvęs Z. namuose ir juos sumušęs. Dar kartą paminėtina, jog ekspertas vienareikšmiškai nurodė, kad broliai Z. fiziškai negalėjo vienas kito taip sužaloti, tokiems smūgiams, kurie buvo suduoti, reikėjo daug jėgos, o abu broliai, būdami labai girti, vienas kitam jiems nustatytų kūno sužalojimų nebūtų galėję padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme buvo išnaudotos visos galimybės rasti ir papildomai apklausti liudytoją M. V., tačiau to padaryti nepavyko. Kita vertus, šis liudytojas jau buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme ir jo parodymai patvirtina būtent liudytojo A. V. parodymus. Liudytojas M. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. vakarą išgėrinėjo prie tvenkinio, po to nuvažiavo į Ramygalą nusipirkti alaus ir toliau išgėrinėjo pas G. G. namuose. Apie 24 val. jis išėjo namo. Girdėjo, kad Z. buvo „suspardyti“, vienas jų mirė. Kitą dieną pas jį buvo atėjęs D. M. su A. V. ir pasakojo, kad senukus sumušė. Iš pradžių tokių parodymų jis nedavė, nes bijojo tokių pat pasekmių. Tai M. V. patvirtino ir akistatos su D. M. metu. Abejoti šio liudytojo parodymais kolegija neturi pagrindo.
Kitas liudytojas G. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. D. M., M. V., vaikinas vardu A. (V.) ir jis jo namuose gėrė alų. Apie 24.00 val. M. V. išėjo į namus ir išeidamas dar pasiėmė porą butelių alaus. Naktį D. M. pažįstamas A. kalbino jį ir D. M. nueiti pas Z., nes pas juos buvo moteris vardu Janina. Kadangi jie buvo girti, niekur nėjo. D. M. ir A. iš jo namų išėjo paryčiais, apie 4–5 val. Kalbino ir jį eiti pas M. V. „pataisyti sveikatos“, bet kadangi jam labai skaudėjo galvą jis nėjo. Vėliau jis A. V. ir D. M. klausė, ar jie buvo nuėję pas Z.. A. V. jam sakė, kad buvo užėję, bet jų niekas neįleido. Z. gyveno netoli renovuojamos mokyklos, o A. V. renovavo tą mokyklą, todėl galėjo žinoti, kur Z. gyvena. D. M. sakė, kad pas Z. užėjęs nebuvo. Šis liudytojas taip pat buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Jis parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. vakare pas jį į namus atėjo D. M., A. V. ir M. V., pradėjo gerti. Apie 22.30 val. važiavo į degalinę nusipirkti alkoholio, vežė G. B.. Grįždami iš degalinės pravažiavo pro Z. namus, jų kieme buvo žmonių, galėjo būti trys vyrai ir laisvo elgesio mergina Janina. Jie nebuvo sustoję prie Z. namo, tik pravažiavo. Grįžo keturiese pas jį į namus ir visi gėrė. Apie vidurnaktį M. V. pasiėmė su savimi alaus ir išėjo namo, o jie trys (G. G., D. M., A. V.) toliau gėrė. A. V. pakvietė eiti pasilinksminti su Janina, tačiau G. G. ir D. M. atsisakė. Tada jis nuėjo miegoti, apie 5 val. ryto jį pažadino A. V. ir D. M., siūlė nueiti pas M. V., kadangi šis išsinešė alaus, tačiau jis nėjo, nes prastai jautėsi. A. V. su D. M. išėjo ir negrįžo. Liudytojo G. G. parodymai dalinai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pirmiausia pačios J. S. parodymams, antra, liudytojų kaimynų R. B., R. M. parodymams. Nuteistojo D. M. ir liudytojo G. G. parodymuose nurodytoms aplinkybėms patikrinti apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta liudytoja J. S.. Liudytoja parodė, kad apie įvykį, kurio metu buvo nužudytas J. Z., o A. Z. sumuštas, sužinojo iš kaimo žmonių. Ji pati nebuvo pas Z. nei įvykio dieną, nei dieną prieš tai. Kaime kalbama apie tai, kad nusikaltimą padarė D. M., tačiau žmonės bijo apie tai kalbėti. D. M. ir G. G. kalba netiesą, kad 2008 m. liepos 11 d. vakare apie 22 val. ji buvo Z. namo kieme, kadangi jos ten nebuvo. Ji buvo namuose, tai gali paliudyti teta, draugas, su kuriuo liudytoja gyvena. O A. Z. dar iki įvykio buvo sumuštas D. M.. Akivaizdu, kad liudytojos J. S. parodymai liudytojo G. G. parodymus visiškai paneigia.
Liudytojas R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad brolius Z. pažinojo, jis buvo artimiausias jų kaimynas, retkarčiais pas juos nueidavo parūkyti, išgerti. 2008-07-11 pas jį namuose broliai J. ir A. Z. nesilankė. A. Z. jo namuose nenakvojo. D. M. anksčiau kelis kartus pas Z. buvo atėjęs. Ko jis ten ateidavo, nežino, kartu su juo pas Z. nėra buvęs. 2008 m. liepos 12 d. nuėjęs rado Joną gulintį prieangyje negyvą. A. sėdėjo virtuvėje ant sofos irgi sumuštas. Jis pasižiūrėjęs išėjo kviesti pagalbos. A. jį matė. A. klausė, kas čia buvo, bet jis nieko nepasakė. A. veidas buvo kruvinas, sakė, kad šonkaulius skauda. Namuose daiktai buvo suversti, spintutės išvartytos, viskas išmėtyta, atrodė labai baisiai. Apie tai pasakė M. M., draugams, paskambino P. ir pasakė, kad nebėra J.. Prieš įvykį jokio triukšmo pas Z. negirdėjo. Šis liudytojas taip pat buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Jis parodė, kad nuo Z. gyvena už 200-300 metrų. 2008 m. liepos12 d. nuėjo pas Z. ir rado prieangyje J. Z. nužudytą, o A. Z. sumuštą sėdintį virtuvėje ant sofos. Namai buvo apversti. Paklausė A. Z. kas atsitiko, tačiau jis nieko neatsakė. Taip pat ir išėjęs iš ligoninės nieko nepasakojo. Iš jo namo matosi Z. namas. 2008 m. liepos 11 d. vakare jokių žmonių Z. kieme nematė, triukšmo nei 11 d., nei 12 d. negirdėjo.
Kitas liudytojas R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad gyvena toliau nuo Z. namų. Retkarčiais pas juos užeidavo. 2008 m. liepos 11 d. nuo ryto pas Z. išgėrinėjo. Buvo jis, abu Z., L., dar kažkas buvo užėjęs, po to išėjo. Gėrimų turėjo Z.. Po pietų, A. Z. užmigus, toliau baliavoti nuėjo pas L., kuris nuo Z. gyvena už 200 metrų. Po to Jonas išėjo namo. Jis su L. dar gėrė iki 20.00–20.30 val., o tada jis išėjo namo. Eidamas namo užėjo pas Z.. Jie miegojo savo lovose viename kambaryje. Namai buvo neužrakinti, daiktai nebuvo suversti, pašalinių žmonių nebuvo. Pamatęs, kad Z. miega, išėjo namo. Šis liudytojas buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, kur parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. iš ryto su Z.s jų namuose išgėrinėjo, po to jis nuėjo gerti pas kitą kaimyną L.. Vakare, apie 20.30 val., eidamas namo, užsuko pas Z., jie abu miegojo, todėl jis išėjo namo. Jokių žmonių Z. namo kieme nebuvo. Iki pietų 2008 m. liepos 11 d. pas Z. gėrė jis, abu Z. ir L., o po pietų pas Leonaitį toliau gerti išėjo jis, L. ir J. Z.. A. Z. liko miegoti namuose. J. Z. ir L. namo išėjo apie 18 val. Tuo metu, kai gėrė pas Z. namuose, muštynių nebuvo.
