- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- I-8692-811/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02494-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo D. P. skundas (b. l. 1 – 4), kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2010-07-10 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis: kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau gyvenamojo ploto, nei nustatyta teisės aktuose, dėl to pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti. Kameros buvo netinkamai įrengtos, tualetas nuo gyvenamųjų patalpų atskirtas tik ne didesne nei 1,5 m. aukščio sienele ir be durų, todėl pareiškėjui trūko privatumo, kamerose buvo įrengti per maži stalai, todėl pareiškėjas negalėjo valgyti prie stalo ir turėjo karštus indus laikyti padėtus ant žemės arba rankose, tai sukėlė gyvenimo kokybės pablogėjimą. Kamerose buvo drėgna, antisanitarinės sąlygos, pareiškėjas negalėjo išsiskalbti rūbų, dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats buvo nerūkantis, per dieną tik vieną valandą galėjo išeiti į lauką, todėl buvo nepagrįstai ribojamas jo fizinis aktyvumas.
Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas teigia patyręs fizinius nepatogumus ir diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, moralinį pažeminimą, pablogėjo gyvenimo kokybė, negali ramiai miegoti, prarado pasitikėjimą savimi, negali bendrauti su aplinkiniais taip kaip bendraudavo iki laikymo Lukiškių TI-K, neturtinę žalą įvertino 20 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 15 – 21) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010-07-09 iki 2011-03-29 ir nuo 2012-06-12 iki 2012-06-26 (b. l. 15 – 17).
Nurodė, kad nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose – nenustatomos. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat viršijamas, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Nurodė kad, Lukiškių TI-K visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Žymėtina, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Taip pat paaiškino, jog vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu "Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo" Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka Higienos normos 68 punkto reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidžia. Prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trijų metų ieškinio senatį ir skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 90).
Šalies argumentai
Pareiškėjui skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) siųsti procesiniai dokumentai taip pat ir teismo šaukimas grįžo neįteikti pareiškėjui, nes pareiškėjas 2015-07-07 buvo išleistas iš pataisos namų ir išvyko gyventi į VĮ Vilniaus miesto nakvynės namus (b. l. 94). Papildomai procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas buvo siųsti į BĮ Vilniaus miesto nakvynės namus (duomenys neskelbtini) grįžo neįteikti pareiškėjui (b. l. 101). Teismų informacines sistemos LITEKO išraše apie D. P. paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė (b. l. 99). Iš Sodros pažymos apie D. P. įsidarbinimus laikotarpyje nuo 2014-08-01 iki 2015-08-31 matyti, kad duomenų apie pareiškėjo gyvenamąją ar darbo vietą Sodroje nėra (b. l. 100). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnyje nustatyta, kad proceso dalyviai privalo pranešti teismui savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą). Vadovaujantis ABTĮ 77 straipsnio nuostatomis, laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką bei vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė taikyti trejų metų senaties terminą.
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).
Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010-07-09 iki 2011-03-29 ir nuo 2012-06-12 iki 2012-06-26. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą laikotarpyje nuo 2010-07-09 iki 2011-03-29 vėliausiai sužinojo 2011-03-29, taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2014-03-29, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2015-05-04 (b. l. 1 – 4) – daugiau nei vienais metais praleidęs trejų metų senaties terminą reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinę žalą patirtą laikotarpyje nuo 2010-07-09 iki 2011-03-29.
Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises, anksčiau niekur nesikreipė, nes nežinojo suimtųjų ir nuteistųjų teisių, nebuvo susipažinęs su Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis, taip pat negalėjo perskaityti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, nes jie nebuvo išversti į Lietuvių kalbą. Pažymėtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbta tiek pati Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kardomojo kalinimo sąlygas, taip pat ir CK, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus. Pareiškėjas nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis teigia patyręs fizinius nepatogumus ir diskomfortą dvasinius išgyvenimus, moralinį pažeminimą, pablogėjo gyvenimo kokybė, negali ramiai miegoti, prarado pasitikėjimą savimi, negali bendrauti su aplinkiniais taip kaip bendraudavo iki laikymo Lukiškių TI-K. Jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Atitinkamai kritiškai vertintinas ir tariamas pareiškėjo nežinojimas apie įstatymų turinį, galimybę kreiptis į teismą ginti pažeistas teises, nes manytina, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, atnaujinti skundo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K nuo 2010-07-09 iki 2011-03-29 padavimo terminą atsisakytina. Vadovaujantis LR CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2010-07-09 iki 2011-03-29 taikytinas senaties terminas. Atitinkamai nevertintinos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2010-07-09 iki 2011-03-29. Ginčas nagrinėtinas dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2012-06-12 iki 2012-06-26.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. punktas (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo (b. l. 17) matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas laiko tarpais nuo 2012-06-12 iki 2012-06-26. Laikotarpyje nuo 2012-06-18 iki 2012-06-21 (keturias dienas) pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido dešimt dienų. Laikotarpyje nuo 2012-06-13 iki 2012-06-17 - iš viso penkias dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Likusias penkias dienas - 2012-06-12, taip pat nuo 2012-06-22 iki 2012-06-25 pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 104 ir Nr. 112 pažeidžiant jo teises į tinkamas laikymo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.
