Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajai R. K., nukentėjusiųjų I. B., L. B., V. K. ir P. B. atstovei advokatei Arildai Buzelienei, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovei G. P., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015-10-14 apie 16.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nors visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam važiuodama atbula, dėl to parbloškė šaligatviu ėjusią pėsčiąją V. K., kuri ant rankų nešė 8 mėnesių anūkę L. B., ir įvykio metu L. B. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji 16.40 val. važiavo į polikliniką, įsėdo į savo automobilį, sėsdama matė I. B., rakinančią savo automobilio dureles. Kadangi buvo daug automobilių, ji daugiau žiūrėjo į šoninius veidrodėlius, todėl nei mergaičių, nei močiutės su I. B. ji nematė. Matomumas buvo geras, todėl negali pasakyti, kodėl jų nepastebėjo. Sustojo, kai I. B. ranka trenkė į jos automobilį ir pasakė: „stok, ką darai“. Išlipusi ji pamatė močiutę ir anūkę ant žemės. Močiutė kėlėsi, ji padėjo atsikelti. Jos iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusiosios buvo emocionaliai sutrikę, mergaitė verkė, leipo. Po to I. B. su L. B. išvažiavo, o ji su močiute nuvyko į Kelių policiją parašyti apie įvykį. Ji tą pačią dieną paskambino I. B. ir močiutei paklausti, kaip jos laikosi. Jai atsakė, kad jas išleido į namus, tačiau po to naktį L. B. pakilo temperatūra ir jai buvo nustatytas lūžis, kurio iš pradžių nepastebėjo. Ji labai jaudinosi dėl L. B. sveikatos. Visą savaitę, kol gulėjo ligoninėje, ji bendravo su I. B., ji, tai yra R. K. klausė, ar galės paskambinti po trijų savaičių, kai L. B. nuims gipsą, atsiprašinėjo. Paskambinus jai pasakė, kad viskas gerai, daugiau nebeskambino. Dėl civilinio ieškinio, jame paaiškinta, kad ji pažeidė Kelių eismo taisykles, neįsitikino, ar kelias saugus, tačiau I. B. pasistatė automobilį šalia gatvės, pėsčiasis taip pat turėjo imtis saugumo priemonių ir apsidairyti. Dėl I. B. pareikšto 1500 eurų civilinio ieškinio, jei jis nebus atmestas, prašo jį sumažinti. Bendroje sumoje nukentėjusieji prašo 9000 eurų, atmetus V. K., I. B. ir P. B. civilinį ieškinį, būtų 6000 eurų. Mano, kad 5000 eurų suma yra pakankama, ją atlygino draudimas. Ji yra pažįstama su L. B. seneliu, šis yra jos kaimynas, jie bendravo, o I. B. iki šio įvykio ji nepažinojo, kad ji reikalauja tokios sumos, sužinojo tik teisme. Pati žalos atlyginti I. B. nesiūlė, nes žinojo, kad yra draudimas, kad vyks procesas. Ji pati, kai laukėsi, buvo atsidūrusi tokioje situacijoje, turėjo pasijusti nukentėjusia ir prašyti žalos negimusiam vaikui, nes nežinojo, kaip jam tai atsilieps, tačiau to nedarė, mano, kad suaugę žmonės turi valdyti savo stresą. Kaltę dėl įvykio prisiėmė jau atvykusi pas tyrėją, sutinka, kad ji pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau mano, kad pėsčiasis taip pat negali išlipęs iš automobilio žygiuoti neapsidairęs. I. B. automobilis stovėjo ant šaligatvio, jos ten ir prisiparkavo. V. K. buvo ties priekinėmis I. B. automobilio durelėmis, o jos, tai yra R. K. automobilis stovėjo prie laiptinės ir taip įvyko. Viskas įvyko ant šaligatvio, bet ir nukentėjusiųjų automobilis stovėjo ant šaligatvio.

Kaltinamosios R. K. kaltę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji L. B., be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, įrodo duomenys, užfiksuoti liudytoja apklaustos nukentėjusiosios V. K., I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, 2015-10-14 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad V. K. nurodė, jog jai su kūdikiu ant rankų einant link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, ją partrenkė automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja R. V. paaiškino, kad važiuodama atbuline eiga nepastebėjo praeivių (b. l. 5), eismo įvykio vietos plane (b. l. 8) ir fotolentelėje (b. l. 9 – 10), 2015-10-14 R. K. ir V. K. paaiškinimuose (b. l. 13, 16), 2015-11-25 apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad specialistas G. Abi Chaker konstatavo, kad medicininiuose dokumentuose L. B. nustatyta kraujosruva kairėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio lūžis, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 24), 2015-11-25 apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad specialistas G. Abi Chaker konstatavo, kad medicininiuose dokumentuose V. K. duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (b. l. 39), iš kurių matyti, kad R. K. 2015-10-14 apie 16.45 val. Kaune, Baltų pr. vairuodama automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties namu Nr. 67 važiuodama atbula pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nors visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam važiuodama atbula, dėl to parbloškė šaligatviu ėjusią pėsčiąją V. K., kuri ant rankų nešė 8 mėnesių anūkę L. B., ir įvykio metu L. B. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamosios R. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes ji pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles – nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, važiuodama atbuline eiga nedavė kelio pėstiesiems, ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. B. sveikata.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Kaltinamosios transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“. Turtinę ar neturtinę žalą patyrusio asmens reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį ir draudiką atsiranda dviem savarankiškais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Nors šių reikalavimų pagrindai yra savarankiški, įstatyminis reguliavimas nustato jų santykį, išskiriantį šį draudimą nuo savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo. Aiškinant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslą, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato, kad žalą patyręs asmuo pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas (CK 6.254, 6.987 str.