- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- 1S-1-581/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. G. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus D. G. pareiškimą dėl 2018 m. vasario 5 d. įvykusio eismo įvykio, kurio tyrimas atliekamas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kalti policijos pareigūnai, kurie, persekiodami jo vairuojamą automobilį, panaudojo šaunamąjį ginklą - peršovė jo automobilio ratą dėl ko automobilis tapo nevaldomas bei išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą tiesiai prieš atvažiuojantį automobilį bei su juo susidūrė, dėl to buvo sunkiai sužaloti trys asmenys.
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Rimkaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu (toliau ir Nutarimas) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – egzistuoja BK V skyriuje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės (BK 29, 30 straipsniai). Prokuroras padarė išvadą, kad nors eismo įvykio, įvykusio 2018 m. vasario 5 d., tikėtina kilimo priežastis buvo automobilio BMW nesuvaldymas po pareigūnų panaudotos prievartos – šaunamojo ginklo, tačiau policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir pagal nustatytas aplinkybes sąlygoti paties D. G. tyčinių veiksmų kuomet pareigūnai ketino sustabdyti D. G. vairuojamą automobilį bei jį sulaikyti, t. y. D. G. nereagavimas į nurodymą garsiakalbiu sustoti, greičio didinimas, transporto priemonių lenkimas ir pavojingas manevravimas, verčiant kitas transporto priemones staigiai stabdyti arba trauktis į šalikelę, kas buvo įvertinta kaip realus grėsmės kėlimas kitiems eismo dalyviams.
Šalies argumentai
3. Šį nutarimą D. G. skundė aukštesniajam prokurorui bei prašė panaikinti. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu D. G. skundas atmestas ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą paliktas galioti. Prokuroras sutiko su Nutarime padarytomis išvadomis bei ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindu, pritardamas, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir sąlygoti paties D. G. veiksmų, dėl kurių įvertinimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Prokurorų nutarimus D. G. skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui bei prašė juos panaikinti ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi D. G. skundas atmestas. Ikiteisminio tyrimo teisėja pritarė aukščiau nurodytoms skundžiamuose prokurorų nutarimuose padarytoms išvadoms bei papildomai akcentavo, kad dėl aptariamo eismo įvykio (visiškai analogiškų faktinių aplinkybių) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui; kaltinamuoju pripažintas D. G., kuris kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
5. Panevėžio apygardos teisme gautas D. G. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį, prokurorų nutarimus ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Skunde D. G. nurodo:
5.1. Ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes joje nebuvo atsakyta į skundo argumentus, taip pažeidžiant jo teises bei suformuotą teismų praktiką.
5.2. Vadovaujantis nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika, sprendžiant asmenų, kurie padaro žalą vykdydami savo profesines pareigas baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovaujamasi BK 30 straipsniu, kurio taikymo pagrindą suponuoja policijos pareigūnų veiksmų, atliekant tarnybines pareigas, teisėtumas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad policijos pareigūnams buvo visos sąlygos panaudoti šaunamąjį ginklą ir kad jo panaudojimas buvo neišvengiamas. Taip pat nėra surinkta duomenų, kad jis savo veiksmai kėlė neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei, todėl laikytina, kad ginklas buvo panaudotas neteisėtai. Prokuroras nevertino, ar ginklo panaudojimas padėjo išvengti sunkesnių pasekmių.
