Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Pacientų teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas yra garantuojama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje detalizuota, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Aptariamo įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą, sukeltą atsakovei neužtikrinus jam tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. Iš byloje esančių duomenų (žr., pvz., atsakovės pateiktus ieškovo asmens bylos dokumentus) matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2019 m. birželio 19 d. ieškovas buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) metais ieškovui buvo diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas, o nuo (duomenys neskelbtini) metų jam buvo taikoma insulino terapija. Iš medicininių dokumentų taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini), po to kai ieškovas išėjo iš Kauno tardymo izoliatoriaus, jo klinikinė diagnozė buvo pakeista, nurodant, kad ieškovas serga ne 2 tipo, o 1 tipo cukriniu diabetu. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad ieškovui nuolat buvo rekomenduojama tirti glikemiją (gliukozės kiekį kraujyje) ir siekti, kad ji neviršytų nustatytų rodiklių (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 17 d. medicinos dokumentų išrašą).

17. Ieškovas byloje įrodinėja, kad laikotarpiu, kai jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, jam nebuvo išduodamos diagnostinės glikemijos juostelės, reikalingos siekiant ištirti gliukozės kiekį kraujyje ir tinkamai dozuoti insuliną. Ieškovo vertinimu, atsakovė, neišduodama jam diagnostinių glikemijos juostelių, nesiėmė visų įmanomų priemonių tam, kad ieškovo būklė išliktų stabili ir nesukūrė jam visų būtinų sąlygų laikytis jam paskirto gydymo. Šie atsakovės veiksmai (neveikimas), ieškovo teigimu, sukėlė jam žalą – jo liga progresavo, jam pasireiškė ligos komplikacijos, ieškovas net tris kartus buvo gydomas ligoninėje, neturėdamas galimybės tinkamai dozuoti insulino jis patyrė stresą ir baimę. Atsakovė ir jai pritaręs pirmosios instancijos teismas laikėsi priešingos pozicijos, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė jo pageidaujamu metu ištirti gliukozės kiekį kraujyje, todėl tuo atveju, jeigu ieškovui ginčo laikotarpiu nepavyko tinkamai kontroliuoti gliukozės koncentracijos, tai buvo nulemta jo paties veiksmų (neveikimo). Taigi, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar Kauno tardymo izoliatoriuje ieškovui buvo suteiktos tinkamos kokybės medicinos priežiūros paslaugos, ar jam buvo sudarytos tinkamos sąlygos kontroliuoti jo ligos eigą (tirti glikemiją) ir nebuvo padaryta žala jo sveikatai.

18. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų ir nuteistųjų asmenų sveikatos priežiūra yra priskiriama valstybės laiduojamai sveikatos priežiūrai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos, kurių struktūrą ir darbo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Tai reiškia, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, sveikatos priežiūra neturi skirtis nuo kitiems, laisvėje esantiems asmenims, teikiamų paslaugų.

19. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusias Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 529, redakcijas, asmenims, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, atsižvelgiant į šiame sąraše nurodytus kriterijus, buvo kompensuojamas atitinkamas kiekis diagnostinių juostelių gliukozei nustatyti. Nurodyto įsakymo 3 punkte nustatyta, kad šią medicinos pagalbos priemonę, gydytojui paskyrus, turi teisę išrašyti pagal kompetenciją bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas ar slaugytojas diabetologas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, sergantis cukriniu diabetu, turėjo teisę gauti atitinkamą kiekį diagnostinių glikemijos juostelių, reikalingų siekiant sekti gliukozės kiekį kraujyje. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje šios priemonės ieškovui nebuvo išduotos. Vis dėlto šios aplinkybės savaime nereiškia, kad atsakovė pažeidė ieškovo teises, nes nesuteikė jam galimybės naudotis minėtomis priemonėmis. Tiek Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, tiek kiti byloje esantys duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad Kauno tardymo izoliatoriuje ieškovui buvo sudarytos sąlygos bet kuriuo paros metu kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą su prašymu ištirti gliukozės kiekį kraujyje diagnostinių glikemijos juostelių pagalba ir tokiu būdu buvo tinkamai užtikrinta galimybė kontroliuoti savo ligos eigą.

