Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-08-02 · Byla Nr. N-261-1401-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-02
Bylos Nr.
N-261-1401-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Administracinė byla Nr. N18-1401/2007Procesinio sprendimo kategorija 37(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutarties G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimu G. G. nubaustas 100 Lt bauda už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje, įvykdymą, t. y. už tai, kad 2006 m. lapkričio 6 d., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas tariamą nuosavybės teisę, pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, spyną ir neleido L. G. patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą, tuo neteisėtai apribodamas L. G. teisę juo disponuoti.

II.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti paminėtą nutarimą. Nurodė, jog jis galvojo, kad butas nuosavybės teise priklausė tėvui, mirusiam 2006 m. spalio 31 d., todėl manydamas, jog yra vienintelis tėvo turto paveldėtojas, 2006 m. lapkričio 6 d., nuorėdamas apsisaugoti nuo pašalinių asmenų apsilankymo, pakeitė buto lauko durų spyną, o tik 2006 m. gruodžio 18 d., gavęs iš Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo pažymą, sužinojo, jog butas priklauso ir tėvo žmonai L. G. . Pažymėjo, kad dėl susidariusios situacijos nuoširdžiai gailisi ir įsipareigoja L. G. perduoti buto spynos raktą.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 22 d. nutartimi G. G. skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios L. G. paaiškinimai, jos santuokos liudijimas su mirusiuoju J. A. G. bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo sutartis patvirtina, kad santuoka buvo sudaryta 1993 m. birželio 24 d., o butas pirktas 1994 m. kovo 14 d. Dėl šios priežasties teismas G. G. paaiškinimus apie tai, kad lauko durų spyną jis keitė nežinodamas šių aplinkybių, įvertino kritiškai, t. y. kaip norą išvengti atsakomybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad pareiškėjas, pakeisdamas buto lauko spyną, iki šiol neleidžia nukentėjusiajai L. G. juo naudotis, vadinasi pažeidė ATPK 188 straipsnį, todėl yra nubaustas pagrįstai, o paskirtos nuobaudos dydis atitinka įstatymo reikalavimus.

IV.

Apeliaciniu skundu G. G. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimą. Apeliantas nurodo, kad teismas priimdamas nutartį neturėjo jokių įrodymų, kad jis žinojo, jog pilietė L. G. buvo santuokoje su mirusiu jo tėvu J. A. G. nuo 1993 m. Apeliantas teigia, kad negyveno kartu su tėvu, be to, tėvas niekada neaiškino, kad jis su Loreta gyvena santuokoje. Tik po tėvo mirties iš oficialių dokumentų sužinojo apie jo antrąją santuoką su šia moterim. Tačiau teismas neobjektyviai ir kritiškai vertina skunde išdėstytas aplinkybes, kaip norą išvengti atsakomybės. Tokia teismo argumentacija yra visai nepagrįsta, vadovaujamasi vien tik L. G. pateiktais dokumentais ir jos savanaudiškais paaiškinimais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. G. prašo skundą atmesti. Teigia, kad G. G. paaiškinimai apie tai, kad jis nežinojo apie jos santuoką su jo tėvu, yra ciniškas melas. Pažymi, kad iki šiol, t. y. jau penkis mėnesius, negali naudotis butu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad apkaltintojo asmens veikoje yra inkriminuotojo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą, ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teisėjų kolegija pastebi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos posėdyje apeliantas parodė, kad pakeitė spyną, nes L. G. informavo jį, kad ruošiasi išnuomoti butą (b. l. 18), o 2006 m. lapkričio 15 d. paaiškinime policijoje (b. l. 26-27) nurodė, kad tėvas su žmona L. G. gyveno Ozo g. 24-70, Vilnius, o L. G. jį informavusi apie ketinimą išnuomoti butą. Pastebėtina, kad pastarajame paaiškinime nėra jokių užuominų apie tai, kad jis nežinojo apie L. G. statusą ir jos teises (interesus) į ginčo butą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenų, kurių G. G. neginčija, kad jis neperdavė buto raktų L. G. net ir po kreipimosi į teismą su skundu, kuriame jis žadėjo tai padaryti. Pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamo turto registro duomenys yra vieši, išskyrus nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalis). Šios bei kitos bylos aplinkybės, įvertinus jas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, liudija, kad G. G. žinojo (negalėjo nežinoti) apie L. G. statusą ir teises (interesus) į ginčo butą. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas visas ištyrė. Įrodymai įvertinti teisingai, yra įrodymų analizė ir nepažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad aplinkybių tyrimas atliktas išsamiai ir nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. G. G. savavališkai pakeisdamas ginčo buto spyną padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasStasys GagysVirgilijus Valančius