5.3. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepagrįstai vadovaujantis tik policijos pareigūnų – A. L., Ž. G. parodymais, o jo parodymai nepagrįstai atmesti. Atmesdamas jo motyvą, kad ginklo panaudojimas nebuvo neišvengiamai būtinas, jog buvo galima panaudoti kitas stabdymo priemones, aukštesnis prokuroras nepagrįstai nurodo, kad policijos ekipažas jo aplenkęs nebuvo, todėl negalėjo panaudoti kitų stabdymo priemonių. Policijos komisariato budėtojas organizavo jo vairuojamo automobilio sustabdymą. Iš pokalbių išklotinių matyti, kad į automobilio sustabdymą buvo įtraukti ne tik Panevėžio mieste patruliavę policijos automobiliai, tačiau ir aplinkinių rajonų policijos patrulių ekipažai, kuriems buvo pavesta užblokuoti galimus jo judėjimo kelius, todėl jo nurodytas motyvas, kad jį būtų sustabdę ir be šaudymo, yra pagrįstas objektyviais duomenimis. Iš pokalbių išklotinių matyti, kad net ir jį persekioję policijos pareigūnai A. L. ir Z. G. reikalavo jo važiavimo kryptimi stabdyti automobilius, daryti kamščius, kas buvo visiškai pakankama, kad jį sustabdytų. Be to, Panevėžio aplinkelyje vyko remonto darbai, dėl ko buvo savaime susiformavę kamščiai, kurie taip pat būtų palengvinę jo sustabdymą. Šią aplinkybę policijos pareigūnai taip pat žinojo, tačiau visiškai neatsakingai pasirinko pavojingiausią stabdymo būdą - šaudymą. Policijos pareigūnų parodymai yra tarpusavyje suderinti, todėl jie turėtų būti vertinami kaip gynybinė versija. Be to, jų parodymai prieštarauja objektyviems bylos duomenims – garso įrašams bei automobilio „Skoda SuperB” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų išklotinei („Ecofleet”), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadai Nr. 11–793–18.
5.4. Policijos pareigūnai teigia, kad įspėjamuosius šūvius iššovė prieš (duomenys neskelbtini), tačiau iš pokalbių išklotinės matyti, kad 08–16–29, patrulių ekipažas „(duomenys neskelbtini) ” pranešė, kad „į šūvius nereaguoja, buvo paleisti du šūviai”; pagal GPS duomenis jie tuo metu važiavo (duomenys neskelbtini) aplinkeliu A–17. Taip pat iš pokalbių išklotinės matyti, kad A. L. prašė budėtojo leidimo panaudoti ginklą, tačiau jo negavo, vadinasi ginklą jis naudojo savavališkai. A. L. ir Ž. G. nepagrįstai nurodo, kad jis važiavo 150–200 km/h greičiu keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl jie privalėjo jį nedelsiant sustabdyti ir šaudė, kadangi byloje nėra nustatyta nė vieno vairuotojo, kuris patvirtintų, kad jo vairavimas kėlė jam pavojų.
5.5. Iš automobilio „Skoda SuperB” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų išklotinės matyti, kad Z. G. važiavo net 193 km/h greičiu, o tuo metu A. L. šaudė. Taip pat abu policijos pareigūnai teigia, kad peršauta, pabliuškusia padanga vingiuodamas po kelią jis važiavo 2–3 kilometrus. Šie jų parodymai neatitinka tikrovės, prieštarauja Specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patvirtina liudytojo S. S. parodymai, kuriais nėra pagrindo netikėti. Išanalizavus garso įrašus, „Ecofleet“ duomenis darytina išvada, kad šaudymas į jį vyko paskutinius 2,84 km ir šiame atstume į jį buvo iššauta 12 šūvių. Įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota jokių BMW automobilio slydimo, stabdymo ar užnešimo žymių 2 km atkarpoje, todėl nepagrįstais laikytini pareigūnų parodymai, o taip pat ir prokurorų motyvai, kad su peršautu ratu jis važiavo 2 km ir slydinėjo po kelią.
5.6. Šios bylos aplinkybės rodo, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo netinkamo vairavimo, o dėl neapgalvoto, nepamatuoto ir neatsakingo policijos pareigūnų šaudymo važiuojant dideliu greičiu. Ne jo vairavimas kėlė aplinkiniams pavojų, kaip teigiama policininkų parodymuose, o būtent chaotiškas policininkų šaudymas į automobilį BMW intensyvaus eismo sąlygomis sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai buvo sužaloti trys asmenys.