20. Ginčui aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatoriuose esančių suimtųjų vizitų pas sveikatos priežiūros specialistus vykdymo tvarką reglamentavo tuo metu galiojusių Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 101 punktas. Aptariamoje nuostatoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad suimtieji į priėmimą pas sveikatos priežiūros specialistus yra registruojami iš anksto; kad tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus; kad pacientai registruojami kasdien ir kad už visų registruotų pacientų susitikimą su sveikatos priežiūros specialistais atsako suimtųjų priežiūrą vykdantys pareigūnai. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo išdėstytos ir Kauno tardymo izoliatoriaus vidaus dokumentuose – Suimtųjų ir nuteistųjų patekimo pas Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistus tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-206 (toliau – Aprašas), 5 punkte ir Kauno tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1A-80 (toliau – Taisyklės), 2.4 papunktyje.

21. Be pirmiau nurodytų sąlygų, apibūdinančių suimtųjų asmenų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką, Apraše ir Taisyklėse taip pat buvo detalizuota, kad suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinė sveikatos priežiūra yra organizuojama ir atliekama kasdien darbo valandomis Sveikatos priežiūros tarnybai paskirtose įstaigos patalpose (žr. atitinkamai Aprašo 4 punktą, Taisyklių 2.3 papunktį). Taisyklių 7.1 papunktyje taip pat buvo nurodyta, kad Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai dirba pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą kasmėnesinį darbo grafiką, savo ruožtu Taisyklių 7.2 papunktyje buvo nustatyta, kad sveikatos priežiūros pagalba pacientams yra suteikiama visą parą, įskaitant poilsio ir švenčių dienas. Iš byloje pateikto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-244 turinio matyti, kad Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojams buvo taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė. Tokios teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims, be kita ko, ir ieškovui, buvo užtikrinta galimybė, esant poreikiui, bet kuriuo paros metu, taip pat ir poilsio bei švenčių dienomis, gauti medicininę pagalbą.

22. Aplinkybę, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas turėjo galimybę Sveikatos priežiūros tarnyboje nustatyti gliukozės kiekį kraujyje, patvirtino byloje liudytoja apklausta I. A., nuo (duomenys neskelbtini) metų dirbanti šeimos gydytoja Kauno tardymo izoliatoriuje ir ginčui aktualiu laikotarpiu gydžiusi ieškovą (2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 30 sek.–2 val. 01 min. 08 sek.). Duodama parodymus teisme, ši liudytoja, be kita ko, nurodė, kad, nors pagal byloje vertinamu laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriuje galiojusią tvarką Sveikatos priežiūros tarnybos medikai negalėdavo išduoti suimtiesiems diagnostinių glikemijos juostelių, Sveikatos priežiūros tarnyba turėjo gliukozės kiekio matavimo aparatą ir pakankamą kiekį diagnostinių glikemijos juostelių tam, kad cukriniu diabetu sergantys asmenys galėtų čia pamatuoti gliukozės kiekį kraujyje. Liudytoja taip pat paaiškino, kad Sveikatos priežiūros tarnybos bendros praktikos slaugytoja budėdavo visą parą ir galėjo bet kuriuo paros metu, pacientui pageidaujant, atlikti jam gliukozės kiekio kraujyje tyrimą. Todėl, liudytojos teigimu, ieškovas, siekdamas nustatyti gliukozės kiekį kraujyje, galėjo bet kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus ir atlikti šį tyrimą. Liudytojos nurodyti duomenys, vertinant juos su aptartomis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis medicinos paslaugų suimtiesiems teikimo tvarką, rodo, kad nepaisant to, jog ieškovui nebuvo išduotos diagnostinės glikemijos juostelės, jam buvo užtikrinta galimybė kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje.

23. Pažymėtina, kad ieškovas, byloje nurodęs, jog atsakovė, neišdavusi jam diagnostinių glikemijos juostelių, neužtikrino tinkamos sveikatos priežiūros, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčijo aplinkybių, jog Kauno tardymo izoliatoriuje suimtiesiems asmenims buvo sudaryta galimybė bet kuriuo paros metu kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą ir ištirti gliukozės kiekį kraujyje. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų ir neįrodinėjo, kad, jam paprašius, Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai kada nors būtų atsisakę pamatuoti gliukozės kiekį jo kraujyje. Tokių atvejų nenustatyta ir įvertinus byloje pateiktus ieškovo medicininius dokumentus. Priešingai, byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra užfiksuota, kad, ieškovo prašymu, gliukozės kiekis kraujyje jam buvo pamatuotas 2018 m. lapkričio 29 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. sausio 25 d., 2019 m. balandžio 23 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. Medicininiuose dokumentuose taip pat yra padarytas įrašas, kad ieškovas gali bet kuriuo metu atvykti į Sveikatos priežiūros tarnybą pamatuoti gliukozės kiekį kraujyje. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui jo buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje metu buvo sudarytos tinkamos sąlygos ištirti gliukozės koncentraciją kraujyje bet kuriuo jo pageidaujamu metu ir atsakovė šiuo aspektu jo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų.

24. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pats ieškovas pakankamai aktyviai nesinaudojo Kauno tardymo izoliatoriuje jam suteikta galimybe kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, todėl tuo atveju, jeigu ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas turėjo sunkumų sekdamas gliukozės kiekį kraujuje, tai buvo nulemta paties ieškovo veiksmų (neveikimo). Antai, iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas, nors ir lankėsi Sveikatos priežiūros tarnyboje gana dažnai, be to, pats savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad, sergant cukriniu diabetu, gliukozės kiekis turi būti matuojamas kelis kartus per dieną, vos kelis kartus paprašė Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų atlikti jam šį tyrimą. Ieškovas apeliaciniame skunde nepaaiškino, kokios objektyvios aplinkybės kliudė jam pasinaudoti galimybe pamatuoti gliukozės kiekį laikantis Kauno tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, t. y. kreipiantis į Sveikatos priežiūros tarnybą. Jo argumentas, kad Kauno tardymo izoliatoriuje taikyta gliukozės kiekio nustatymo praktika nebuvo veiksminga, kadangi, ieškovui paprašius atlikti šį tyrimą, jis buvo atliekamas tik kitą dieną ar net po 4–7 dienų, neatitinka ieškovo medicininiuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių. Šiuose dokumentuose esantys įrašai leidžia padaryti išvadą, kad gliukozės kiekis ieškovui buvo matuojamas jo pageidaujamu ir su juo suderintu laiku, pavyzdžiui, iš įrašų medicininiuose dokumentuose matyti, kad ieškovas pageidavo pamatuoti gliukozės kiekį po pasimatymo, prieš vykdamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir pan. Medicininiuose dokumentuose taip pat buvo užfiksuota, kad Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos šeimos gydytoja leido ieškovo artimiesiems perduoti jam jo turėtas diagnostines glikemijos juosteles, tačiau byloje liudytoja apklausta ieškovo dukra U. Š. neprisiminė, kad ieškovas būtų jos prašęs pateikti diagnostines juosteles, kadangi, priešingu atveju, ji būtų jas jam atnešusi (2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 27 min. 40 sek.–2 val. 35 min. 10 sek.).

25. Kitaip nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, byloje nėra įrodyti ne tik atsakovės neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, tačiau ir šiais veiksmais ieškovo sveikatai sukelta žala. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje jam sukeltą žalą siejo su jo ligos progresavimu ir grindė skirtingomis aplinkybėmis – pradžioje ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad dėl netinkamos cukrinio diabeto kontrolės jo liga progresavo iš 2 tipo cukrinio diabeto į 1 tipo diabetą, vėliau ieškovas nurodė, kad jo liga progresavo, nes jam buvo pasireiškusios cukrinio diabeto komplikacijos – hipoglikemijos ir hiperglikemijos, todėl per aštuonių mėnesių terminą jis net tris kartus buvo paguldytas į ligoninę. Tačiau byloje esantys duomenys sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriui ieškovo sveikatai nebuvo sukelta jo nurodoma žala.

26. Visų pirma, ieškovo išdėstytus teiginius apie jo sveikatai sukeltą žalą paneigia byloje apklaustos liudytojos – gydytojos endokrinologės L. D.-P., gydžiusios ieškovą tiek prieš tai, kai jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, tiek ir tuo metu, kai ieškovas buvo šioje laisvės atėmimo vietoje, teisme duoti parodymai (2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 01 min. 45 sek.–2 val. 35 min. 10 sek.). Ši liudytoja, duodama parodymus teismo posėdyje, vienareikšmiškai nurodė, kad 2 tipo cukrinis diabetas negali progresuoti į 1 tipo cukrinį diabetą. Liudytoja paaiškino, jog ieškovo diagnozė buvo patikslinta todėl, kad pradžioje ieškovui buvo nustatytas netinkamas diabeto tipas, o vėliau, atlikus išsamesnius tyrimus, šie duomenys buvo pakeisti. Liudytoja taip pat nurodė, kad cukrinio diabeto ligos eiga yra progresuojanti ir sunkėjanti, tačiau lėtinės cukrinio diabeto komplikacijos vystosi iš lėto, per 5–10 metų laikotarpį, ir negalėjo išsivystyti per laikotarpį, kai ieškovas buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Galiausiai, liudytoja patvirtino, kad ieškovo turimos kitos lėtinės ligos gali turėti neigiamos įtakos cukrinio diabeto eigai. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde neginčija šių liudytojos nurodytų teiginių.