Grįžtant prie nuteistojo versijos dėl 2008 m. liepos 11 d. vakare buvusių išgertuvių Z. namuose ir neva kieme buvusių kelių vyrų ir Janinos (liudytojos J. S.), šią versiją, kaip ir liudytojo G. G. parodymus, paneigia jau išdėstyti liudytojų R. B. bei R. M. parodymai. R. B. parodė, kad gyvena šalia Z. namų, liepos 11 d. vakare jokio triukšmo negirdėjo, žmonių nematė, R. M. liepos 11 d. vakare apie 20.30 val. buvo užsukęs pas Z. į namus, jie miegojo, todėl jis išėjo namo. Kad tą vakarą nei Z. namuose, nei jų namo kieme nebuvo, kaip jau buvo nurodyta, parodė ir liudytoja J. S..
Nukentėjusioji R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad Ėriškėse negyvena jau 20 metų. Jonas ir A. Z. yra jos broliai. Po tėvų mirties jie gyveno tėvų namuose, girtaudavo. A. pardavė butą Panevėžyje ir tada abu broliai nuvažiavo gyventi į Ėriškes. Ji pas brolius užeidavo tik kai nuvažiuodavo sutvarkyti kapų. Kai ji nuvažiuodavo, broliai jos laukdavo, būdavo susitvarkę. Jei atvažiavusi pas brolius ką rasdavo, tai išvarydavo. Ten nuolat girtaudavo. Broliai niekur nedirbo, nes A. buvo pardavęs butą ir turėjo pinigų. Tarpusavyje broliai nekonfliktuodavo. Buvo gal šeštadienis, kai jai apie 14.30–15 val. paskambino R. B. ir pasakė, kad pas brolius name išmėtyti daiktai, dega šviesos, kad negyvas J.. A. liko gyvas, jį išvežė į ligoninę, kurioje jis pragulėjo apie mėnesį laiko. Praėjus 5 mėnesiams po įvykio, A. mirė. A. jai sakė, kad juos primušė D. M. ir jis bijojo grįžti į kaimą, nes sakė, kad vietoj J. turėjo būti jis. Viskas buvo išversta, lovos sulaužytos. Joną užmušė bėgantį koridoriuke. K. A. grįžo iš ligoninės, apie įvykį jo neklausinėjo, jis netikėjo, kad brolis užmuštas. Nukentėjusioji buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme. Ji parodė, kad 2008 m. liepos 12 d. apie 15 val. jai paskambino R. B. ir pranešė, kad Z. kieme dega šviesa, name išmėtyti daiktai. Nuvykus į brolių namus, pamatė, kad vienas brolis sumuštas, kad net akių nesimato (A. Z.), o kitas gulėjo prieangyje, ant jo buvo užmesta skudurų (J. Z.). A. Z. nieko nepasakojo, negalėjo prakalbėti, buvo išvežtas į ligoninę. Kai važiavo su broliu A. Z. namo iš ligoninės, jis jai pasakė, kad jį ir J. Z. sumušė D. M., brolis bijojo D. M., sakė „jis ateis, vis tiek mane užmuš“. Ligoninėje A. Z. paminėjo D. M. pravardę „Š.“. Nukentėjusioji sakė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad J. Z. užmušė D. M. ir kad ir kaime yra žmonių, kurie tai gali paliudyti, tačiau jie liudyti bijojo, kadangi gyvena tame pačiame kaime kaip ir nuteistasis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas pareigūnas S. K. parodė, kad pradėjo tyrimą šioje byloje. Pirminės apklausos metu A. Z. parodė, kad iš vakaro mušėsi su J. Z., todėl ir pirminis įtarimas buvo įteiktas jam. D. M. neigė padaręs nusikaltimą. Liudytojas D. M. atžvilgiu buvo pradėjęs operatyvinį tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad D. M. padarė keletą plėšimų, tačiau žmonės dėl šių nusikaltimų į policiją nesikreipė. Jis apklausė R. P., ji parodė, kad tai D. M. darbas. Liudytojo manymu, kaimo gyventojai gali patvirtinti, kad tai D. M. nužudė J. Z. ir sunkiai sutrikdė sveikatą A. Z., tačiau jie bijo. Įtariamajam A. Z. mirus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir tyrimo veiksmus jau atliko ne jis, bet kitas tyrėjas – S. K.. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis apklausė liudytojus A. V. ir M. V., jie parodė, kad girtavo pas G. G., paskui D. M. su A. V. nuėjo miegoti pas D. M. tėvus ir kad jie nebuvo užsukę pas Z.. Po bylos atnaujinimo abu liudytojai A. V. ir M. V. parodymus pakeitė. Jokių grasinimų prieš šiuos liudytojus nenaudojus.
Kitas pareigūnas S. K. apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teisme parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje po jo atnaujinimo. Liudytojai A. V. ir M. V. juos apklausiant parodė, kad jiems buvo liepta tylėti, o jie taip ir darė, nes bijojo D. M., šis jiems grasino. Vėliau A. V. viską detaliai papasakojo, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.
Jau išdėstytų pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma, kolegijos nuomone, patvirtina, kad nuteistasis D. M. kaltinime nurodytu laiku tikrai užėjo į brolių Z. namus, ten prieš abu Z. panaudojo fizinį smurtą, juos sumušė, J. Z. nužudė, o A. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Išnagrinėti įrodymai visas nuteistojo D. M. versijas ir jo apeliacinio skundo argumentus paneigia.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie tai, kad broliai Z. dažnai tarpusavyje konfliktuodavo ir mušdavosi. Taip pat nurodo apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje J. Z. nužudymu buvo įtariamas būtent jo brolis A. Z., kuris dėl to iš dalies netgi buvo prisipažinęs kaltu, ikiteisminis tyrimas A. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas jam pačiam mirus. Apelianto versiją, kad J. Z. nužudyti galėjo jo brolis A. Z., kolegija atmeta.