5.7. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nepasisakė dėl jo skunde keltų prokurorų nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, o tik bendrai paminėjo, kad prokurorų nutarimai yra teisėti. Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvo neišvengiama būtinybė nedelsiant naudoti šaunamąjį ginklą. Atliktu ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad į jo sustabdymo operaciją buvo įtraukta pakankamai daug policijos patrulių ekipažų, kurie būtų blokavę kelią ir sustabdę jo vairuojamą automobilį. Be to, jis ir jo vairuojamas automobilis nekėlė neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei, t. y. nebuvo visų būtinų Policijos įstatymo 28 straipsnyje numatytų sąlygų. Iš pokalbių su budėtoju įrašų matyti, kad budėtojas nebuvo įsakęs sulaikyti automobilį BMW nedelsiant ar davęs leidimą šaudyti. Budėtojas organizavo kitus patrulius bendrai sulaikymo operacijai, jo važiavimo kryptimi ant viaduko jau stovėjo pasiruošęs patrulių ekipažas ir jis būtų buvęs sustabdytas be jokio ginklo panaudojimo. Netgi ir policijos pareigūnai liepė stabdyti automobilius ir daryti kamščius, kad jis negalėtų pravažiuoti. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šaudyti į jį nebuvo pagrindo ir būtina.
5.8. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30 punktas numato patrulio veiksmus, kai vairuotojas nestoja. Šaunamojo ginklo panaudojimas yra išimtinė priemonė, kuri gali būti naudojama tik išimtiniais atvejais ir tik kai tai neišvengiamai būtina bei griežtai vadovaujantis įstatymu. Iki šiol byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad šaunamąjį ginklą nedelsiant panaudoti buvo neišvengiamai būtina. Policijos pareigūnai jį persekiojo virš 15 kilometrų, šiame kelyje jis nesukėlė jokio eismo įvykio, nesugadino nei kelio ženklų, nei atitvarų, nei kitokio turto, nesužalojo nė vieno asmens ar gyvūno, automobilį vairavo blaivus, todėl nebuvo pagrindo nedelsiant panaudoti šaunamojo ginklo.
5.9. Ikiteisminį tyrimą yra būtina atnaujinti, nes nėra pašalinti visi prieštaravimai ir neatitikimai. Byloje yra pateikti garso įrašai, tačiau nėra aiškiai nustatyta, kodėl atsirado skirtumas tarp realaus laiko ir garso įrašo laiko. Taip pat yra pateikti „Ecofleet“ duomenys, tačiau jie nėra suderinti su garso įrašų laiku. Ikiteisminiame tyrime nebuvo imtasi priemonių nustatyti asmenis, galimai mačiusius persekiojimą ar pareigūnų šaudymą. Pareiškime jis buvo prašęs išreikalauti vaizdo ir garso įrašus iš persekiojusių pareigūnų automobilio, tačiau šie duomenys nebuvo išreikalauti, o buvo pateiktas tik Panevėžio AVPK KP sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko O. B. tarnybinis pranešimas, kad automobilyje valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įrengtos garso ir vaizdo fiksavimo įrangos. Šią informaciją pateikė nekompetentingas subjektas, todėl ja negalima vadovautis. Būtina iš Panevėžio AVPK išreikalauti oficialią informaciją apie minėto automobilio komplektaciją bei specialios įrangos įrengimą. Be to, šį automobilį būtina pateikti apžiūrėti specialistui, kad nustatyti, kokia speciali įranga yra sumontuota šiame automobilyje, taip pat specialistui būtina pateikti ištirti automobilio „Ecofleet” duomenis. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmas į įvykio vieta atvažiavo D. P. ir D. K. automobilis „Nissan NV200” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu iš šio automobilio taip pat nebuvo paimti vaizdo ir garso įrašai, kurie gali turėti ypatingos reikšmės nustatant įvykio aplinkybes. Šiuos įrašus būtina išreikalauti, kad būtų galima sulyginti liudytojų parodymus su objektyviai užfiksuotais įrašais. Liudytojas A. L. parodė, kad jis iššovė 14 šūvių, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, todėl iš Panevėžio AVPK ginklinės išreikalautini duomenys apie 2018 m. vasario 4–5 d. ginklo ir šaudmenų išdavimą A. L. ir ginklo bei šaudmenų grąžinimą. Remiantis liudytojo S. S. parodymais, aplinkelyje ant viaduko stovėjo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, todėl būtina nustatyti šį automobilį, išreikalauti GPS duomenis apie jo judėjimą, apklausti juo važiavusius patrulius. Pokalbių įrašuose užfiksuota, kad budėtojas nurodė patrulių ekipažui „(duomenys neskelbtini) ” padėti sulaikant automobilį BMW, todėl būtina nustatyti šiuos patrulius, juos apklausti, išreikalauti duomenis apie jų judėjimą. Byloje reikalinga sudaryti visų policijos pajėgų, dalyvavusių jo vairuojamo automobilio paieškoje ir sulaikyme, žemėlapį. Tik surinkus visus duomenis bus galima priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, o kol jų nėra, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra priimtas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas tenkinamas.