27. Aplinkybės, kad Kauno tardymo izoliatoriuje ieškovo sveikatai buvo sukelta žala, nenustatė ir Komisija 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendime įvertinusi ieškovo išdėstytus argumentus ir pateiktus duomenis apie jo ligos eigą. Tokios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja ir byloje pateiktuose ieškovo medicininiuose dokumentuose esantys įrašai. Nors ieškovas nurodo, kad dėl neteisingai parinktų insulino dozių laikotarpiu, kai jis buvo Kauno tardymo izoliatoriuje, jam pasireiškė cukrinio diabeto komplikacijos – hipoglikemijos ir hiperglikemijos, todėl jis net tris kartus buvo hospitalizuotas, iš byloje pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ieškovas ne kartą buvo gydomas ligoninėje dėl svyruojančio gliukozės kiekio ir pasikartojančių hipoglikemijų tiek prieš tai, kai jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugsėjo 26 d. medicinos dokumentų išrašus), tiek po to, kai ieškovas buvo paleistas iš šios laisvės atėmimo įstaigos (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2020 m. vasario 5 d. medicinos dokumentų išrašus). Be to, iš byloje pateiktų medicininių dokumentų negalima padaryti išvados, kad jo suėmimo Kauno tardymo izoliatoriuje metu ieškovas buvo siunčiamas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę vien tik dėl cukrinio diabeto komplikacijų. Pavyzdžiui, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. sausio 9 d. rašte pateiktų duomenų iš medicininių dokumentų matyti, kad 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovas neturėjo nusiskundimų dėl savo sveikatos ir buvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyrių „pilnam ištyrimui“; 2019 m. vasario 8 d. ieškovas pageidavo vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę „gydytojo konsultacijai dėl tolesnio sekimo“, ieškovas jautėsi patenkinamai.

28. Siekdamas įrodyti atsakovės veiksmais jo sveikatai padarytą žalą, ieškovas pateikė byloje gydytojo dr. P. P. parengtą specialisto išvadą, kurioje jis padarė tokias galutines išvadas: 1) atsakydamas į klausimą, ar Kauno tardymo izoliatoriuje ieškovui nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, specialistas nurodė, kad gydytojai endokrinologai rekomendavo ieškovui tirti glikemijas nevalgius ir praėjus dviem valandoms po valgio; duomenų, kad Kauno tardymo izoliatoriuje ieškovui buvo išduotos diagnostinės glikemijos juostelės, reikalingos vykdyti glikemijos savikontrolę ir dozuoti insuliną, nėra, todėl jis negalėjo tinkamai dozuoti insulino. Būtent dėl to, kad ieškovas negavo glikemijos juostelių ir negalėjo reguliariai matuoti cukraus kiekio kraujyje, cukrinis diabetas progresavo (buvo hiperglikemijos ir hipoglikemijos epizodai); esant dideliems gliukozės svyravimams prastėja paciento savijauta ir progresuoja su cukriniu diabetu susijusios komplikacijos; 2) atsakydamas į klausimą, ar tardymo izoliatoriuje ieškovo sveikatai buvo padaryta negrįžtama žala, nes jo liga progresavo į 1 tipo cukrinį diabetą, specialistas nurodė, kad gydytojai endokrinologai konsiliumo metu pakeitė ieškovo diagnozę į 1 tipo cukrinį diabetą remdamiesi ilgalaikiu gydymu, kurio blogi rezultatai buvo jau nuo 2016 metų, o tardymo izoliatoriuje toliau progresavo, nes buvo hiperglikemijos ir hipoglikemijos epizodai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios specialisto padarytos išvados kelia abejonių dėl jų patikimumo ir nepatvirtina atsakovės veiksmais ieškovo sveikatai sukeltos žalos fakto.