Byloje apklausti liudytojai tikrai patvirtino, kad broliai J. ir A. Z., gyvendami kartu, dažnai girtaudavo ir konfliktuodavo tarpusavyje. Nors apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji R. P. tai neigė, apeliacinės instancijos teisme ji taip pat patvirtino, kad jos broliai Z. kartais pykdavosi, susistumdydavo, nors ir nedažnai, bet ir mušdavosi. 2008 m. liepos 12 d. namuose suradus sumuštą negyvą J. Z., jo nužudymu tikrai iš pradžių buvo įtariamas jo brolis A. Z.. Apklaustas dėl to įtariamuoju 2008 m. liepos 14 d. A. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. vakare, neradęs savo pinigų, dėl to apkaltino savo brolį ir jie apsistumdė. Po to mušėsi su M. K.. Dar vėliau grįžęs namo J. Z. pradėjo iš jo reikalauti pinigų, kai jų nedavė, J. Z. kažkuo trenkė jam per galvą, o jis irgi sudavė broliui kažkiek smūgių, bet jo nespardė. Įtariamasis pripažino, kad galėjo padaryti J. Z. mirtinus sužalojimus, bet tik nuo jo gindamasis. Tačiau vėliau A. Z. šiuos savo parodymus paneigė. Pirmiausia akistatos su liudytoju M. K. metu jis jau parodė, kad savo ankstesnių parodymų neprisimena. Parodė, kad M. K. jo nemušė ir kad jį paskutinį kartą matė tik prieš kelias dienas iki jo sumušimo 2008 m. liepos 12 d. 2008 m. rugsėjo 30 d. papildomai apklaustas įtariamuoju A. Z. kaltu jau neprisipažino. Jis parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. vakare brolio nebuvo namuose, jis pats išėjo pas kaimyną R. B., su juo gėrė, o anksti ryte grįžo namo ir rado brolį J. Z. gulintį namo koridoriuje. Manė, kad brolis guli girtas, pats nuėjo miegoti į daržinę, o vėl grįžęs į namus ir pamatęs brolį tebegulintį suprato, kad šis negyvas. Jį patį išvežė į ligoninę, nes griūdamas buvo susižalojęs šoną. A. Z. šios apklausos metu parodė, kad jo paties niekas nemušė, su broliu J. Z. jie irgi nesimušė. Iš bylos taip pat matosi, kad dar 2008 m. gegužės 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. dėl to, kad 2008 m. gegužės 1 d. namuose konflikto metu A. Z. sužalojo savo brolį J. Z. du kartus suduodamas šiam kirviu į galvą. Tos pačios 2008 m. rugsėjo 30 d. įtariamojo apklausos metu A. Z. dėl šio įvykio kaltu irgi neprisipažino, parodė, kad brolio nesužalojo ir kad nežino, kodėl brolis apie tai nurodė pareigūnams. 2008 m. gruodžio 13 d. A. Z. mirė, o 2009 m. vasario 27 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas ir dėl J. Z. sužalojimo kirviu, ir dėl jo nužudymo buvo nutrauktas mirus įtariamajam A. Z. (2 t., 47-48 b.l.). Tačiau 2011 m. sausio 13 d. aukštesniojo prokuroro nutarimu ankstesnis 2009 m. vasario 27 d. prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo panaikintas, o ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas gavus papildomų duomenų apie tai, kad J. Z. nužudė ne jo brolis A. Z., o kitas asmuo (3 t., 1-2 b.l.).
Nuteistojo D. M. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad J. Z. tariamai galėjo nužudyti jo brolis A. Z. tarpusavio konflikto metu, atmetami. Nors A. Z. tikrai buvo įtariamas savo brolio nužudymu, o vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas mirus pačiam A. Z., bylos duomenys rodo, kad įrodymų, patvirtinančių A. Z. kaltę iš tikrųjų nebuvo surinkta. Įtarimai A. Z. pareikšti iš esmės tik dėl to, kad jis gyveno kartu su savo broliu ir neneigė, kad su juo buvo susimušęs. Kita vertus, jau išdėstyti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, visiškai neatitinka kitų abejonių nekeliančių aplinkybių. A. Z. pripažino, kad galėjo padaryti mirtinus sužalojimus savo broliui konflikto metu 2008 m. liepos 11 d. vakare arba naktį, tačiau teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad J. Z. buvo sumuštas ir mirė žymiai vėliau, t.y. 2008 m. liepos 12 d. ryte arba dar vėliau. A. Z. nebuvo parodęs ir apie tai, kad jis sudavė savo broliui tiek smūgių, kuriais būtų galėjęs padaryti nužudytojo J. Z. kūne rastus sužalojimus. Kita vertus, vėlesnės apklausos metu A. Z. ir pats paneigė savo pirminius parodymus. Visiškai nelogiški ir tuomet iš karto po įvykio duoti A. Z. parodymai apie tai, kad niekas nemušė jo paties ir kad jis pats į ligoninę buvo išvežtas tik dėl to, kad griūdamas susižalojo šoną. A. Z. buvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokių sužalojimų pats pargriūdamas jis patirti negalėjo. Kitus ikiteisminio tyrimo metu A. Z. duotus parodymus paneigė liudytojų parodymai. Dar ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. paneigė, kad 2008 m. liepos 11 d. vakare dalyvavo konflikte ir pats mušė A. Z., o liudytojas M. B. parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. broliai Z. pas jį nesilankė ir A. Z. pas jį nenakvojo. 2008 m. rugsėjo 30 d. įtariamojo apklausos metu A. Z. tikrai buvo parodęs ir apie tai, kad 2008 m. liepos 11 d. į jų namus D. M. nebuvo atėjęs, jo paties ir brolio J. Z. nemušė. Tačiau remtis šia A. Z. parodymų dalimi, apie kurią apeliaciniame skunde nurodo D. M., kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo. Jau buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti A. Z. parodymai tiek apie jo paties sumušimo, tiek apie jo brolio J. Z. nužudymo aplinkybes yra nelogiški ir aiškiai prieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms. Akivaizdu, kad A. Z. arba negalėjo prisiminti 2008 m. liepos 11 – 12 d. įvykių dėl sunkaus girtumo, arba tikrųjų įvykių aplinkybių negalėjo nurodyti, nes pats buvo sumuštas ir sunkiai sužalotas. Šioje dalyje reikia remtis ir Z. sesers nukentėjusiosios R. P. parodymai apie tai, kad 2008 m. liepos 11 d. brolį A. Z. namuose rado labai sumuštą, jis negalėjo kalbėti, ir apie tai, kas įvyko, negalėjo papasakoti. Tik ligoninėje jai pasakė, kad „vietoje brolio turėjo būti jis“. Nukentėjusioji parodė, kad po to įvykio su A. Z. buvo sunku susikalbėti, jis nesiorientavo aplinkoje, nesuvokė ir to, kad jo brolis nužudytas. Tačiau R. P. parodė ir apie tai, kad jau vežamas iš ligoninės namo brolis A. Z. jai pasakė, kad jį ir brolį iš tikrųjų sumušė D. M.. A. Z. D. M. vadino pravarde, sakė, kad „namo negrįš, nes ateis ir jį užmuš“. Nukentėjusioji R. P. parodė, jog yra įsitikinusi, kad brolį J. Z. nužudė, o A. Z. sunkiai sužalojo būtent D. M.. Nukentėjusiosios nuomone, tai galėtų patvirtinti ir kiti kaimo gyventojai, tačiau jie bijo duoti parodymus bijodami D. M.. Pažymėtina, kad R. P. apeliacinės instancijos teisme parodžius apie brolio A. Z. pasakojimą, kad jį ir J. Z. sumušė D. M., pavadinęs jį pravarde, nuteistasis D. M. pripažino, kad kaime jį vadindavo būtent tokia pravarde.