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, prokurorų nutarimus konstatuoja, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, jog egzistuoja BK V skyriuje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nurodytos BK 29, 30 straipsnyje, nėra pakankamai aiškiai motyvuotos ir dėl to kyla ne viena pagrįsta abejonė.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K–P–1/2014 išaiškino, jog BK V skyriuje įtvirtintos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Vienos iš jų yra asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymas (BK 29 straipsnis), profesinių pareigų vykdymas (BK 30 straipsnis) ir būtinasis reikalingumas (BK 31 straipsnis). Pagal BK 29 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Pagal BK 31 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Veikti BK 29, 31 straipsniuose nurodytomis baudžiamąją atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis yra kiekvieno asmens teisė. Tačiau įstatymai nustato asmenis, kuriems veikimas ir tokiomis aplinkybėmis yra profesinė pareiga (pavyzdžiui, policijos pareigūnai). Sprendžiant tokių asmenų, kurie padaro žalą, vykdydami profesines pareigas, baudžiamosios atsakomybės klausimą vadovaujamasi BK 30 straipsniu, kuriame nustatyta, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A–3/2008, Teismų praktika, 29, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–153/2009). Tokia šio įstatymo nuostata reiškia, kad profesinių pareigų vykdymas yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tuo atveju, jei tokios pareigos atliekamos vadovaujantis įstatyme ar kitame teisės akte nustatytomis sąlygomis ir jas vykdant neperžengiamos įstatymo ar kito teisės akto nustatytos ribos. Taigi BK 30 straipsnyje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės vienas esminių požymių yra veiksmų, atliekamų vykdant profesines pareigas, teisėtumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–123/2007). Kita vertus, aiškinant pirmiau nurodytus teisės aktus (ribas) turi būti įvertinamos ir BK 29, 31 straipsnių nuostatos.
9. BK 29 straipsnyje nurodyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė taikytina tik tada, kai žala yra padaroma asmeniui, kuris siekia išvengti sulaikymo. Taigi, įstatymo leidėjas nurodo, jog sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį žala gali būti padaroma tik jam, bet ne tretiesiems asmenims. Kadangi nagrinėjamu atveju iš bylos dokumentų matyti, jog žala padaryta ne sulaikomam asmeniui (D. G.), o tretiesiems asmenims (S. S., A. P., Y. O.), todėl ši baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta tinkamai neargumentavus jos taikymo pagrindų.
10. BK 30 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Vadinasi, taikant šią baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, turi būti nustatyta, kad: 1) asmuo, vykdydamas savo profesines pareigas, padarė žalą; 2) žalą jis padarė neviršydamas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.
11. Prokuroras Nutarime pagrįstai nurodo, jog pagal susiformavusią teismų praktiką asmenų, kurie padaro žalą, vykdydami profesines pareigas, tačiau neviršydami įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, baudžiamoji atsakomybė šalinama visais atvejais taikant BK 30 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K–P–1/20014). Tačiau iš skundžiamų nutarimų matyti, kad juose plačiai analizuojami 2018 m. vasario 5 d. įvykio metu atlikti policijos pareigūnų veiksmai šaunamojo ginklo panaudojimo teisėtumo aspektu – ar atlikdami tarnybines pareigas policijos pareigūnai neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, tačiau iš nutarimų turinio lieka neaišku, ar pareigūnų veiksmai apskritai turi būti vertinami pagal profesinės pareigos vertinimo taisykles (BK 30 straipsnis), kadangi neaiškiai aptartas padarytos žalos aspektas.