Pastebėtina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandić and Jović v. Slovenia (pareiškimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl and others v. Slovenia (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir Lukiškių TI-K atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą patalpos plotą, pripažįstama pagrindu pažeidimo konstatavimui.
Pareiškėjas žalą kildina ir dėl fizinio aktyvumo ribojimo, nurodė, kad per dieną į lauką galėdavo išeiti tik vieną valandą. Higienos normos 11 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore 1 valandą per dieną. Tai visiškai atitinka Higienos normos 11 p. reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjas žalą kildino ir dėl tualeto atitvėrimo, nurodė, kad tualetas nuo gyvenamųjų patalpų buvo atitvertas ne didesne nei 1,5 m. sienele, todėl pareiškėjui trūko privatumo. Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Šių taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lukiškių TI-K, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro aukščio pertvara. Tai visiškai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Nors pareiškėjas skunde išreiškė nepasitenkinimą sanitarinio mazgo atitvėrimo tvarka, tačiau teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl sanitarinio mazgo atitikties teisės aktų reikalavimams nenustatytas.
Dėl pareiškėjo teiginio apie jo laikymą kartu su rūkančiais asmenimis, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ir prašytų būti perkeltas į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Priešingai, pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K veiksmų jis niekur anksčiau nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtina ir 2015-06-05 atsakovo pažyma Nr. 24-3726 (b. l. 26). Taigi pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl per mažo stalo ir kėdžių trūkumo nebuvo sąlygų visiems kameroje esantiems asmenims vienu metu valgyti, todėl pareiškėjui tekdavo valgyti gulint lovoje ir rankose laikyti karštus indus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti stalas (1 vnt.) ir taburetės (po vieną vienam asmeniui) arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad visose kamerose, yra po vieną stalą ir lentyną maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Pareiškėjas nenurodė, kad prašė Lukiškių TI-K administracijos išduoti jam papildomų baldų, o ši atsisakiusi tą padaryti. Priešingai, kaip minėta anksčiau, pareiškėjas dėl Lukiškių TI-K veiksmų į pareigūnus nesikreipė. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tekdavo valgyti gulint lovoje ir rankose laikyti karštus indus nepripažįstama atskiru pažeidimu pagal Konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose tai nėra reglamentuojama ir negali lemti neteisėtų veiksmų, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais pareiškėjo teisių šiuo atžvilgiu nepažeidė.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl kamerose buvusios didelės drėgmės. Pagal Higienos normos 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka minėtos Higienos normos reikalavimus. Lukiškių TI-K pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Todėl pažeidimas šiuo atveju nenustatytas.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Pagal Higienos normos 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių, atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės aktus šiuo aspektu.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildiną ir iš to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti drabužių skalbimo paslaugomis. Pagal Taisyklių 258 p. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam nebuvo leista pasinaudoti drabužių skalbimo paslaugomis. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl naudojimosi skalbimo paslaugomis, todėl pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo sudarytos galimybės naudotis skalbimo paslaugomis, laikytas neįrodytu.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose būdavo kenkėjų. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs paslaugų sutartį kenkėjų ir vabzdžių naikinimo ir prevencijos darbams atlikti. Tai patvirtina ir byloje esantys Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 61-62, 65-68, 71-74, 81-83). Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad penkias dienas pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (penkios dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui priteistina 35 Eur (5 Eur x 7 d.) suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 20 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjo D. P. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2010-07-09 iki 2011-03-29.
Pareiškėjo D. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) neturtinės žalos.
Likusios skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.