Nors ikiteisminis tyrimas dėl J. Z. nužudymo prokuroro nutarimu buvo nutrauktas mirus A. Z., tačiau šis nutarimas vėlesniu aukštesniojo prokuroro nutarimu buvo panaikintas, o ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Todėl procesinių kliūčių, darančių tolesnį baudžiamąjį procesą negalimu (BPK 3 str. 1 d. 8 p.), nebuvo ir atnaujintas ikiteisminis tyrimas toliau buvo tęsiamas teisėtai ir pagrįstai.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2008 m. liepos 11-12 d. Z. namuose iš viso nebuvo ir jokių nusikaltimų nepadarė. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendį priėmė remiantis tik vienintelio liudytojo A. V. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Po to skunde apeliantas dar nurodo, kad teismas rėmėsi tarpusavyje prieštaraujančiais liudytojų A. V., R. B., R. M., M. V. ir nukentėjusiosios R. P. parodymais, tačiau atmetė dar vieno liudytojo G. G. parodymus. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta.
Paties nuteistojo, nukentėjusiosios R. P., apelianto nurodomų ir kitų liudytojų parodymai šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyti ir aptarti. Taip pat jau buvo nurodyta ir apie tai, kad D. M. kaltę patvirtina ne tik vienintelio A. V., bet ir kitų liudytojų parodymai bei išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Liudytojo A. V. parodymus apeliantas nepagrįstai vadina nenuosekliais ir prieštaringais. Iš bylos matosi, kad A. V. ikiteisminio tyrimo pradžioje iš tikrųjų buvo parodęs, kad iš G. G. jis su D. M. nuėjo tiesiai į D. M. namus, pas Z. jie užėję nebuvo ir apie brolių Z. nužudymą ir sužalojimą nieko nežino. Tačiau vėliau ir atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, akistatos su D. M. ir parodymų patikrinimo vietoje metu, o dar po to ir apklausų teisme metu A. V. davė parodymus, patvirtinančius D. M. kaltę. A. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus bijodamas D. M., kuris buvo liepęs apie tikrąsias įvykio aplinkybes nepasakoti. Apie tą pačią priežastį, kodėl pakeitė parodymus, t.y. dėl to, kad iš pradžių melavo, bijodamas D. M., parodė ir kitas liudytojas M. V.. Ši abiejų liudytojų nurodyta priežastis, dėl kurios jie iš pradžių neparodė apie jiems žinomas bylos aplinkybes, įvertinant ir nukentėjusiosios R. P. bei kitų liudytojų parodymus, kad kaime dėl agresyvaus D. M. būdo jo visi bijojo, yra visiškai įtikinanti. Tuo tarpu vėlesniuose liudytojų A. V. ir M. V. parodymuose jokių esminių prieštaravimų nėra, jų parodymai nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir atitinkantys kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2008 m. liepos 11 d. vakare D. M., A. V., M. V. ir G. G. kartu girtavo G. G. namuose. Tai pripažįsta pats D. M.. M. V. apie vidurnaktį išėjus namo, G. G., A. V. ir D. M. G. G. namuose, toliau girtaudami, išbuvo iki ankstaus ryto. Nuteistojo spėlionės, kad tą naktį pas brolius Z. iš G. G. galėjo nueiti vienas A. V. ir Z. sumušti, niekuo nepagrįstos. Apie tai, kad A. V. vienas būtų ėjęs pas Z., neparodė nei pats A. V., nei kiti kartu pas G. G. girtavę asmenys, taip pat ir D. M.. A. V. ten ir negalėjo vienas nueiti, nes gyveno ne tame kaime ir su Z.s nebendravo. D. M. parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. vakare, nusipirkę alkoholinių gėrimų pas G. G. važiavo pro Z. namus ir jų kieme tariamai matė kelis nepažįstamus vyrus ir moterį. Tą patį teisme parodė ir liudytojas G. G.. Jis parodė, kad važiuojant automobiliu Z. kieme matė kelis vyrus ir laisvo elgesio merginą vardu Janina. G. G. parodė, kad tą naktį A. V. norėjo eiti pas tą Janiną, bet visi kiti ten eiti nesutiko. Ryte A. V. ir D. M. kartu išėjo iš jo namų. Apeliacinės instancijos teisme G. G. dar parodė, kad vėliau jam A. V. sakė, kad su M. V. buvo užėjęs pas Z., bet į namo vidų užėję nebuvo. Ar klausė D. M., ar šis buvo užėjęs į Z. namus, liudytojas parodė neprisimenantis.
Išnagrinėti įrodymai šioje byloje visas versijas apie tai, kad J. Z. nužudyti, o A. Z. sunkiai sužaloti galėjo ne D. M., o kokie nors kiti asmenys, taip pat apie tai, kad nusikaltimai galėjo būti padaryti 2008 m. liepos 11 d. vakare arba naktį, o ne liepos 12 d. ryte, visiškai paneigia. Liudytojo G. G., apie kurį skunde nurodo nuteistasis, parodymai D. M. kaltės nepaneigia, be to, šio liudytojo parodymų patikimumas kelia didelių abejonių jau vien dėl to, kad apie vakare Z. namo kieme matytus vyrus ir merginą jis parodė tik teisme. Kita vertus, tas pats liudytojas parodė, kad iš jo namų apie 5 val. 30 min. A. V. ir D. M. išėjo kartu, o ką jie veikė išėję iš jo namų, G. G. nematė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nustatyta ir D. M. bei G. G. nurodyta Z. kieme tariamai matyta mergina. Policija nustatė, kad tai J. S., kuri teisme apklausta liudytoja D. M. ir G. G. parodymus kategoriškai paneigė parodžiusi, kad 2008 m. liepos 11 d. pas Z. ir jų namo kieme tikrai nebuvo. Kad nusikaltimą galėjo padaryti kiti nenustatyti asmenys, buvę pas Z. 2008 m. liepos 11 d. vakare, paneigia ir Z. kaimynų liudytojų R. B. bei R. M. parodymai. R. B. parodė, kad iš jo namų matosi Z. namo kiemas ir jokių žmonių tame kieme 2008 m. liepos 11 d. jis nematė. Tuo tarpu R. M. parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. vakare, apie 20 val. 30 min., buvo užėjęs pas Z. į jų namus ir matė juos abu miegančius. Kad nusikaltimas negalėjo būti padarytas 2008 m. liepos 11 d. vakare arba naktį, taip pat visiškai paneigta teismo medicinos specialistų išvadomis ir apeliacinės instancijos teisme apklausto teismo medicinos eksperto paaiškinimais. Specialisto išvados ir eksperto paaiškinimai patvirtina, kad J. Z. galėjo būti sumuštas ir nužudytas būtent kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2008 m. liepos 12 d., apie 6 val. ryto. Visi sužalojimai J. Z. padaryti per neilgą laiko tarpą, J. Z., būdamas labai girtas, patyręs tokius sužalojimus, pareiti į namus nebūtų galėjęs. Be to, eksperto nuomone, abu girti broliai Z. vienas kitam tokių kūno sužalojimų, kokie jiems nustatyti, nebūtų galėję padaryti. Tai šiame nuosprendyje jau buvo išsamiai aptarta ir visos šios aplinkybės patvirtina, kad J. Z. buvo nužudytas, o A. Z. sunkiai sužalotas būtent 2008 m. liepos 12 d. anksti ryte ir būtent savo namuose.