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. B., I. B., P. B. ir V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma mažametei L. B. priteisti 5000 eurų neturtinę žalą, taip pat I. B. prašo jai priteisti 222,04 eurų turtinę ir 1500 eurų neturtinę žalą, P. B. prašo priteisti jam 1000 eurų neturtinę žalą ir V. K. prašo priteisti jai 1500 eurų neturtinę žalą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl kaltinamosios veiksmų, jos nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirta turtine žala, civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai atlygino 124,66 eurų turtinės žalos (b. l. 130) ir jos apskaičiavimą pagrindė byloje pateiktame pranešime dėl turtinės žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad buvo atlyginta visa su L. B. gydymu susijusi prašoma atlyginti žala – 90,20 eurų ir 34,46 eurų kelionės į gydymo įstaigas išlaidų. I. B. civiliniu ieškiniu prašo atlyginti jai viso 131,84 eurų išlaidas kurui, UAB „Neste Lietuva“ pilantis kurą kelionėms iš gyvenamosios vietos Vilniuje į Kauno klinikas, 2015-11-27 I. B. apklausą ir kt. Prie civilinio ieškinio pridėtos „Neste Oil“ degalinių kvitų kopijos patvirtina nukentėjusiosios turėtas išlaidas kurui (b. l. 97), tačiau pagal pateiktus kuro kvitus matyti, kad jos sumokėta suma yra 129,49 eurų, o ne 131,84 eurų. Teismas mano, kad šios nukentėjusiosios patirtos išlaidos yra pagrįstos ir neišvengiamai būtinos, jai ir, be kita ko mažametės L. B. tėvui, rūpinantis dukros sveikata, netikėti nukentėjusiosios pateiktais duomenimis apie išlaidas kurui teismas neturi pagrindo, o, nesant galimybės išdiferencijuoti, kokia dalis kuro išlaidų buvo išleista rūpinantis dukters sveikata ir kokia dalis – dalyvaujant procesiniuose veiksmuose ikiteisminio tyrimo metu, bei, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamosios veiksmais sukeltu eismo įvykiu, pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl I. B. neatlygintos turtinės žalos – išlaidų kurui tenkintinas iš bendros 129,49 eurų išlaidų sumos išskaičius AB „Lietuvos draudimas“ atlygintą 34,46 eurų dalį, ir turtinės žalos atlyginimas – 95,03 eurų priteistinas iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ visiškai atlygino nukentėjusiosios L. B. patirtą ir civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 5000 eurų neturtinę žalą. Šiuo civiliniu ieškiniu taip pat prašoma atlyginti I. B. 1500 eurų, P. B. 1000 eurų bei V. K. 1500 eurų neturtinę žalą, motyvuojant tuo, kad civiliniai ieškovai dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. sužalojimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, patyrė stresą. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu. Sveikatos sužalojimo atveju neturtinė žala paprastai yra atlyginama tik pačiam sužalotam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju sužalota buvo I. B. bei P. B. dukra L. B., todėl tik ji pati ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiųjų artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgyja tik nukentėjusiojo mirties atveju (tokios teismų praktikos yra laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2012-11-27 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2012), o šiuo atveju L. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl civiliniame ieškinyje nėra pateiktų duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kaip, kokiu būdu neturtinė žala buvo padaryta būtent L. B. tėvams, kurie, civiliniam atsakovui atlyginus L. B. neturtinę žalą, kaip mažametės atstovai pagal įstatymą įgijo uzufrukto teisę disponuoti šiomis lėšomis. Prašant priteisti neturtinės žalos atlyginimą V. K., civiliniame ieškinyje nurodoma, jog ji dėl patirto smūgio krisdama ant žemės ant kairiojo šono patyrė fizinį skausmą, tačiau šis eismo įvykyje jos patirtas fizinis skausmas, nenustačius jai jokio sveikatos sužalojimo, savaime nesudaro BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nekilus šiame straipsnyje numatytų padarinių, tai yra nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, kurį patyrė L. B., be kurio pats savaime eismo įvykis būtų laikomas administracinės teisės pažeidimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad civilinis atsakovas atlygino visą L. B. prašomą neturinę žalą ir teisiamojo posėdžio metu civilinių ieškovų atstovė prašė civilinį ieškinį sumažinti atlygintos sumos apimtimi, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovė advokatė Arilda Buzelienė prašė pripažinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtas 630 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios R. K. bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 132 - 137), iš kurių matyti, kad I. B. 2016-02-09 už teisines paslaugas sumokėjo 70 eurų ir 2016-03-08 už teisines paslaugas sumokėjo 560 eurų. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. B. turėtos 630 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios R. K. (BPK 103 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamoji R. K. neteista (b. l. 50), administracine tvarka bausta už KET pažeidimus (b. l. 51 - 58), psichikos ligų kabineto įskaitoje neužregistruota (b. l. 49), šiuo metu nedirba, turi du mažamečius vaikus, kuriais rūpinasi. Skiriant bausmę R. K., atsižvelgtina į tai, kad ji padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą jai skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) MGL dydžio, tai yra 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – 6 (šešių) MGL dydžio, tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) baudą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. B., P. B., V. K. ir L. B. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. 95,03 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 3 ct) turtinės žalos atlyginimą. Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. B. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios R. K. nukentėjusiajai I. B. 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) už teisinę pagalbą.

Bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti R. K., kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.