29. Visų pirma, susipažinus su aptariamo rašytinio įrodymo turiniu, matyti, kad specialistas, padarydamas pirmiau nurodytas galutines išvadas, neatliko iš esmės jokio specialiomis žiniomis paremto medicinos dokumentuose esančių duomenų tyrimo, nenurodė, kokias reikšmingas aplinkybes jis vertina, nepaaiškino, kuo remdamasis jis padarė konkrečias išvadas. Specialisto išvados dėstomojoje dalyje yra pacituotos tik Komisijos sprendimo ir ieškovo medicinos dokumentų ištraukos, nepateikiant jokių argumentų ar paaiškinimų dėl jų reikšmės ir įtakos galutinėms specialisto išvadoms. Antra, teisėjų kolegijai kyla abejonių, kad specialistas, padarydamas konkrečias išvadas, įvertino visas šioms išvadoms padaryti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir savo poziciją grindė išsamiais duomenimis. Pavyzdžiui, specialistas padarė išvadą, kad ieškovas negalėjo tinkamai dozuoti insulino būtent dėl to, kad jam nebuvo išduotos diagnostinės glikemijos juostelės ir kad diagnostinių juostelių neišdavimas sukėlė cukrinio diabeto komplikacijas, kurios lėmė ir ligos progresą. Tačiau specialistas visiškai neaptarė šioje nutartyje pirmiau nurodytų aplinkybių, kad ieškovui pasireiškė glikemijos svyravimai ir laikotarpiu, kai jis nebuvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje ir galėjo savarankiškai matuoti gliukozės kiekį kraujyje, taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovui Kauno tardymo izoliatoriuje buvo sudarytos sąlygos glikemijai pamatuoti Sveikatos priežiūros tarnyboje, nevertino kitų ieškovo turimų lėtinių ligų įtakos cukrinio diabeto eigai ir ligos komplikacijoms, nenustatinėjo, kokios kitos priežastys galėjo lemti glikemijos svyravimą, ligos komplikacijas ir pan. Specialisto teiginys, kad ieškovo buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje metu liga progresavo, prieštarauja liudytojos gydytojos endokrinologės L. D.-P. nurodytoms aplinkybėms, kad 2 tipo cukrinis diabetas negali progresuoti į 1 tipo diabetą, taip pat kad cukrinio diabeto komplikacijos vystosi iš lėto ir negalėjo išsivystyti per laikotarpį, kai ieškovas buvo Kauno tardymo izoliatoriuje.

30. Kiti ieškovo nurodyti argumentai, kad negalėdamas tinkamai kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujuje jis jautė neigiamus psichologinius išgyvenimus, nuolatinį nerimą ir stresą, yra deklaratyvūs ir taip pat nepatvirtina jo sveikatai sukeltos žalos fakto. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai nurodė, kad byloje pateiktuose medicininių dokumentų išrašuose nėra duomenų, jog ieškovas, būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, būtų nurodęs tokius su jo sveikata ir savijauta susijusius nusiskundimus. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje liudytoja apklausta gydytoja endokrinologė L. D.-P. teismo posėdyje patvirtino, jog cukrinio diabeto komplikacijos ir dėl jo atsirandantys neigiami pojūčiai galėtų sukelti nemigą, nerimą ir depresiją, patys savaime neįrodo, kad būtent ieškovui ginčui aktualiu laikotarpiu pasireiškė depresija, jį kamavo nerimas ar nemiga, juo labiau kad ir ši liudytoja teismo posėdyje pažymėjo, jog depresija nėra tiesioginė cukrinio diabeto pasekmė. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad liudytoja apklausta Kauno tardymo izoliatoriuje dirbanti gydytoja I. A. patirtino, jog ieškovui ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės buvo siūloma dozuoti insuliną pagal savijautą, o ne matuojant tikslią gliukozės kiekio koncentraciją, todėl jis patyrė itin neigiamus išgyvenimus dėl tokio atsainaus Kauno tardymo izoliatoriaus medicinos personalo požiūrio į jo sveikatą, viena vertus, yra deklaratyvūs ir nepagrindžia jokios ieškovo sveikatai sukeltos žalos, kita vertus, yra nurodyti neatsižvelgiant į bendrą liudytojos išdėstytų aplinkybių kontekstą ir yra klaidingi.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog ieškovas neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei jo sveikatai sukeltos žalos fakto. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai netenkino ieškovo pareikšto reikalavimo atlyginti jo patirtą žalą. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.