Liudytojas A. V. aiškiai parodė, kad išėjo iš G. G. namų kartu su D. M. 2008 m. liepos 12 d. anksti ryte. D. M. pasiūlius užeiti pas Z., jie abu užėjo į jų namus, ten abu išgėrė degtinės iš rasto ant stalo butelio, o D. M. jo akivaizdoje pradėjo mušti vieną vyriškį, kurį liudytojas įsidėmėjo pagal pražilusius plaukus. Paskui A. V. išėjo iš namo, laukė D. M. lauke ir girdėjo iš namo vidaus sklindančius smūgių garsus. Po to iš namo išėjo ir D. M., rankose nieko nesinešė ir tada jie abu nuėjo į D. M. namus miegoti. Nors liudytojas A. V. parodė, kad matė, kaip D. M. muša vieną vyriškį žilais plaukais (nustatyta, kad žilas buvo A. Z.), tai nepaneigia to, kad namuose buvo ir J. Z., kurį D. M. irgi sumušė. J. Z. A. V. galėjo nematyti, nes būdamas namo viduje kambarių neapžiūrinėjo, o po to iš namo išėjo ir laukė D. M. lauke. Kad J. Z. buvo namuose ir kad sumuštas bei nužudytas buvo būtent savo namuose, patvirtina ir specialistų išvados bei teismo medicinos eksperto paaiškinimai. Tai irgi jau buvo aptarta šiame nuosprendyje. Liudytojo A. V. parodymus, kad nusikaltimą padarė ir nužudė J. Z. bei sunkiai sužalojo A. Z. būtent D. M., patvirtina ne tik jau paminėtos ir aptartos teismo medicinos specialistų išvados bei eksperto paaiškinimai, bet ir liudytojų M. V. ir nukentėjusiosios R. P. parodymai. Liudytojas M. V. parodė, jog kitą dieną pas jį atėjo D. M. ir A. V. ir papasakojo, kad senukus sumušė. Kad kitą rytą buvo susitikę su M. V. ir kad jam girdint, D. M. pasakojo M. V., kad jis mušė Z., M. V. girdėjo šį pasakojimą ir dar atsakė D. M., kad „seniai reikėjo taip padaryti“, parodė ir liudytojas A. V.. Nukentėjusioji R. P. parodė, kad jau vežamas namo iš ligoninės brolis A. Z. jai irgi pasakojo, kad jį patį ir brolį J. Z. jų namuose sumušė D. M.. Visi šie įrodymai išsamiai jau buvo aptarti šiame nuosprendyje, o šių įrodymų visuma, kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2008 m. liepos 12 d., apie 6 val. ryto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būtent nuteistasis D. M. sumušė abu brolius Z., J. Z. nužudė, o A. Z. sunkiai sužalojo.
Skundžiamame nuosprendyje teismas aiškiai neišdėstė išvados apie D. M. kaltės formą ir rūšį, nuosprendyje nurodoma tik apie tai, kad nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai ir jų padarymo pobūdis rodo D. M. tyčinius, sąmoningus veiksmus bei suvokimą apie juos. Kad D. M., suduodamas nukentėjusiesiems daugybinius smūgius, veikė tyčia, jokių abejonių nekyla. Kita vertus, kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų D. M. siekimą brolius Z. nužudyti arba padaryti jiems konkrečius, būtent sunkius kūno sužalojimus. Suduodamas abiems nukentėjusiesiems daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias, taip pat ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas, nuteistasis galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymams ar net jų mirčiai) numatė bendrai, tačiau tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų atsiradimo. Kolegijos nuomone, D. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o tokiais atvejais pagal galiojančią teisminę praktiką veikos yra kvalifikuojamos pagal atsiradusius padarinius. Todėl teismas pagrįstai pripažino D. M. kaltu dėl nukentėjusiojo J. Z. nužudymo ir dėl nukentėjusiojo A. Z. sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Nors nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d. panaikinti ir šiose dalyse bylą nutraukti, o jo nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d., tačiau apeliaciniame skunde dėstomi ir kai kurie alternatyvūs prašymai. Skunde apeliantas nurodo, kad tikslo pagrobti Z. turtą jis neturėjo, padaryti plėšimą nesikėsino, todėl, jeigu teismas manytų, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl J. Z. nužudymo ir A. Z. sunkaus sveikatos sutrikdymo, tokiu atveju jis prašo pašalinti kaltinimų dalį, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų.
Kolegijos nuomone, dalis šių apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Skundžiamu nuosprendžiu teismas D. M. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d. už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą , Jonui ir A. Z. priklausantį turtą – du bendros 32,98 Lt vertės butelius degtinės „Ozone vodka“, įsibrovė į J. Z. gyvenamąjį namą, panaudojo prieš Z. fizinį smurtą ir pasikėsino pagrobti Z. turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusieji degtinės neturėjo. Pripažinęs D. M. kaltu dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą pagal BK 22 str. 1 d. ri BK 180 str. 2 d., dėl tų pačių priežasčių teismas padarė išvadą ir apie tai, kad nuteistasis J. Z. nužudė, o A. Z. sunkiai sužalojo dėl savanaudiškų paskatų ir šias jo nusikalstamas veikas kvalifikavo atitinkamai pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 135 str. 2 d. 9 p. Kolegijos nuomone, šiose dalyse teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes išnagrinėti įrodymai pasikėsinimo padaryti plėšimą, o taip pat D. M. savanaudiškų paskatų nužudant J. Z. ir sunkiai sutrikdant sveikatą A. Z., nepatvirtina. Tokios teismo išvados faktiškai grindžiamos tik prielaidomis.
Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad išvados apie D. M. kaltę tyčią pagrobti Z. turtą ir jo nusikalstamų veikų savanaudiškas paskatas teismas pagrindė keliomis aplinkybėmis. Teismas rėmėsi liudytojo A. V. parodymais apie tai, kad laukdamas D. M. lauke jis girdėjo kaip Z. namo viduje D. M., mušdamas „reikalavo šnapso“. Taip pat nukentėjusiosios R. P. parodymais, kad dar būdamas gyvas jos brolis A. Z. jai sakė, jog „vietoj Jono turėjo būti jis“, nes D. M. jo (A. Z.) ir pinigų prašė. Teismas rėmėsi dar ir tuo, kad po įvykio Z. namuose rasta betvarkė, išversti daiktai, tuo tarpu liudytojas R. M. parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. vakare jam užėjus pas Z., šie miegojo, namuose buvo tvarka ir daiktai nesuversti. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės patvirtina D. M. savanaudiškas paskatas ir siekimą užvaldyti Z. turtą, taip pat ir jo pasikėsinimą pagrobti du butelius degtinės „Ozone vodka“.
Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kolegija nesutinka.
Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą, atsako pagal BK 180 str. 2 d. Tuo tarpu nužudymas ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų atitinkamai pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 135 str. 2 d. 9 p. kvalifikuojami tada, kai nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti už tai atlyginimą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išvengti skolos, turto grąžinimo, kito asmens išlaikymo ir pan.). Nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas, padaryti plėšimo metu, kvalifikuojami pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. arba BK 135 str. 2 d. 9 p. ir atitinkamas BK 180 straipsnio dalis.
