- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2YT-5213-1051/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02089-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., VĮ Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. T., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. T. per tris mėnesius po sutuoktinės V. T. mirties (duomenys neskelbtini) d., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. mirė S. T., po kurio mirties pareiškėja priėmė palikimą, tačiau tvarkantis paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad palikėjo S. T. vardu registruotas turtas (žemės sklypas ir statiniai), buvo įgyti jam esant santuokoje su velione sutuoktine V. T., bet po jos mirties nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai. V. T. mirė (duomenys neskelbtini) d.. Po jos mirties liko turtas, įgytas santuokos metu su velioniu S. T.: dalis žemės sklypo, dalis pastato - gyvenamojo namo, pastato - garažo, pastato - sandėlio, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei įvairūs kilnojamieji daiktai: buitinė technika, įrankiai, knygos, drabužiai ir pan.. Po sutuoktinės mirties S. T. priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti. Tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po to, iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) d. S. T. gyveno, naudojosi ir prižiūrėjo visą turtą. S. T. ir po sutuoktinės mirties turtu naudojosi kaip savo, neišskirdamas sutuoktinės dalies mokėjo mokesčius, sudarė sutartis su įvairiomis komunalines paslaugas teikiančiomis tarnybomis. Tokiu būdu S. T. priėmė palikimą po savo žmonos mirties, faktiškai jį valdydamas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. T. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad S. T. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 5-7).
4. Suinteresuotas asmuo V. T. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su pateiktu pareiškimu susipažino, jam neprieštarauja (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos R. B. bei suinteresuoto asmens V. T. tėvai - S. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog santuokos metu buvo įgytas ir S. T. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, bei jame esantys pastatai, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Kadangi minėtą nekilnojamą turtą pareiškėjos tėvai įsigijo gyvendami santuokoje, jis jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Duomenų apie V. T. testamento sudarymą nėra. Iš pateiktų sutarčių ir apmokėjimo išrašų matyti, jog po V. T. mirties už komunalines paslaugas (komunalines paslaugas, komunalinių atliekų tvarkymą ir t. t.) mokėjo pareiškėjos tėvas S. T., taip pat pareiškėjos tėvas sudarinėjo sutartis su kitais paslaugų tiekėjais, teikiant paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.
6. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl V. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjos tėvas S. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
8. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko, o mirusiosios sutuoktinis S. T. po palikėjos mirties priėmė mirusiosios sutuoktinės palikimą, nes jis ir toliau pasiliko gyventi bendrame judviejų būste, kuris įgytas kartu su sutuoktine, toliau, rūpinosi turimu bendru nekilnojamuoju turtu, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios sutuoktinės turtą negavo. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kiti įstatyminiai palikėjos V. T. įpėdiniai (šioje byloje esanti pareiškėja bei suinteresuotas asmuo V. T.) per įstatymo nustatytą laikotarpį dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, todėl darytina išvada, jog jiems priklausantis palikimas pagal įstatymą po V. T. mirties buvo nereikalingas.
10. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjos tėvas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas S. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinės V. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d., po savo sutuoktinės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) d., priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.