- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2SA-152-104/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00456-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Pareiškėjas
- D. L.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio D. Š. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas stabdyti visus vykdymo veiksmus, atliekamus 2010-06-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimo Nr. (8.5)7-10-32020 pagrindu, įskaitant, bet neapsiribojant turto arešto, pritaikyto D. L. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB SEB banke, panaikinimą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio D. Š. padėjėja Ž. B. 2011-12-23 patvarkymu Reg. Nr. S1-39999 areštavo 6 593,63 Lt dydžio sumą, esančią minėtoje D. L. asmeninėje sąskaitoje. Uždėto arešto pagrindu nurodomas 2010-06-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas Nr. (8.5)7-10-32020, o skolininke – pareiškėjo sutuoktinės R. L. individuali įmonė. Jis nėra nurodytas kaip skolininkas minėtame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus sprendime, todėl priverstinis prievolės pagal šį aktą vykdymas gali būti nukreiptas tik į individualios įmonės turtą arba jos savininkės R. L. asmeninį turtą ar jai priklausančią turto, valdomo bendrosios nuosavybės teise, dalį
Antstolis D. Š. pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, kad turtas ir pajamos, įgytos po santuokos sudarymo, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šiuo atveju ir įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadinasi išieškojimas gali būti nukreiptas tiek į vieno, tiek į kito savininko turtą.
Atsiliepimas
R. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog skundą palaiko ir bendro ūkio su pareiškėju neveda nuo 2009 m. rudens. Taip pat buvo gauta pareiškėjo nuomonė dėl pateikto skundo tenkinimo ir antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais bei arešto banko sąskaitai panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-31 nutartimi pareiškėjo D. L. skundą atmetė. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 3.109 str., prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš jų bendro turto. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo ir, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, t.y. jo savininkai. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė būtų buvę sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikytinos Lietuvos Respublikos CK normos, reglamentuojančios įstatymu nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Bylos duomenimis, R. L. IĮ įsteigta santuokos metu. Santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklai vykdyti paprastai naudojama bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 2 d., asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų ir apie tai, kad įmonės verslu pradėjo verstis ir vertėsi tik vienas sutuoktinis, t.y. R. L., ir tai, kad iš įmonės veiklos gautos lėšos nepanaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas D. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį kaip nepagrįstą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, ir kad tai galioja ne tik jų teisėms, tačiau ir pareigoms. Taigi vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka juridiškai dar nėra nutraukta, dar nereiškia, kad jiems privalomai taikomi ir visi su buvimu santuokoje susiję padariniai. Pažymėjo, jog jis su sutuoktine bendro ūkio neveda nuo 2009 m. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2010-06-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus sprendime Nr. (8.5)7-10-32020 skolininke nurodoma tik R. L. IĮ, todėl sprendimas išieškoti priverstine tvarka iš R. L. individualios įmonės įmokas yra asmeninė R. L. skola ir negali būti išieškoma iš pareiškėjo asmeninio turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo D. L. piniginės lėšos banko sąskaitoje yra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išieškant individualios įmonės skolas ir neradus pakankamai įmonės turto, antstolis visiškai pagrįstai nukreipė skolos išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepimu prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo motyvai, išdėstyti atskirajame skunde, neatitinka esamo teisinio reglamentavimo, nes Lietuvos Respublikos CPK 673 str. nurodo, kad jei individuali įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis nukreipia išieškojimą į kitą jos turtą ar savininką. Šiuo atveju, nesant nei individualios įmonės lėšų, nei turto, išieškojimas buvo nukreiptas į R. L. lėšas, o nustačius, kad jų nėra – į D. L. lėšas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriuo skola priteista iš santuokos metu įsteigtos sutuoktinių individualios įmonės gali būti nukreipiamas į sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė yra turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Respublikos CK 1.110 str.), taigi nurodyta prezumpcija galioja ir dėl santuokos metu įsteigtos įmonės. Pagal Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo 8 str. 1 d. turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, jog individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesutaria kitaip. Iš to darytina išvada, kad santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklai vykdyti paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 2 d., asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-50/2011).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.109 str., prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Individuali įmonė yra šeimos verslas ir jos veikla pirmiausia skirta šeimos poreikiams tenkinti. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos CK 2.50 str. 4 d.; Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (Lietuvos Respublikos CK 2.50 str. 4 d.). Taigi individualios įmonės dalyvio atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiarioji. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sutuoktinių, kaip individualių įmonių savininkų, atsakomybės, yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nepakanka šio neribotos civilinės atsakomybės subjekto turto, pagal jo prievoles atsako savininkai (juridinio asmens dalyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-308/2004; 2004 m. spalio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-499/2004). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, konstatuotina, kad santuokos metu įsteigtos individualios įmonės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, o šio turto nepakankant – iš įmonės savininkų turto. Sutuoktinių atsakomybė santuokos metu įgytu turtu už tokios įmonės prievoles yra solidari.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nesant vykdomojo dokumento dėl antrojo sutuoktinio (šiuo atveju pareiškėjo), antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų vykdomo dokumento pakeitimą ir Lietuvos Respublikos CPK 586 str. pažeidimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimais nuspręsta išieškoti priverstine tvarka skolas ne iš R. L., o iš R. L. individualios įmonės. Šios įmonės prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008, kuria remiasi apeliantas, aptaria atvejį, jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 straipsnis) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms, matyti, kad šie atvejai iš esmės skiriasi, nes pareiškėjo D. L. piniginės lėšos banko sąskaitoje laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.