Nors šioje byloje teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo A. V. parodymais, patvirtinančiais, kad D. M. sumušė brolius Z., vieną iš jų nužudė, o kitą sunkiai sužalojo, tačiau to paties A. V. parodymų dalis apie D. M. tikslą ir tyčią užvaldyti nukentėjusiųjų turtą labai nevienareikšmiška ir teismas šios liudytojo parodymų dalies tinkamai neįvertino. Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. sausio 13 d. A. V. parodė, kad anksti ryte einant miegoti pas D. M., šis pasiūlė užeiti į vieną namą, pasakė, kad jo gyventojai gavo pensiją ir atsinešė daug degtinės. D. M. pasakė, kad užėję ten, jie išgers degtinės, o jeigu jos bus daugiau, tai „porą butelių pasiimsime“. Apie tai, kad galvoja degtinę atimti ar ką nors mušti, D. M. nesakė. Pro neužrakintas duris jie abu užėjo į namo vidų, ten buvo netvarka, ant stalo stovėjo nepilnas butelis degtinės. Pamatęs gulintį vyriškį žilais plaukais, D. M. ėmė šaukti, kad šis keltųsi, bet šis toliau miegojo. D. M. elgėsi agresyviai, ėmė tą vyriškį purtyti ir trankyti į sieną. Vyriškiui atsisėdus ant lovos, D. M. pasakė „davai geriam“. Vyriškiui atsakius, kad neturi ką gerti, D.. M. parodė į butelį ant stalo, įsipylė sau ir jam po stikliuką degtinės ir jie abu išgėrė. Po to D. M. pradėjo sakyti, kad vyriškis duotų dar porą butelių degtinės, šis atsakė, kad neturi ir D. M. ėmė jį mušti. Jis pats (A. V.) išėjo į namo kiemą, ten rūkė ir laukė D. M.. Iš namo vidaus girdėjo smūgių garsus ir suprato, kad ten D. M. toliau muša tą vyriškį. Paskui iš namo išėjo ir D. M., pasakė „viskas, einam namo“ ir jie abu nuėjo pas D. M. miegoti (3 t., 23-25 b.l.). 2011 m. vasario 28 d. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo teisėjo A. V. parodė, kad einant iš G. G. D. M. pasiūlė užeiti pas kažkokį žmogų išgerti degtinės, sakė, jog matė, kad tas žmogus degtinės atsivežė. Dar minėjo, kad jei degtinės ras daugiau, tai pasiims, bet kokiu būdu tai padarys, nesakė. Toliau liudytojas įvykio aplinkybes nurodė kaip ankstesnės apklausos metu. Dar parodė, kad kai D. M. vienas jau išėjo iš namo, tai nematė, kad ką nors iš ten būtų išsinešęs (3 t., 28-30 b.l.). Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. V. vėl parodė, kad į Z. namus užėjo su D. M., kuris pasiūlė ten užeiti išgerti. Namo viduje D. M. pažadino miegantį vyriškį ir pasakė „duok išgerti“. Šis sakė, kad neturi, bet D. M. jį vis žadino. Ant stalo stovėjo nepilnas degtinės butelis ir jis su D. M. išgėrė po stiklelį. D. M. tą vyriškį pakėlė iš lovos, papurtė, numetė ant grindų ir spardė. Jis išėjo į namo kiemą ir girdėjo iš namo vidaus garsus, panašius į smūgių sudavimą ir baldų stumdymą. D. M. mušdamas „reikalavo šnapso“. Išėjęs iš namo D. M. nieko neišsinešė. Dar kartą apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas A. V. jau parodė, kad pas Z. D. M. pasiūlė užeiti sakydamas, kad jie turi daug pinigų. Apie tai, kad juos ketina mušti, nesakė. Užėjus į namo vidų pamatė lovoje miegantį vyriškį. D. M. ėmė jį žadinti, pakėlė, papurtė ir jam sakė, kad šis duotų degtinės. Tas vyriškis sumurmėjo, kad neturi. Ant stalo stovėjo nepilnas butelis degtinės ir jis (A. V.) su D. M. išgėrė po stiklelį. Po to D. M. vėl pakėlė tą vyriškį, sudavė jam kelis smūgius ir šis pargriuvo. Tada liudytojas išėjo į kiemą ir girdėjo garsus, panašius į lūžtančių baldų. Kai D. M. išėjo iš namo, nieko nesakė ir jie abu nuėjo į D. M. namus miegoti. Liudytojas dar parodė, kad užeinant pas Z. D. M. pasakė, kad jei jie turės degtinės, tai „pasiimsime iš jų“. Jie nėjo Z. apiplėšti.
Iš to, ką nurodytų apklausų metu parodė liudytojas A. V., matosi, kad iš anksto Z. apiplėšti, t.y. juos sumušti ir pagrobti kokį nors turtą, D. M. su A. V. nesitarė, kad tai ruošiasi padaryti vienas D. M., nuteistasis liudytojui irgi nesakė. Į Z. namus jie pateko pro neuždarytas duris. Liudytojas parodė, kad iš Z. namo D. M. jokių daiktų neišsinešė. Liudytojas tikrai parodė, kad namo viduje D. M. miegojusio vyriškio (A. Z.) prašė ir reikalavo duoti išgerti, jį purtė, o po to ir mušė. Tačiau A. V. parodė, kad nematė, kaip D. M. Z. namuose būtų ko nors ieškojęs, taip pat ir degtinės. Priešingai, visų apklausų metu jis parodė tik apie tai, kad kartu su D. M. išgėrė po stiklelį degtinės iš ant stalo stovėjusio butelio. Net nebaigus gerti šio butelio, liudytojas išėjo iš namo, o vėliau išėjęs iš namo D. M. neišsinešė nei to paties neišgerto degtinės butelio, nei jokių kitokių daiktų. A. V. buvo parodęs, kad jau būdamas kieme tariamai girdėjo kaip D. M. namo viduje reikalavo iš vyriškio „šnapso“, tačiau šios jo parodymų dalies patikimumas, kolegijos nuomone, labai abejotinas. Būtina atsižvelgti į tai, kad šias aplinkybes A. V. skirtingų apklausų metu nurodė skirtingai, be to, kai kurias įvykių detales jis galėjo supainioti, nes ir pats buvo girtas. Įvertinus skirtingų apklausų metu duotus A. V. parodymus, neabejotinai galima spręsti tik apie tai, kad pas Z. į namus užeiti pasiūlė D. M., nuteistasis siūlė ten užeiti išgerti degtinės, o jeigu tos degtinės Z. turės daug, tai kažkiek tos degtinės pas juos ir pasiimti. Visų apklausų metu liudytojas A. V. vienareikšmiškai neigė, kad į Z. namus jis su D. M. ėjo ketindami nukentėjusiuosius apiplėšti ir pagrobti kokį nors jų turtą. Kiti bylos duomenys, apie kuriuos nurodoma nuosprendyje, D. M. tikslo pagrobti nukentėjusiųjų turtą taip pat nepatvirtina. Liudytojas R. M. teisme parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. dieną jis pats pas Z. girtavo, po to gėrė savo namuose. Vakare, apie 20-20.30 val., vėl užėjo pas Z. į namus ir abu brolius rado miegančius. Liudytojas parodė, kad daiktai Z. namuose nebuvo suversti, lauko durys neužrakintos. Jis pats tą dieną buvo daug išgėręs, bet paeit dar galėjo. Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad sužinojusi apie įvykį nuvyko į brolių Z. namus, ten viskas buvo suversta, sulaužyti baldai. Nukentėjusioji dar parodė, kad likęs gyvas A. Z. jai pasakojo, kad juos primušė D. M.. Brolis bijojo grįžti, sakė, kad vietoj brolio turėjo būti jis, nes „jo ir pinigų prašė“. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, R. P. parodė apie tokias pačias aplinkybes, tačiau parodė ir apie tai, kad brolis A. Z., jos nuomone, nesuprasdavo ką kalba, kiekvieną kartą pasakojo jai vis kitokias aplinkybes. Dar parodė, kad nors po įvykio daiktai brolių namuose buvo suversti, tačiau virtuvėje ant stalo liko pusė neišgerto butelio degtinės. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų foto nuotraukų matosi, kad 2008 m. liepos 12 d. apžiūros metu Z. namuose rasta betvarkė, išmėtyti drabužiai, suversti daiktai, šalia krosnies surasta didelė krūva tuščių plastikinių alaus butelių, rastas degtinės „Ozone vodka“ butelis.