12. Prokurorų nutarimuose nurodomi tokie argumentai: vertinant policijos pareigūnų veiksmus panaudojant šaunamąjį ginklą prieš nestojusį automobilį BMW, galimai ko pasėkoje po šūvio į ratus BMW automobilis tapo nevaldomas, ir, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su kitais automobiliais, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta asmenų sveikata ir sugadintas turtas; šiuo atveju įvykiai sąlygoti paties D. G. neteisėtų tyčinių veiksmų, ko pasėkoje policijos pareigūnai panaudojo šaunamąjį ginklą ir ko pasėkoje, tikėtina, kilo eismo įvykis, tačiau tyrimo metu kategoriškai neatmesta galimybė, kad automobilio D. G. galėjo nesuvaldyti ir dėl kitų priežasčių, t. y. įgūdžių stokos vairuojant automobilį ir juo manevruojant ekstremaliomis sąlygomis, bėgant nuo policijos pareigūnų pasirinktu akivaizdžiai nesaugiu, dideliu greičiu; policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir pagal nustatytas aplinkybes sąlygoti D. G. tyčinių veiksmų kuomet pareigūnai ketino sustabdyti D. G. vairuojamą automobilį bei jį sulaikyti.
12.1. Prokuroras Nutarime nurodo – „ vertinant policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, jog po šūvių pataikius į automobilio padangas, BMW automobilis dar nuvažiavo apie 2–3 km atstumo, nors iš specialisto išvados matyti, kad po pataikymo į automobilio ratą, ratlankio bei padangos būklė neduoda pagrindo to teigti, išvadoje nurodant, kad atstumas galėjo būti sąlyginai nedidelis, pastebėtina, kad įvertinus byloje visus nustatytus duomenis įskaitant ir persekiojamo automobilio greitį, kuris buvo išvystytas galimai ir iki 200 km/h, automobilio nuvažiuotas atstumas gal ir galėjo būti mažesnis nei 2 ar 3 km, tačiau nesant kitų šiai aplinkybei patvirtinti nustatytų aplinkybių, nėra galimybės pilnai atmesti policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių dėl šaudymo nesant arti kitų eismo dalyvių ir tai, kad po šūvio automobilis dar nuvažiavo atitinkamą atstumą, galimai mažesnį nei jų nurodytas 2 ar 3 kilometrai, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis apie automobilio važiavo greitį, manytina pakankamai nemažą atstumą. Iš šiuo atveju tai taip pat nesudaro galimybės kategoriškai teigti, kad su automobilio nesuvaldymu nesusiję paties D. G. jau nurodyti veiksmai – didelis greitis, pakankamai intensyvus eismas, manevravimas, kelio ruožo, kuriuos jis važiavo nežinojimas“. Iš prokuroro paminėtų argumentų lieka neaišku, ar yra nustatoma, jog įvykio metu žala (sunkiai sužaloti trys asmenys) padaryta galimai dėl policijos pareigūnų veiksmų ar vis tik žala buvo padaryta tik dėl D. G. veiksmų, o tai yra reikšminga darant išvadas dėl BK 30 straipsnio 1 dalies taikymo. Tyrimo metu turi būti aiškiai nustatyta dėl D. G. ar dėl pareigūnų veiksmų įvykio metu buvo padaryta žala, turi būti ne tik atskirai nurodomi jų atlikti veiksmai, tačiau atskleista ir jų veiksmais padarytos žalos apimtis, priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir kilusių padarinių (padarytos žalos) įvertinimas. Tai svarbu sprendžiant ne tik dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių taikymo ar netaikymo, bet taip pat ir dėl galimai padarytos žalos atlyginimo. Kaip jau minėta, tik aiškiai nustačius aplinkybę, kad asmuo, vykdydamas savo profesines pareigas, padarė žalą ir esant kitiems šios nutarties 10 punkte nurodytiems pagrindams, yra pagrindas konstatuoti BK 30 straipsnyje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės buvimą.
13. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad dėl to paties įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta trijų asmenų (S. S., A. P., Y. O.) sveikata, buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai: ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tiriami D. G. veiksmai, bei ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tiriami policijos pareigūnų veiksmai. Iš medžiagoje bei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 24 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui; kaltinimai pagal BK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo S. S., A. P., Y. O. pareikšti D. G.; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi byla perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau kaip matyti, šie veiksmai atlikti po skundžiamų nutarimų priėmimo, todėl šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos priimant galutinį sprendimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) .
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiami prokurorų nutarimai ir jų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtinanti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimti neįvertinus aplinkybių, kurios aptartos aukščiau, todėl yra naikinami (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Rimkaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą atmesti D. G. skundą.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.