Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos rinktinės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimo, kuriuo D. T. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 7 d. skirta 20000 Lt bauda su 1437 pakelių cigarečių „LM“ raudonos spalvos ir 62 pakelių cigarečių „LM“ mėlynos spalvos konfiskavimu, nekonfiskuojant transporto priemonės – automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o pastarąjį, taip pat automobilio užvedimo spynelės raktelius su signalizacijos pulteliu, automobilio registracijos liudijimą Nr. E006860 grąžinant teisėtam savininkui UAB „Šiaulių tiekimo bazė“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nubaustas už tai, kad 2013 m. gegužės 20 d. 13 val. Radviliškio r., ties Karčemų k., kelyje Šiauliai-Panevėžys, automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 62 pakelius cigarečių „LM BLUE LABEL“ ir 1437 pakelius cigarečių „LM RED LABEL“ su Rusijos Federacijos akcizo ženklais, viso neteisėtai gabeno 1499 pakelius cigarečių, kurių vertė 11308,35 Lt, kas sudaro 86,98 MGL, ir šiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 7 d.

Skunde pažymėta, kad D. T. Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-23 nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 3 d., skyrė 5000 Lt baudą su 500 vnt. pakelių cigarečių „LM“ konfiskavimu. Tuomet D. T. nubaustas už tai, kad 2013-03-22 gabeno 500 vnt. pakelių cigarečių „LM“, paženklintų Rusijos Federacijos akcizo ženklais.

Skunde nurodoma, kad nors pažeidimui įvykdyti panaudotas automobilis nėra pažeidėjo nuosavybė, tačiau pagal ATPK 26 str. nustatytą teisinį reglamentavimą jis gali būti konfiskuojamas, nepriklausomai nuo to, kam, nuosavybės teise priklauso. Pažymėta, kad abu pažeidimus D. T. padarė naudodamasi UAB „Šiaulių tiekimo bazė“ transporto priemonėmis. Pagal suformuotą teismų praktiką transporto priemonės privalomas konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė panaudota pažeidimui padaryti, jei gabenimas be tokios transporto priemonės nebūtų įmanomas. Institucijos nuomone, pažeidėjas tokio didelio kiekio cigarečių nebūtų galėjęs gabenti be transporto priemonės, todėl teismas turėjo konfiskuoti automobilį.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pažeidimas padarytas praėjus trumpam laiko tarpui nuo pirmo pažeidimo padarymo, todėl mano, kad jo kaltės pripažinimas bei gailėjimasis nėra nuoširdūs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Jau minėta, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. T. pripažintas kaltu dėl ATPK 163² str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymo. Apylinkės teismas savo nutarime pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme pripažino savo kaltę, gailisi dėl savo elgesio ir davė atitinkamus paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas D. T. nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į tai savo skundu atkreipia dėmesį apeliantas, tačiau aukštesnės instancijos teismui nagrinėti pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo (-ų), todėl neaišku, nei kas dalyvavo teismo posėdyje, nei kokius parodymus davė, kokias versijas kėlė ir kt.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007) ir, aišku, pateikti kartu su kita medžiaga. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas taip pat ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus, o apeliaciniame skunde būtent ir kreipiamas dėmesys į atitinkamus D. T. parodymus.

Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad yra nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu netaikyti D. T. atžvilgiu papildomos administracinės nuobaudos – nekonfiskuoti automobilio VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris, apelianto teigimu, buvo naudojamas kaip cigarečių pervežimo priemonė.

ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 163² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. ATPK 163² straipsnio 7 dalies sankcijoje nurodyta, kad už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą asmeniui, baustam už tokio pobūdžio pažeidimus, gali būti paskirta bauda nuo 20000 iki 50000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, jog toks asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose (administracinė byla Nr. N575-1980/2011); turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir bylą išnagrinėjus nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2012).

ATPK (272-277 straipsniai, 291 straipsnis, 296 straipsnis, 302² straipsnis, 302⁹ straipsnis) nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo byloje. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip matyti iš bylos dokumentų turinio, nagrinėjant ATP bylą Radviliškio rajono apylinkės teisme, nebuvo kviestas transporto priemonės savininko atstovas, tokiu būdu buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

Konkrečiu atveju nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti apeliacinio skundo argumentų bei motyvų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus, kt. bylos baigtimi suinteresuotus asmenis ir vertinti įrodymų visumą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.