Tai, kad po įvykio atliktos apžiūros metu Z. bute tikrai rasta betvarkė, išmėtyti ir suversti įvairūs daiktai, kolegijos nuomone, nepatvirtina D. M. tikslo pagrobti nukentėjusiųjų turtą. Pažymėtina ir tai, jog apie tai, kad D. M. būtų specialiai vertęs Z. namuose esančius baldus ir kitus daiktus, ieškodamas turto, kurį ketino pagrobti, nenurodoma ir pačiame skundžiamame nuosprendyje. Byloje nustatyta, kad broliai Z. dažnai girtavo, remiantis jų sesers R. P. parodymais, į brolių namus išgerti eidavo „pusė kaimo“, todėl daryti išvadą, kad nusikaltimo išvakarėse namuose viskas buvo tvarkinga, o visa betvarkė kilo tik dėl D. M. veiksmų, irgi nėra pagrindo. Liudytojas R. M., nors ir parodė, kad 2008 m. liepos 11 d. Z. namuose buvo tvarka, jo parodymai taip pat negali būti vertinami vienareikšmiškai, nes šis liudytojas parodė, kad ir jis tą dieną buvo labai girtas, pats girtavo Z. namuose. Nors nukentėjusioji R. P. parodė, kad A. Z. jai pasakojo, jog D. M. prašė iš A. Z. pinigų, tačiau pati nukentėjusioji pripažino, kad brolis, jos nuomone, nesuprato, ką kalba. Kita vertus, nukentėjusioji parodė tik apie tai, ką jai pasakojo A. Z., tuo tarpu iš A. Z. apklausų protokolų matosi, kad jis apie D. M. atėjimą į jų namus, pinigų ar kitokio turto reikalavimus iš viso nieko nebuvo parodęs. Nors liudytojas A. V. parodė, kad būdamas kieme girdėjo iš namo sklindančius ne tik smūgių sudavimo, bet ir baldų vertimo ar laužymo garsus, tai irgi nepatvirtina, kad D. M. tuos baldus vartė ieškodamas nukentėjusiųjų turto. Daiktai namuose galėjo būti suversti ir dėl to, kad D. M. mušė ne tik A. Z., bet ir namuose buvusį J. Z., kurio A. V., trumpai buvęs namo viduje, net nepastebėjo.
Kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad D. M. buvo kaltinamas ir nuteistas už pasikėsinimą pagrobti ne Z. pinigus ar kokį nors kitokį vertingesnį turtą, o būtent du butelius degtinės „Ozone vodka“. Kuo grindžiamas būtent šis kaltinimas, iš viso neaišku, o skundžiamame nuosprendyje teismas neišdėstė jokių būtent šią kaltinimo dalį pagrindžiančių bylos duomenų ir motyvų. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas tyrėjas S. K. parodė, kad jis pats negali paaiškinti, kodėl D. M. buvo pareikštas kaltinimas dėl pasikėsinimo pagrobti būtent du butelius degtinės „Ozone vodka“.
Įvertinusi jau išdėstytas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad kaltinimų dalis dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą ir dėl nužudymo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo dėl savanaudiškų paskatų nepasitvirtino. O dėl to padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir grindžiamos tik prielaidomis. Išnagrinėti šioje byloje įrodymai patvirtina, kad D. M., jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasiūlė A. V. užeiti pas Z. į jų namus tiesiog turint tikslą pratęsti girtavimą. Nėra pagrindo netikėti liudytojo A. V. parodymais apie tai, kad namo viduje D. M. prašė, o po to ir reikalavo iš A. Z. degtinės, tačiau tai dar nepatvirtina D. M. tikslo pagrobti nukentėjusiųjų turtą. Remiantis liudytojo A. V. parodymais, jie su D. M. išgėrė po stikliuką degtinės iš ant stalo stovėjusio butelio, siūlė gerti ir pačiam A. Z., o po to D. M. ėmė mušti A. Z., A. V. jau išėjus į kiemą, sumušė ir namuose buvusį ir J. Z.. Išėjęs iš namo D. M. jokių daiktų neišsinešė, o remiantis nukentėjusiosios R. P. parodymais, po įvykio ant stalo rastame butelyje dar buvo likę degtinės, tai patvirtina, kad D. M. šios degtinės ir nepagrobė, ir nepasikėsino jos pagrobti, nors tokią galimybę turėjo. Dėl visų šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad D. M. pagrobti Z. turtą tikslo neturėjo, padaryti plėšimą nesikėsino, o prieš abu brolius fizinį smurtą panaudojo ne dėl tikslo pagrobti jų turtą, o tik dėl jau namo viduje kilusios pykčio agresijos, kurios kilimui ir nusikalstamų veikų padarymui neabejotinai įtakos turėjo D. M. apsvaigimas nuo alkoholio.
Dėl visų aptartų aplinkybių nuosprendžio dalis dėl D. M. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d. naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. D. M. pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kolegija taip pat daro išvadą, kad D. M. nužudė J. Z. ir sunkiai sužalojo A. Z. ne dėl savanaudiškų, o dėl asmeninių paskatų, dėl nuteistojo girtumo, pykčio ir agresijos, kilusios konflikto metu. Todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nusikalstamos veikos iš BK 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 135 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuojamos atitinkamai į BK 129 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. Apeliaciniame skunde dėstomas nuteistojo prašymas jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 9 p. į BK 140 str. 1 d. yra visiškai nepagrįstas, nes jau aptarti įrodymai patvirtina, kad D. M. nukentėjusiajam padarė būtent sunkų sveikatos sutrikdymą, o atsakomybę už tai numato būtent BK 135 str. 1 d.
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visapusiškai neįvertino įrodymų visumos, pažeidė BPK 7 str. įtvirtintą rungimosi principą, taip pat pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies. BPK 7 str. numato, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Iš bylos medžiagos matosi, kad nuteistasis ir jo gynėjas aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą, užduodavo klausimus apklausiamiems asmenims, jiems buvo suteikta teisė teikti prašymus, papildyti įrodymų tyrimą. Pasinaudojimas šiomis teisėmis arba ne yra proceso dalyvio pasirinkimas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas irgi aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, ne tik teismo iniciatyva, bet ir nuteistojo ir jo gynėjo prašymu buvo papildomai apklausti, taip pat nustatyti ir apklausti liudytojai, kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais tik toje dalyje, kad pirmosios instancijos teismas tikrai pakankamai išsamiai neišnagrinėjo kai kurių bylos aplinkybių, nepagrįstai pripažino D. M. kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d., taip pat netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus kvalifikuojant kitas D. M. nusikalstamas veikas. Tačiau tai šiame nuosprendyje jau buvo aptarta ir iš dalies tenkinant apeliacinį skundą tie trūkumai šiuo nuosprendžiu pašalinami. Apie jokius kitus BPK pažeidimus, padarytus tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nenurodo ir pats apeliantas, patikrinusi bylą apeliacine tvarka kolegija jų taip pat nenustatė.
Dalį skundžiamo nuosprendžio panaikinant ir priimant naują, išteisinamąjį nuosprendį, o kitas D. M. nusikalstamas veikas perkvalifikuojant pagal kitus baudžiamuosius įstatymus, keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. M. paskirtų bausmių.
Skiriant bausmes pagal BK 129 str. 1 d. ir pagal BK 135 str. 1 d. kolegija vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį, taip pat BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Taip pat pripažįsta pagrįstais ir bausmių skyrimo motyvus, jau išdėstytus skundžiamame nuosprendyje.
Jokių nuteistojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad abu nusikaltimus nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skiriant bausmes, atsižvelgiama ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. D. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas tyčinių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nužudęs J. Z. šiuo nusikaltimu nuteistasis padarė ypatingai didelę žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Byloje taip pat nustatyta, kad D. M. iki šių nusikalstamų veikų padarymo jau buvo du kartus teistas, o iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistas dar keletą kartų. Visa tai rodo, kad nusikaltimus D. M. padarė neatsitiktinai ir tai buvo jau jo susiformavusio elgesio pasekmė. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes pagal BK 129 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. kolegija skiria nuteistajam bausmes, viršijančias sankcijų vidurkius. Iš naujo skiriant nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, kolegija pažymi, kad D. M. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 129 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d., sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, be to, šie nusikaltimai pagal jų pavojingumą labai nesiskiria. Tuo tarpu ankstesniu Panevėžio miesto 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu) D. M. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios, lyginant su nusikaltimu, numatytu BK 129 str. 1 d., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 str. Todėl skiriant nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.
Skundžiamu nuosprendžiu teismas nusprendė bausmės atlikimo pradžią D. M. pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Be to, teismas jau nusprendė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis pagrįsta, ji nekeičiama ir paliekama galioti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo atmesti šioje byloje pareikštus civilinius ieškinius. Apeliantas nurodo, kad ieškiniai atmestini, nes kaltinime nurodomų nusikaltimų jis nepadarė. Taip pat nurodo apie tai, kad nukentėjusioji neįrodė ir nepagrindė ieškinių nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji R. P. dokumentais nepagrindė turtinės žalos, tai yra turėtų laidotuvių išlaidų, be to, visi nukentėjusieji nepagrindė ir jiems padarytos neturtinės žalos, nes nepateikė medicininių dokumentų, kurie patvirtintų jų patirtą emocinį šoką bei dvasinius išgyvenimus. Apelianto nuomone, iš jo priteisti neturtinės žalos atlyginimai taip pat neatitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų.
Visus su civilinių ieškinių klausimo išsprendimu susijusius apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Nors dalis skundžiamo nuosprendžio naikinama ir pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d. D. M. išteisinamas, o kitos jo nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos į BK 129 str. ir BK 135 str. 1 d., žalos atlyginimus iš nuteistojo nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai ir šią nuosprendžio dalį keisti nėra pagrindo.
Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusieji nepagrindė dokumentais ne tik jiems padarytos neturtinės, bet ir turtinės žalos. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas iš nuteistojo jokio turtinės žalos iš viso nepriteisė, o nukentėjusiesiems R. P. (nužudytojo J. Z. ir sunkiai sužaloto A. Z. seseriai) bei nukentėjusiesiems S. Z. ir A. Z. (nužudytojo J. Z. vaikams) priteisė tik neturtinės žalos atlyginimus. Iš bylos matosi, kad nukentėjusioji R. P. teisiamajame posėdyje iš tikrųjų iš pradžių parodė apie patirtą turtinę žalą dėl brolių namuose sulaužytų baldų, tačiau jokių tą turtinę žalą patvirtinančių dokumentų ar kitokių įrodymų nepateikė. Tačiau po to tame pačiame teisiamajame posėdyje R. P. parodė, kad turtinės žalos atlyginti ji neprašo, o prašo patenkinti tik jos pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalo atlyginimo (4 t., 9 b.l.). Iš bylos matosi, kad nukentėjusioji R. P. buvo pareiškusi civilinį ieškinį būtent dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t., 21 b.l.). Nužudytojo J. Z. vaikai S. Z. ir A. Z. buvo pareiškę civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt kiekvienam iš jų neturtinės žalos atlyginimo (3 t. 185 b.l.).
Teismas R. P. civilinį ieškinį patenkino pilnai, o Sandros ir A. Z. ieškinius patenkino tik iš dalies priteisdamas jiems atitinkamai 20 000 Lt ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį, išvardintos CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujasi būtent CK 6.250 str. nuostatomis bei jau galiojančia teismine praktika, pagal kurią nukentėjusysis medicininių dokumentų, patvirtinančių patirtą emocinį šoką bei dvasinius išgyvenimus, apie kuriuos nurodo apeliantas, teismui pateikti neprivalo. Šioje byloje įrodyta, kad D. M. nužudė J. Z., o visi trys nukentėjusieji yra nužudytojo artimi giminaičiai (jo sesuo ir vaikai). Nėra jokių abejonių, kad dėl J. Z. nužudymo visi šie nukentėjusieji tikrai patyrė dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala buvo padaryta. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat išdėstė išsamius motyvus ir aplinkybes, pagal kurias nustatė nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį. Buvo atsižvelgta į visas CK 6.250 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Galima sutikti su tuo, kad pagal bylos duomenis nužudytojo J. Z. ryšiai su artimaisiais giminaičiais galbūt ir nebuvo ypač glaudūs ir nuolatiniai, J. Z. gyveno atskirai, piktnaudžiavo alkoholiu. Kita vertus, tai nepaneigia paties neturtinės žalos padarymo nukentėjusiesiems fakto, o teismas į šias aplinkybes jau atsižvelgė priteisdamas iš nuteistojo nukentėjusiajai R. P. tik 20 000 Lt, o Sandrai ir A. Z. atitinkamai tik 20 000 Lt ir 10 000 Lt. Pagal galiojančią teisminę praktiką šios nukentėjusiesiems priteistos pinigų sumos ir netgi bendra suma mažesnės, lyginant su kitose analogiškose bylose priteisiamais neturtinės žalos atlyginimais. Todėl daroma išvada, kad nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos atlyginimai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jie nėra per dideli ir juos mažinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
D. M. pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžio dalį dėl nuteistojo D. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., BK 135 str. 2 d. 9 p., dėl nuteistajam pagal šiuos baudžiamuosius įstatymus paskirtų bausmių ir dėl paskirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti.
Nuteistojo D. M. nusikalstamą veiką iš BK 129 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti į BK 129 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 12 metų. Nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti į BK 135 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 7 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d., BK 135 str. 1 d. paskirtas bausmes ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu) paskirtą subendrintą bausmę subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.